Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Klaipėdos teritorinės muitinės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 29 d. nutarties, kuria P. K. skundas tenkintas, Klaipėdos teritorinės muitinės 2012 m. lapkričio 14 d. nutarimas, kuriuo P. K. pagal ATPK 209³ str. 4 d. paskirta administracinė nuobauda - 150 Lt bauda su 96 litrų kuro konfiskavimu, panaikintas ir administracinė byla nutraukta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. K. 2012-10-23 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad 2012 m. spalio 23 d. 06.18 val. iš Rusijos Federacijos į muitinės Panemunės kelio postą automobiliu „Audi 100“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atvykus P. K. ir siekiant užtikrinti 2009-11-16 Tarybos reglamento Nr. 1186/2009 XXVII skyriaus 107-110 str. numatytų sąlygų vykdymą bei vykdant per valstybės sieną vykstančių automobilių gabenamo kuro kiekio kontrolę, buvo atliktas automobilio „Audi 100“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) detalus muitinis tikrinimas. Vairuotojas P. K. pateiktoje keleivio deklaracijoje žodžiu deklaravo, kad transporto priemonės kuro bake gabena 95 litrus benzino. Vairuotojas iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką šį mėnesį automobiliu atvyko 7 kartą (pagal keleivio pateiktą žodinę deklaraciją). Mobilia kuro matavimo įranga atliekant automobilio kuro kiekio tikrinimą nustatyta, kad kuro bake gabenama 95 litrai benzino. Vairuotojas už gabenamą kurą – 95 litrus benzino mokėti importo mokesčius atsisakė. Atsisakydamas mokėti mokesčius P. K. pažeidė Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2011-07-12 įsakymo Nr. 1B-392 6 punkto reikalavimus. Tokie jo veiksmai administracinio teisės pažeidimo protokole kvalifikuoti pagal ATPK 209³ str. 4 d.

Klaipėdos teritorinė muitinė 2012 m. lapkričio 14 d. nutarimu pripažino įrodytu, kad P. K. 2012 m. spalio 23 d. 06.18 val. vyko iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką per Klaipėdos teritorinės muitinės Nidos postą lengvuoju automobiliu „Audi 100“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir gabeno 95 litrus benzino automobilio kuro bake. Patikrinus P. K. vykimo ir prekių gabenimo į Lietuvą duomenis nustatyta, kad P. K. iš Rusijos Federacijos į Lietuvą per š. m. spalio mėnesį įvažiuoja 7 kartą ir gabena kuro bake kurą. P. K. nepateikė muitinei įrodymų, kad gali naudotis privačiose motorinėse transporto priemonėse įvežamam kurui numatyta muitų ir mokesčių lengvata, nustatyta Keleivių ir kitų fizinių asmenų įvežamų daiktų (prekių) atleidimo nuo muito taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-08-18 nutarimu Nr. 968, 4.5 punkte ir Keleivių įvežamų prekių neapmokestinimo importo pridėtinės vertės mokesčiu ir akcizais taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-04-16 nutarimu Nr. 439, todėl už gabenamą kurą jam buvo apskaičiuoti mokesčiai. Mokesčius mokėti atsisakė, tuo P. K. pažeidė prekių gabenimo tvarką, numatytą Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2011-07-12 įsakymu patvirtinto Keleivių įvežamų prekių neapmokestinimo importo pridėtinės vertės mokesčiu ir akcizais taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-04-16 nutarimu Nr. 439, 5 punkto nuostatų taikymo tvarkos aprašo 6 punktą. Klaipėdos teritorinė muitinė P. K. pripažino kaltu padarius ATPK 209³ str. 4 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą ir skyrė jam 150 Lt baudą su 96 litrų kuro konfiskavimu. Dėl šio nutarimo, prašydamas jį panaikinti, P. K. pirmosios instancijos teismui padavė skundą.

