Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2012-02-27 · Civilinė byla Nr. 2-326/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-02-27
Bylos Nr.
2-326/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Audronė Jarackaitė, Nijolė Piškinaitė, Vytas Milius
Kategorijos
  • 126.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-326/2012Procesinio sprendimo kategorijos 126.5 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. vasario 27 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Vyto Miliaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nijolės Piškinaitės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo atstovo bankrutavusios akcinės bendrovės „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ kreditorių susirinkimo pirmininko advokato I. P. ir atsakovo bankrutuojančios akcinės bendrovės „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 15 d. nutarties akcinės bendrovės „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ bankroto byloje Nr. B2-657-258/2011.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus apygardos teismo 2005 m. vasario 21 d. nutartimi AB „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė” iškelta bankroto byla. 2005 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia, paskelbta likviduojama dėl bankroto, patvirtinti kreditorių reikalavimai. Taip pat patvirtinta kreditoriaus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau VSDFV Vilniaus skyrius) 5 576 Lt kreditorinio reikalavimo suma. Kreditorius VšĮ „Ditus“ pateikė teismui prašymą pakeisti AB „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ bankroto byloje kreditorių VSDFV Vilniaus skyrių į naują kreditorių VšĮ „Ditus“, patvirtinant jo 5 380 Lt dydžio kreditorinį reikalavimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. lapkričio 15 d. nutartimi prašymą tenkino ir padidino kreditoriaus VšĮ „Ditus“ kreditorinį reikalavimą AB „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ bankroto byloje 5 380 Lt suma. Taip pat išbraukė VSDFV Vilniaus skyrių iš AB „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ kreditorių sąrašo. Nurodė, kad pagal ĮBĮ 26 str. 3 d. kreditoriaus reikalavimai gali būti perleisti kitam kreditoriui arba asmeniui. Konstatavo, kad 2011 m. rugsėjo 26 d. VSDFV Vilniaus skyriaus raštas ir tos pačios dienos mokėjimo nurodymo kopija patvirtina, jog VšĮ „Ditus“ įsigijo VSDFV Vilniaus skyriaus kreditorinio reikalavimo teisę, kurios vertė 5 380 Lt, į atsakovą.

III. Atskirųjų skundo ir atsiliepimų į juos argumentai

Ieškovo atstovas BAB „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ kreditorių susirinkimo pirmininkas advokatas I. P. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 15 d. nutarties. Atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamos nutarties dalį dėl kreditoriaus VšĮ „Ditus“ reikalavimo padidinimo 5 380 Lt suma. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2005 m. rugsėjo 19 d. įsakymu Nr. V-346 patvirtinti „Valstybinio socialinio draudimo fondo prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos reikalavimo teisės viešo pardavimo (perleidimo) aukciono nuostatai“ reglamentuoja VSDFV Vilniaus skyriaus reikalavimo teisės atlygintiną perleidimą. Ši tvarka privalo būti taikoma ir perleidžiant kreditorinius reikalavimus nagrinėjamoje bankroto byloje. Kitokia tvarka galima tik padengti atsakovo įsiskolinimą VSDF biudžetui. Tai lemia, kad šioje byloje įvyko ne VSDFV Vilniaus skyriaus kreditorinio reikalavimo perleidimas, bet įprastinis skolos VSDF biudžetui likvidavimas, kurį įvykdė VšĮ „Ditus“.

2. Tai, kad įvyko paprastas VSDF biudžetui įsiskolinimo padengimas, patvirtina ir rašytinės sutarties tarp VSDFV Vilniaus skyriaus ir VšĮ „Ditus“ dėl šios skolos perleidimo nebuvimas.

3. VšĮ „Ditus“ įsiskolinimo VSDF biudžetui padengimą apeliantas vertina kaip atsiskaitymą su kreditoriumi, vykdomą ĮBĮ 127 str. 1 d. 2 p. nustatyta tvarka, nes šią piniginę operaciją įvykdė teisėtas buvusio bankrutavusios įmonės vadovo atstovas per glaudžiai susijusį su juo juridinį asmenį.

