- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-04-08
- Bylos Nr.
- eI2-7172-473/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00624-2024-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Violeta Balčytienė, Aušrelė Mažrimienė, Henrikas Sadauskas
- Pareiškėjas
- I. A.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušrelės Mažrimienės ir Henriko Sadausko,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja I. A. (toliau – pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas, atsakovas) 2024 m. vasario 15 d. sprendimą Nr. 24S53805 (toliau – Sprendimas), kuriuo panaikintas pareiškėjai išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Skunde pareiškėja nurodo, kad ketindama dirbti uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ siuvėja (profesija įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą), pateikė atsakovui prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Atsakovas išdavė leidimą laikinai gyventi Nr. 760262304, galiojantį iki 2025 m. birželio 27 d. Pareiškėja dirbo uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2023 m. liepos 31 d. iki 2023 m spalio 31 d., gavo atlyginimą. Pareiškėja 2023 m spalio 20 d. pateikė atsakovui prašymą pakeisti darbdavį, prie kurio pridėjo naujo darbdavio uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ tarpininkavimo raštą Nr. 20231013-198950. Pareiškėja 2023 m. spalio 31 d. pateikė prašymą atleisti iš darbo, nes ketino pakeisti darbdavį, t. y. pareiškėja 2023 m. spalio 13 d. sudarė darbo sutartį su uždarąja akcine bendrove „(duomenys neskelbtini)“, kuri turėjo įsigalioti nuo leidimo laikinai gyventi gavimo. Pažymi, kad pareiškėja, pateikdama prašymą pakeisti darbdavį, buvo sudariusi darbo sutartį su uždarąja akcine bendrove „(duomenys neskelbtini)“, naujas darbdavys uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ buvo pateikęs tarpininkavimo raštą, pareiškėjos profesija įtraukta į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis 2023 metams, patvirtintą Užtimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2022 m. lapkričio 18 d. įsakymu Nr. V-342. Taigi pareiškėja atitiko visus reikalavimus pakeisti darbdavį pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) reikalavimus. Pabrėžia, kad pagal Įstatymo 44 straipsnio 6 dalį atsakovas privalėjo per vieną mėnesį priimti sprendimą dėl leidimo pakeisti darbdavį, tačiau jis šios imperatyvios įstatymo nuostatos nesilaikė, o 2024 m. vasario 15 d. priėmė Sprendimą. Pareiškėja laukė, kol bus priimtas Sprendimas, todėl nesiėmė kitų veiksmų, nepateikė prašymo naujam leidimui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje gauti. Be to, atsakovas Sprendimu ne atmetė pareiškėjos prašymą pakeisti darbdavį, o panaikino pareiškėjos leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Tokiu būdu pareiškėja neturėjo galimybės apskųsti sprendimo, dėl kurio padavė prašymą. Pareiškėja teigia, Migracijos departamento darbuotojas, priėmęs dokumentus iš pareiškėjos, nurodė, kad ji gali nutraukti darbo santykius su pirmuoju darbdaviu, nes pateikė prašymą pakeisti darbdavį. Pažymi, kad 2023 m. pabaigoje Migracijos departamento vadovybė nurodė darbuotojams neatmesti užsieniečių prašymų pakeisti darbdavį tuo atveju, jei po prašymo pakeisti darbdavį pateikimo, užsienietis buvo atleistas iš darbo, nes būdavo atvejų, kai darbdavys, sužinojęs apie prašymą pakeisti darbdavį, nepagrįstai atleisdavo užsienietį, taip pažeisdamas jo interesus. Pareiškėja nurodo, kad Sprendimas buvo priimtas po to, kai atsakovas pradėjo taikyti švelnesnę praktiką dėl darbdavio pakeitimo.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į pareiškėjos skundą su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo teismo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad pareiškėja pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje darbo uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ pagrindu, kurį išnagrinėjęs ir vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 44 straipsnio 1 dalies 2 punktu, atsakovas 2023 m. birželio 12 d. priėmė sprendimą išduoti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjai 2023 m. liepos 10 d. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760262304, galiojantis iki 2025 m. birželio 27 d. Atsakovas 2024 m. vasario 15 d., vykdydamas užsieniečių kontrolę, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Sodra) informacinėje sistemoje patikrino duomenis apie pareiškėjos įsidarbinimą ir nustatė, kad uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ su pareiškėja darbo sutartį nutraukė 2023 m. spalio 31 d., kitose Lietuvos Respublikos įmonėse pareiškėja nedirbo. Atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes ir vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatomis, atsakovas priėmė Sprendimą. Paaiškėjus Sprendimu nustatytoms aplinkybėms atsakovas taikė imperatyvias Įstatymo nuostatas, nes neturėjo diskrecijos teisės jų netaikyti. Pažymi, kad Įstatymo 50 straipsnyje numatyti savarankiški leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo pagrindai. Nustatęs bent vieną iš šių pagrindų atsakovas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėja skunde teigia, kad buvo pateikusi prašymą leisti pakeisti darbdavį (į uždarąją akcinę bendrovę „(duomenys neskelbtini)“). Atsakovo teigimu ši aplinkybė neturi įtakos Sprendimo teisėtumui, nes iki Sprendimo priėmimo dienos atsakovas nebuvo priėmęs sprendimo leisti pareiškėjai pakeisti darbdavį. Pažymi, kad pareiškėja 2024 m. vasario 28 d. per Migris komunikaciją informavo atsakovą, kad pageidauja nutraukti prašymo pakeisti darbdavį nagrinėjimą, nes ketina dirbti kitame darbe. 2024 m. vasario 28 d. pareiškėja pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje darbo mažojoje bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ pagrindu. Mano, kad priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, teisės normos buvo pritaikytos tinkamai, Sprendime motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, paremtas surinktais duomenimis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo panaikintas pareiškėjos leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.