Aprašo nuostatos taikomos į Lietuvos Respubliką atvykstantiems keleiviams, siekiant nustatyti, ar keleivių asmeniniame bagaže gabenamoms prekėms bei privačiose motorinėse transporto priemonėse esančiam kurui gali būti taikomos muitų ir mokesčių lengvatos. Aprašo 2 p. nurodyta, kad aprašo nuostatos netaikomos keleiviams, kurie dėl savo darbo vietos ar pobūdžio, mokslo vietos ar kitų aplinkybių turi dažnai ir (arba) reguliariai vykti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną su trečiosiomis valstybėmis. Aprašo 3 p. nurodyta, kad muito ir mokesčių lengvatos taikomos, jei keleivis atvyksta į Lietuvos Respubliką ne daugiau kaip 5 kartus per kalendorinį mėnesį, o 6 p. nurodyta, kad muitinės pareigūnas, atlikdamas įvežamų prekių ir (arba) privačios motorinės transporto priemonės tikrinimą ir nustatęs, kad keleivis per kalendorinį mėnesį į Lietuvos Respubliką atvyksta 6 ir daugiau kartų, jo įvežamoms prekėms ir (arba) kurui, esančiam privačios motorinės transporto priemonės degalų bake, apskaičiuoja muitus ir mokesčius.

P. K. per 2012 m. spalio mėn. iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką vyko 7 kartą ir transporto priemonės kuro bake gabeno kurą, o ši aplinkybė ir yra pagrindas taikyti Aprašo 6 p. nuostatas. Šias faktines aplinkybes pripažino ir asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn P. K., ir jo skundą nagrinėjęs teismas, bet teismas nurodęs, kad pagal Nutarimą Nr. 439 keleivis įvardijamas kaip fizinis asmuo, atvykstantis į Lietuvos Respubliką iš trečiosios valstybės ar trečiosios teritorijos, pažymėjo, kad paminėtame poįstatyminiame akte nėra detalizuota, kas konkrečiai laikomas keleiviu, ar asmuo, vairuojantis transporto priemonę, ar automobilio savininkas, kuris vyksta kartu, ir todėl padarė išvadą, kad P. K. tik vairavo transporto priemonę, o automobilis bei gabentos prekės (įskaitant ir kurą) priklausė kartu vykusiam P. K. sūnui A. K.. Sutinka su teismo traktavimu, kad keleivis yra ir asmuo, vairuojantis transporto priemonę, ir asmuo, kuris vyksta kartu, nes abu atitinka keleivio sąvokoje nurodytą kriterijų - fizinis asmuo, atvykstantis į Lietuvos Respubliką iš trečiosios valstybės ar trečiosios teritorijos, taip pat neprieštarauja, kad šios prekės (kuras) priklausė A. K.. Tačiau muitinė kontroliuoja prekių gabenimo per valstybės sieną teisėtumą, ir atsakomybė už prekių gabenimą tenka asmeniui, gabenančiam prekes (gabena savo ar kito asmens prekes), o ne prekių savininkui, nes asmuo, gabenantis per valstybės sieną prekes, privalo laikytis šių prekių gabenimui nustatytų reikalavimų, apribojimų ar draudimų. P. K. ribojamas prekes per sieną gabeno 7 kartą ir atsisakė mokėti, todėl tuo pažeidė šių prekių gabenimo tvarką. Teismas nutartyje nurodė, kad muitinė neįvertimo esminių bylai aplinkybių, kad kartu vyko transporto priemonės savininkas, kurio P. K., kaip vairuotojas, negalėjo įtakoti dėl įsigyto kuro. Nesutinka, kad nagrinėjant bylą muitinėje nebuvo tiriama ta aplinkybė, kad kuras ir transporto priemonė priklauso A. K., vykusiam kartu, tačiau gabenimo teisėtumui įvertinti neturi reikšmės kuro nuosavybės teisės. Be to, pažymi, kad keleivis, vykstantis kartu toje pačioje transporto priemonėje su vairuotoju, negali gabenti kai kurių prekių, kurias gali gabenti transporto priemonę vairuojantis keleivis, t.y. negali gabenti kuro nei nešiojamojoje, nei stacionarioje kuro talpykloje. Muitinė, įvertinusi prekių, kurių gabenimui nustatyti apribojimai, draudimai ar specialus režimas, gabenimo teisinį reguliavimą - Nutarimo Nr. 439 bei Aprašo nuostatas konstatavo, kad P. K. pažeidė prekių gabenimo tvarką ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 209³ str. 4 d.