4. ĮBĮ 26 str. 4 d. numatyta, kad suinteresuotų asmenų prašymu gali būti skiriamas žodinis bylos nagrinėjimas. Apeliantas savo poziciją dėl ginčytino VSDFV Vilniaus skyriaus kreditorinio reikalavimo perleidimo išdėstė tiek 2011 m. rugsėjo 28 d. įvykusio teismo posėdžio metu, tiek raštu 2011 m. lapkričio 16 d. atsakyme, tačiau pirmosios instancijos teismas neskyrė žodinio bylos nagrinėjimo ginčui išspręsti. Taigi rašytine tvarka pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas su procedūriniais pažeidimais, kurie priskiriami prie absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

5. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismo operatyviai nagrinėjami tik klausimai pagal buvusio įmonės vadovo interesus atstovaujančių kreditorių pateiktus pareiškimus, bet šie sprendimai priimami skubotai, be motyvų, su esminiais proceso pažeidimais, o kiti kreditoriai apie tokius procesinius veiksmus net neinformuojami.

Atsakovas pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 15 d. nutarties. Atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamą nutartį. Atskirajame skunde atsakovas iš esmės pakartoja ieškovo atstovo BAB „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ kreditorių susirinkimo pirmininko advokato I. P. atskirajame skunde nurodytus argumentus.

Atsiliepimas

Kreditorius UAB „Inovita“ pateikė atsiliepimą į apeliantų atskiruosius skundus. Atsiliepimu prašo patenkinti apeliantų atskiruosius skundus. Nurodo, kad sutinka su atskiruosiuose skunduose išdėstytais argumentais. Mano, kad nesilaikant reikalavimo perleidimo tvarkos, t. y. reikalavimo perleidimo viešo aukciono būdu, buvo pažeisti kitų asmenų ir kitų AB „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ kreditorių interesai lygiomis teisėmis įsigyti VSDFV Vilniaus skyriaus kreditorinio reikalavimo teisę. Pažymi, kad UAB „Inovita“ pats yra laimėjęs viešą aukcioną ir, pasirašęs reikalavimo perleidimo sutartį, įgijo reikalavimą iš AB „Turto bankas“ (pirminis kreditorius VMI).

Kreditorius VšĮ „Ditus“ pateikė atsiliepimą į apeliantų atskiruosius skundus. Atsiliepimu prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad 2011 m. rugsėjo 23 d. VšĮ „Ditus“ pateikė raštišką pasiūlymą VSDFV Vilniaus skyriui dėl AB „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ kreditorinio reikalavimo perleidimo. Tai yra traktuotina kaip oferta, pareikšta raštu ir pasirašyta. VSDFV Vilniaus skyrius 2011 m. rugsėjo 26 d. raštu informavo VšĮ „Ditus“, kad sutinka parduoti visą savo kreditorinį reikalavimą. Tai traktuotina kaip akceptas, pareikštas raštu ir pasirašytas. CK 6.192 str. nustato, kad kai pagal įstatymus sutartis turi būti paprastos rašytinės formos, ji gali būti sudaroma tiek surašant vieną šalių pasirašomą dokumentą, tiek ir apsikeičiant raštais. Nagrinėjamu atveju VšĮ „Ditus“ oferta ir VSDFV Vilniaus skyriaus akceptas buvo surašyti raštu ir pasirašyti, o tai reiškia, kad sutartis buvo surašyta raštu. Pažymi, kad VšĮ „Ditus“ kreditorinį reikalavimą įsigijo už šimtą procentų jo nominalios vertės, t. y. pasiūlė maksimalią kreditorinio reikalavimo kainą, dėl šios priežasties VSDFV Vilniaus skyrius neprivalėjo organizuoti viešo aukciono.

VSDFV Vilniaus skyrius pateikė atsiliepimą į apeliantų atskiruosius skundus. Atsiliepimu prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad organizuoti viešą aukcioną nagrinėjamu atveju buvo netikslinga, nes VšĮ „Ditus“ pasiūlė nupirkti kreditorinį reikalavimą už šimtą procentų jo nominalios vertės. Pažymi, kad VSDFV nėra pelno siekianti organizacija, o viešas aukcionas reikalautų tik papildomų išlaidų. Paaiškina, kad reikalavimą perleido CK 6.50 str. tvarka, o šiuo atveju reikalavimo perleidimo sutartis nėra sudaroma, pakanka to, kad kreditorius ir trečiasis asmuo apsikeistų raštais dėl prievolės įvykdymo už skolininką ir šio įvykdymo priėmimo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirieji skundai netenkintini.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 str.).