2023 m. kovo 27 d. pareiškėjos prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi, nes ketina dirbti pagal darbo sutartį, jos profesija yra įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą pagal įmonės vykdomą veiklą ir jai nereikalingas Užimtumo tarnybos sprendimas dėl atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams, kuriame nurodyta: darbdavys - uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, pareigos - siuvėjas (753126), numatomas darbo užmokestis (Eur per mėn.) – 900, pragyvenimo lėšų šaltinis - atlyginimas.
2023 m. spalio 13 d. pareiškėjos prašymas leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją pas tą patį darbdavį, nes turi leidimą laikinai gyventi, išduotą kaip darbuotojui (ne aukštos profesinės kvalifikacijos), ir pageidauja pakeisti darbdavį ar darbo funkciją.
2023 m. spalio 13 d. Tarpininkavimo raštas, kuriame nurodyta: kvietėjas – uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, kviečiamas asmuo – pareiškėja, pareigos - siuvėjas (753126), sudaroma darbo sutartis – neterminuotas, darbo sutarties laikotarpiu įsipareigoto mokėti mėnesinio darbo užmokesčio dydis eurais – 850.
2024 m. vasario 15 d. Sodros duomenys apie Asmenį ir jo draudėjus (visas darbovietes), kuriuose užfiksuota, kad pareiškėja uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d. iki 2023 m. spalio 31 d.
Sprendimas, kuriuo panaikintas leidimas laikinai gyventi Nr. 760262304, galiojantis iki 2025 m. birželio 27 d., nes su asmeniu nutraukta darbo sutartis. Nurodyta, kad Migracijos departamento duomenimis, uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ darbo sutartį su užsieniete, kuriai leidimas laikinai gyventi yra išduotas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje), nutraukė 2023 m. spalio 31 d. Jokiose kitose Lietuvos Respublikos įmonėse minėta užsienietė šiuo metu nedirba. Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu.
2024 m. vasario 27 d. pareiškėjos per Migris komunikaciją pateiktas prašymas nutraukti prašymo pakeisti darbdavį nagrinėjimą, nes ketina dirbti kitame darbe.
2024 m. vasario 26 d. pareiškėjos prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi, nes ketina dirbti pagal darbo sutartį, jos profesija yra įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą pagal įmonės vykdomą veiklą ir jai nereikalingas Užimtumo tarnybos sprendimas dėl atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams, kuriame nurodyta: darbdavys – mažoji bendrija „(duomenys neskelbtini)“, pareigos – virėjas (512001), numatomas darbo užmokestis (Eur per mėn.) – 950, pragyvenimo lėšų šaltinis – darbo užmokestis.
2023 m. liepos 31 d. darbo sutartis, sudaryta tarp pareiškėjos ir darbdavio uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“.
2023 m. spalio 12 d. darbo sutartis, sudaryta tarp pareiškėjos ir darbdavio uždarosios akcinės bendrovė „(duomenys neskelbtini)“.
Pareiškėjos Uzbekistano paso, leidimo laikinai gyventi Nr. 760262304 kopijos, banko sąskaitos duomenys.
Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 44 straipsnio nuostatas. Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte (redakcija, galiojusi prašymo pateikimo metu) nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu jis atitinka šias sąlygas: a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui; b) pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, jos atitiktį darbo vietai ir ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją per pastaruosius 5 metus, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytus atvejus; c) Užimtumo tarnyba socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus. Įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 3 punkto c papunktyje nurodyta sąlyga taip pat netaikoma užsieniečiui, kurio profesija yra įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis (toliau – Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašas pagal ekonominės veiklos rūšis) ir nėra išnaudota kvota, nustatoma pagal šio Įstatymo 57¹ straipsnį.
Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, jog leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jeigu nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu (išskyrus šios dalies 18 ir 21 punktuose nurodytus atvejus, kai užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4¹ ar 16 punktą, turi bedarbio statusą ne ilgiau negu 6 mėnesius iš eilės) arba nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta, arba užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pakeitė darbdavį ar darbo funkciją nesilaikydamas šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų.
Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, pageidauja pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį, jis turi pateikti Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją. Patikrinęs, ar užsienietis atitinka šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas sąlygas, o tais atvejais, kai turi būti priimtas šio straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje nurodytas Užimtumo tarnybos sprendimas, patikrinęs, ar šis sprendimas priimtas, Migracijos departamentas priima sprendimą dėl leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo dienos. Šis sprendimas galioja vieną mėnesį nuo jo priėmimo dienos.