Be to, teismas ginčijamoje nutartyje nurodė, kad muitinės nutarimas yra prieštaringas, nes suklysta nurodant pažeidimo padarymo vietą bei vertinant asmens, patraukto atsakomybėn, kaltės pripažinimo faktą. Tai, jog P. K. pripažino, kad vyko per sieną 7 kartą ir gabeno kurą, muitinė neteisingai įvertino kaip pažeidimo padarymo pripažinimą, todėl yra pagrindas grąžinti bylą nagrinėti iš naujo ir tinkamai įvertinti nustatytas aplinkybes. Todėl teismo 2013 m. sausio 29 d. nutartis, kuria nutarta muitinės nutarimą panaikinti, turėtų būti panaikinta, o byla grąžinta teismui nagrinėti iš naujo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Klaipėdos teritorinė muitinė 2012 m. lapkričio 14 d. nutarimu pripažino įrodytu, kad P. K. 2012 m. spalio 23 d. 06.18 val., per š. m. spalio mėnesį iš Rusijos Federacijos į Lietuvą įvažiuodamas 7 kartą, vykdamas iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką per Klaipėdos teritorinės muitinės Nidos postą lengvuoju automobiliu „Audi 100“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilio kuro bake gabendamas 95 litrus benzino nepateikė muitinei įrodymų, kad gali naudotis privačiose motorinėse transporto priemonėse įvežamam kurui numatyta muitų ir mokesčių lengvata, mokesčius už gabenamą kurą mokėti atsisakė, tuo pažeidė prekių gabenimo tvarką, numatytą Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2011-07-12 įsakymu patvirtinto Keleivių įvežamų prekių neapmokestinimo importo pridėtinės vertės mokesčiu ir akcizais taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-04-16 nutarimu Nr. 439, 5 punkto nuostatų taikymo tvarkos aprašo 6 punkte, ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 209³ str. 4 d.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas skundžiama nutartimi Klaipėdos teritorinės muitinės 2012 m. lapkričio 14 d. nutarimą panaikino ir P. K. administracinę bylą nutraukė motyvuodamas tuo, kad P. K. veikoje nėra ATPK 209³ str. 4 d. numatyto pažeidimo sudėties. Teismas konstatavo, jog pagal Keleivių įvežamų prekių neapmokestinimo importo pridėtinės vertės mokesčiu ir akcizais taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-04-16 nutarimu Nr. 439, 5 punkto nuostatų taikymo tvarkos aprašo 3 punktą muito ir mokesčių lengvatos taikomos, jei keleivis atvyksta į Lietuvos Respubliką ne daugiau kaip 5 kartus per kalendorinį mėnesį. Nutarime Nr. 439 keleivis įvardijamas kaip fizinis asmuo, atvykstantis į Lietuvos Respubliką iš trečiosios valstybės ar trečiosios teritorijos, tačiau nėra detalizuota, kas konkrečiai laikomas keleiviu, ar asmuo, vairuojantis transporto priemonę, ar automobilio savininkas, kuris vyksta kartu. P. K. tik vairavo transporto priemonę, o automobilis bei gabentos prekės (įskaitant ir kurą) priklausė kartu vykusiam pareiškėjo sūnui. P. K., kaip vairuotojas, negalėjo įtakoti ar kontroliuoti transporto priemonės savininko veiksmų, t.y. kiek pilti degalų ir apskritai pilti juos, ar ne. Nesant P. K. veiksmuose ATPK 209³ str. 4 d. numatyto pažeidimo sudėties bylą apylinkės teismas nutraukė. Tačiau su tokiu apylinkės teismo sprendimu apeliacinis teismas sutikti negali.

ATPK 209³ str. 4 d. inter alia nustatyta, jog prekių (daiktų, pašto siuntų, nacionalinės valiutos litų ir užsienio valiutos), kurių importui yra taikomi apribojimai, draudimai arba specialus režimas, gabenimas pažeidžiant nustatytą tvarką, kai neteisėtai gabenamų prekių (daiktų) vertė yra iki 5 MGL dydžio sumos, užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 100 Lt iki 300 Lt su prekių (daiktų) konfiskavimu ar be konfiskavimo. Kaip matyti, atsakomybė pagal minėtą straipsnį kyla už prekių (daiktų) gabenimo tvarkos pažeidimą, o ne jų įsigijimą ar laikymą.

Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2011-07-12 įsakymu Nr. 1B-392 patvirtintų Keleivio įvežamų prekių neapmokestinimo importo pridėtinės vertės mokesčiu ir akcizais taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-04-16 nutarimu Nr. 439, 5 punkto nuostatų taikymo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 6 p. nustatyta, jog muitinės pareigūnas, atlikdamas įvežamų prekių ir (arba) privačios motorinės transporto priemonės tikrinimą ir nustatęs, kad keleivis per kalendorinį mėnesį į Lietuvos Respubliką atvyksta 6 ir daugiau kartų, jo įvežamoms prekėms ir (arba) kurui, esančiam privačios motorinės transporto priemonės degalų bake, apskaičiuoja muitus ir mokesčius.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-04-16 nutarimu Nr. 439 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-07-16 nutarimo Nr. 729 redakcija) patvirtintų Keleivių įvežamų prekių neapmokestinimo importo pridėtinės vertės mokesčiu ir akcizais taisyklių (toliau – Taisyklės) 3 p. išaiškinta, jog keleivis – tai fizinis asmuo, atvykstantis į Lietuvos Respubliką iš trečiosios valstybės ar trečiosios teritorijos. Nors apylinkės teismas konstatavo, kad šiame poįstatyminiame akte nėra detalizuota, kas konkrečiai laikomas keleiviu, ar asmuo, vairuojantis transporto priemonę, ar automobilio savininkas, kuris vyksta kartu, apeliacinis teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog keleivis pagal Taisyklėse pateiktą išaiškinimą yra ir asmuo, vairuojantis transporto priemonę, ir asmuo, kuris vyksta kartu, nes abu atitinka keleivio sąvokoje nurodytą kriterijų - fizinis asmuo, atvykstantis į Lietuvos Respubliką iš trečiosios valstybės ar trečiosios teritorijos. Atsižvelgdamas į tai apeliacinis teismas sprendžia, jog apylinkės teismas, neteisingai aiškindamas aukščiau paminėtų teisės aktų nuostatas, padarė neteisingą išvadą, kad P. K. nėra keleivis Taisyklėse bei Apraše išdėstytų nuostatų prasme, ir kad jo veiksmuose, vairuojant automobilį ir gabenant prekes (įskaitant ir kurą), negali būti ATPK 209³ str. 4 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties. Todėl skundžiama apylinkės teismo nutartis negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta, ji naikinama.

Apeliacinis teismas taip pat pripažįsta, jog teisėtu ir pagrįstu negali būti pripažintas ir Klaipėdos teritorinės muitinės 2012 m. lapkričio 14 d. nutarimas, kadangi iš administracinio teisės pažeidimo protokolo (b.l. 6) matyti, jog galimą pažeidimą P. K. padarė, automobiliu „Audi 100“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atvykdamas iš Rusijos Federacijos į muitinės Panemunės kelio postą, tuo tarpu Klaipėdos teritorinės muitinės 2012 m. lapkričio 14 d. nutarimu (b.l. 4-4a) jis nubautas už tai, kad pažeidimą padarė atvykdamas lengvuoju automobiliu „Audi 100“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką per Klaipėdos teritorinės muitinės Nidos postą. Kad 2012-10-23 P. K. vyko per Panemunės kelio postą, o ne Nidos postą, patvirtina ir byloje esantis P. K. paaiškinimas (b.l. 7), keleivio pateiktų žodinių muitinės deklaracijų sąrašas (b.l. 12) bei tarnybinis pranešimas (b.l. 13). Be to, minėtame nutarime nurodyta, jog P. K. bylos nagrinėjimo metu neprisipažino, kad padarė administracinį teisės pažeidimą, tuo tarpu viena iš aplinkybių, į kurią buvo atsižvelgta skiriant nuobaudą, buvo tai, kad P. K. prisipažino padaręs pažeidimą. P. K. administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjime protokolas rašomas nebuvo, todėl apeliacinis teismas neturi galimybės patikrinti, kokias aplinkybes P. K. bylos nagrinėjimo metu pripažino, o kokių ne. Kadangi Klaipėdos teritorinės muitinės 2012 m. lapkričio 14 d. nutarimas yra prieštaringas ir jame neteisingai nustatyta administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, Klaipėdos teritorinės muitinės 2012 m. lapkričio 14 d. nutarimas taip pat naikinamas ir administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama iš naujo tirti įgaliotai institucijai, kad būtų tiksliai nustatyta galimo administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta ir išsiaiškinta traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens pozicija dėl jam inkriminuojamo pažeidimo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 29 d. nutartį ir Klaipėdos teritorinės muitinės 2012 m. lapkričio 14 d. nutarimą panaikinti, ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo tirti įgaliotai institucijai.

Nutartis neskundžiama.