Apeliantai atskiruosiuose skunduose nurodo, kad VSDFV Vilniaus skyriaus reikalavimas atsakovo įmonei galėjo būti perleistas tik viešo aukciono būdu. Nagrinėjamu atveju aukcionas nebuvo rengiamas, o tai, apeliantų nuomone, lemia, kad šioje byloje įvyko ne VSDFV Vilniaus skyriaus kreditorinio reikalavimo perleidimas, bet įprastinis skolos VSDF biudžetui likvidavimas, kurį įvykdė VšĮ „Ditus“. Atitinkamai tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo skundžiama nutartimi padidinti VšĮ „Ditus“ kreditorinio reikalavimo VSDFV Vilniaus skyriaus kreditorinio reikalavimo suma. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo apeliantų argumentu.

Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 30 str. 3 d. nustato, kad Fondo valdybos teritorinių skyrių veiklą reglamentuoja jų nuostatai. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. V-394 patvirtintų VSDFV Vilniaus skyriaus nuostatų 17.2. p. numato, kad VSDFV Vilniaus skyrius turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka įsigyti, parduoti, nuomoti ar išsinuomoti turtą, reikalingą valstybinio socialinio draudimo funkcijoms atlikti. Atitinkamai fondo valdybos teritorinio skyriaus direktorius, remiantis minėtų nuostatų 23.5. p. priima sprendimus, kurių reikia Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme ir šiuose nuostatuose Fondo valdybos teritoriniam skyriui nustatytoms funkcijoms įgyvendinti, tačiau, remiantis nuostatų 23.13. p., kartu užtikrindamas racionalų ir taupų lėšų bei turto naudojimą. VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2005 m. rugsėjo 19 d. įsakymu Nr. V-346 patvirtinti „Valstybinio socialinio draudimo fondo prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos reikalavimo teisės viešo pardavimo (perleidimo) aukciono nuostatai“, kurie reglamentuoja VSDFV Vilniaus skyriaus reikalavimo teisės atlygintiną perleidimą, 2.2. p. numato, kad konkretaus aukciono objektas apibrėžiamas Fondo valdybos sprendime parduoti (perleisti) konkrečią reikalavimo teisę aukciono būdu. Remiantis šių įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų sisteminiu aiškinimu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad VSDFV Vilniaus skyrius nagrinėjamu atveju turėjo kompetenciją spręsti kokiu būdu bus perleista reikalavimo teisė į atsakovo įmonę. Atsižvelgiant į tai, kad tik VšĮ „Ditus“ pateikė pasiūlymą įsigyti VSDFV Vilniaus skyriaus kreditorinį reikalavimą atsakovui, pritartina VSDFV Vilniaus skyriaus atsiliepime išdėstytai pozicijai, kad šiuo konkrečiu atveju buvo ekonomiškiau nerengti aukciono, o reikalavimo teisę perleisti CK 6.50 str. nustatytu būdu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad VšĮ „Ditus“ reikalavimo teisę įsigijo už 100 proc. jos nominalios vertės, kas lemia, kad VSDFV Vilniaus skyriaus, kaip UAB „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ kreditoriaus ir ne pelno organizacijos, teisėti interesai nebuvo pažeisti. Atitinkamai vertintina, kad nebuvo pažeisti ir kitų UAB „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ kreditorių interesai, nes VšĮ „Ditus“ kreditorinis reikalavimas padidėjo tik 3 proc. bendroje kreditorinių reikalavimų sumoje, t. y. VšĮ „Ditus“ neįgijo žymiai didesnės balsų daugumos kreditorių susirinkime. Visos šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad VSFDV Vilniaus skyrius VšĮ „Ditus“ savo kreditorinį reikalavimą atsakovui perleido įstatymų nustatyta tvarka ir kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisėtai ir pagrįstai padidino VšĮ „Ditus“ kreditorinį reikalavimą UAB „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ bankroto byloje.

Apeliantai atskiruosiuose skunduose taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, neskirdamas bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, padarė procesinį pažeidimą, kas yra absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas. CPK 328 str. nuostatos nustato, kad iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas ar nutartis negali būti panaikinami vien formaliais pagrindais. Nagrinėjamoje byloje konstatavus, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, nėra pagrindo jos naikinti net jei byloje būtų nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas padarė formalų procesinį pažeidimą, t. y. neskyrė bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka.

Kiti atskiruosiuose skunduose ir atsiliepimuose į juos nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Audronė JarackaitėVytas MiliusNijolė Piškinaitė