Pareiškėja 2023 m. kovo 27 d. prašyme išduoti leidimą laiknai gyventi Lietuvos Respublikoje nurodė, kad ketina dirbti pagal darbo sutartį uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“. Šiuo pagrindu 2023 m. birželio 12 d. atsakovas priėmė sprendimą išduoti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantį dvejus metus.
Atsakovas priėmė Sprendimą, nes iš Sodros 2024 m. vasario 15 d. duomenų nustatė, kad pareiškėja uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d. iki 2023 m. spalio 31 d., t. y. pareiškėja atleista darbdavio, kurį pareiškėja nurodė 2023 m. kovo 27 d. prašyme išduoti leidimą laiknai gyventi Lietuvos Respublikoje, ir kad kitose Lietuvos Respublikos įmonėse pareiškėja nedirba. Nelikus pagrindui, pagal kurį pareiškėjai buvo išduotas leidimas laiknai gyventi Lietuvos Respublikoje, pareiškėjai kilo pasekmės, t. y. panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Atsakovas neturi dispozityvumo teisės ir privalo laikytis Įstatymo reikalavimų, todėl vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintų imperatyvių reikalavimų, kuriems Įstatyme nėra nustatyta išimčių dėl šių reikalavimų netaikymo, priėmė Sprendimą.
Teismas pažymi, kad iš Sodros duomenų nustatyta, kad pareiškėja uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ nedirba nuo 2023 m. spalio 31 d., t. y. daugiau nei tris mėnesius, nedirbo uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, nors 2023 m. spalio 13 d. pateikė prašymą leisti pakeisti darbdavį į uždarąją akcinę bendrovę „(duomenys neskelbtini)“. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, pareiškėjos skundo argumentas, kad ji laukė, kol bus priimtas Sprendimas, todėl nesiėmė kitų veiksmų, nepateikė prašymo naujam leidimui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje gauti, atmestinas kaip nepagrįstas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad pareiškėjas negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs visus Įstatymo keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2050-662/2019).
Atsižvelgdamas į ankščiau aptartą teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, kad būtent pareiškėja turėjo pareigą laikytis Įstatyme įtvirtintų imperatyvių nuostatų, t. y. atitikti tas sąlygas, pagal kurias jai buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, ir jai Įstatymo keliamus reikalavimus turėjo atitikti ne tik prašymo pateikimo metu, bet ir viso leidimo laikinai gyventi galiojimo metu, t. y. iki 2025 m. birželio 27 d. Išimtys Įstatyme, kad tam tikrą laiką galima neatitikti tų sąlygų, pagal kurias užsieniečiui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, nėra numatytos. Teismas pažymi, kad leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo pareiškėjai tikslas yra tai, kad pareiškėja dirbtų siuvėja (profesija, kuri įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašus), gautų Įstatyme numatytą atlyginimą ir būtų sumokėti privalomi mokesčiai į valstybės biudžetą.
Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5-6 punktus, administraciniame sprendime turi būti nurodyta administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; administracinio sprendimo motyvai. Iš Sprendimo matyti, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą, rinko informaciją, 2024 m. vasario 15 d. iš Sodros duomenų nustatė, jog uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ su pareiškėja nutraukė darbo sutartį, kitose Lietuvos Respublikos įmonėse pareiškėja nedirba, todėl, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu, nusprendė panaikinti leidimą laikinai gyventi. Šios aplinkybės byloje nuginčytos nebuvo. Vadinasi, egzistuoja tiek teisinis, tiek faktinis pagrindas leidimui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinti (Įstatymo 44 straipsnio 6 dalis, 50 straipsnio 1 dalies 6 punktas), Sprendimas yra motyvuotas.
Teismas daro išvadą, kad atsakovas Sprendime detaliai, išsamiai ir aiškiai išdėstė reikšmingas faktines aplinkybes, nurodė konkrečias taikytinas teisės normas ir jas pagrįstai taikė pareiškėjos atveju. Tiek teisiniai, tiek faktiniai Sprendimo motyvai yra aiškūs. Tai, kad pareiškėja nesutinka su atsakovo pateiktu situacijos teisiniu vertinimu, savaime nereiškia, kad Sprendimas yra neteisėtas. Teismas, įvertinęs Sprendimo turinį ir atitiktį faktinėms bylos aplinkybės, daro išvadą, kad Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus, yra teisėtas ir pagrįstas.
Teismas nenustatė kitų Sprendimo panaikinimo pagrindų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnis), todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teismas pažymi, kad Sprendimas savaime neužkerta kelio pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo, jeigu pareiškėja atitiks vieną iš Įstatyme įtvirtintų leidimo gyventi išdavimo pagrindų ir 26 straipsnyje įtvirtintas leidimo gyventi išdavimo sąlygas. Atsakovas atsiliepime nurodė ir iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėja 2024 m. vasario 26 d. pateikė prašymą naujam leidimui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje gauti, tačiau sprendimas dėl šio prašymo nepriimtas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 133–134 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjos I. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.