Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Dalis Žilionis, sekretoriaujant Reginai Tertelytei, dalyvaujant prokurorui Audriui Matulioniui, nukentėjusiajam – civiliniam ieškovui S. Z., jo atstovei advokatei Stasei Jovaišienei, teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :

V. L., gim. (duomenys neskelbtini) Varėnoje, a.k. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, Varėnos technologijos ir verslo mokyklos moksleivis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal BK 135 str.1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. L. sunkiai sutrikdė sveikatą žmogui, o būtent : 2010-07-18 tarp 16-17 val. Urkionių kaime Varėnos r., J. Z. sodybos kieme, konflikto su S. Z. metu, tyčia spyrė jam į galvos sritį tris kartus, tuo padarydamas nukentėjusiajam S. Z. galvos smegenų trauminę ligą, ūmų periodą, sunkią formą, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu kairio galvos smegenų pusrutulio srityje, poodinę kraujosruvą kairėje galvos pusėje, odos nubrozdinimus krūtinės ląstos kairėje pusėje ir taip sunkiai sutrikdė S. Z. sveikatą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė įrodyta.

Kaltinamasis V. L. kaltę pripažino iš dalies. Jis nurodo, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje prie jo priėjo S. Z. ir pradėjo kalbėti, kad jis sudaužė mobilaus ryšio telefoną. Sutiko sutaisyti. Tada S. Z. staiga griebė ranka už kaklo, o jis paėmęs rankomis atstūmė S. Z., kuris nugriuvo. Tada priėjo ir spyrė jam tris kartus į galvos sritį. Spyrė dėl savigynos, kad S. Z. atsikėlęs jo daugiau nepultų.

Nukentėjusysis S. Z. parodė, kad įvykio metu buvo neblaivus, buvo išgėręs apie 1 litrą 6 laipsnių stiprumo alaus. Kai priėjo prie V. L. ir papriekaištavo, kiek jis dar smurtaus, kilo konfliktas. Konflikto metu pargriuvo ant žemės, o V. L. tris kartus spyrė į galvą, kairę pusę. Kai atsikėlė, V. L. nuvažiavo. Jam buvo silpna, negalėjo dirbti.

Liudytojas E. Z. parodė, kad V. L. susikivirčijo su S. Z.. Apsižodžiavo ir prasidėjo muštynės. Susistumdė ir Z. pargriuvo ant žemės. Kai S. Z. pargriuvo, V. L. pribėgo ir tris kartus spyrė į galvos sritį. Pribėgo ir išskyrė.

Liudytojas J. V. parodė, kad matė, jog S. Z. buvo kieme. Po to pamatė, kad jis guli ant žemės, o šalia prie galvos stovi V. L.. Tą dieną buvo išgėręs ir gėrė kartu su S. Z..

Liudytoja R. P. nurodė, kad prie V. L. priėjo S. Z. ir pradėjo aiškintis dėl sudaužyto telefono. S. Z. sukosi eiti, bet staiga griebė V. L. už kaklo. Tada V. L. nušoko nuo dviračio ir nugriovė S. Z.. Po to V. L. spyrė S. Z. į kaklo pusę. Atėjęs E. Z. išskyrė V. L. su S. Z..

Liudytoja B. Z. parodė, kad jos sūnus S. Z.. 2010-07-18 grįžęs S. Z. pasakė, kad jį V. suspardė. Sakė, kad skauda galvą ir sprandą.

Liudytojas J. Z. parodė, kad S. Z. yra bendrapavardis. 2010-07-18 ruošėsi vežti malkas. S. Z. jam sakė, kad sumušė V. L.. Viskas įvyko ginčo metu. Sakė, kad suspardė kojomis, spyrė į galvą.

Liudytoja R. K. parodė, kad iš V. L. sužinojo, kad S. Z. jam stvėrė už gerklės ir jie susimušė. V. L. kirto S. Z..

Kaltinamojo kaltė byloje įrodyta ir kitais surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais :

Alytaus apskrities VPK Varėnos RPK tyrėjo G. Ž. 2010-08-22 tarnybiniu pranešimu, kad 2010-07-18 Urkionių k. Varėnos r. buvo sužalotas S. Z. ( t.1, b.l. 2);

Apžiūros protokolu 2010-08-22 buvo apžiūrėta įvykio vieta ( t.1, b.l. 4-9);

Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu 2010-12-07 S. Z. pateikė medicinos dokumentus dėl gydymosi ( t.1, b.l. 14-20);

2010-08-30 – 2010- 10- 20 specialisto išvadoje Nr. G 1196/08 (06) nurodyta, kad S. Z. padaryta galvos smegenų trauminė liga, ūmus periodas, sunki forma, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu kairio galvos smegenų pusrutulio srityje, poodinė kraujosruva kairėje galvos pusėje, odos nubrozdinimas krūtinės ląstos kairėje pusėje galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje, galimai prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių. Sužalojimai vertinami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas ( t.1, b.l. 30-32);

Parodymų patikrinimo vietoje metu V. L. parodė vietą, kur įvyko konfliktas su S. Z. ( t.1, b.l. 75-77);

Teismo medicinos ekspertizės akte Nr.E-G 162/11 (06) nurodyta, kad nėra objektyvių duomenų teigti, kad sužalojimai S. Z. buvo padaryti anksčiau, t.y. iki 2010-07-18 įvykusio konflikto metu. Nėra duomenų, kad S. Z. buvo konstatuoti epilepsijos priepuoliai. Nėra duomenų, kad padarytiems sužalojimams galėjo turėti įtakos anksčiau patirtos traumos, susirgimai, alkoholio vartojimas ( t.2, b.l. 8-11).

Kaltinamasis nurodo, kad spyrė nukentėjusiajam tik todėl, kad jis daugiau jo nepultų. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, konfliktą išprovokavo nukentėjusysis, kadangi aiškindamasis ankstesnius tarpusavio santykius su V. L., jį staiga sugriebė už kaklo, kai šis stovėjo apžergęs dviračio rėmą. Kaltinamasis reaguodamas į nukentėjusiojo tokius veiksmus, stumdamas pargriovė nukentėjusįjį ant žemės. Tai pakako apsiginti nuo nukentėjusiojo veiksmų. Tačiau kaltinamasis toliau veikdamas tiesiogine tyčia, priėjęs prie nugriuvusio nukentėjusiojo, spyrė tris kartus į galvos sritį. Tokie kaltinamojo veiksmai rodo, kad jis tyčia siekė sužaloti žmogų, ir turėjo suprasti ar suprato, kad spirdamas į galvą (svarbų gyvybinį organą) sunkiai sužalos žmogų. Pagal kaltinamojo aiškinimą, jis siekė palaužti nukentėjusiojo priešinimąsi, bet pagal byloje nustatytas aplinkybes nukentėjusysis gulėjo ant žemės ir negalėjo pasipriešinti stovinčiam kaltinamajam. Kaltinamasis spirdamas tris kartus nukentėjusiajam į galvos sritį veikė ne gindamasis, o pats aktyviais veiksmais puldamas nukentėjusįjį. Nenustatytos aplinkybės, kad nukentėjusysis žodžiais ar veiksmais, nugriuvęs ant žemės, siekė toliau pulti kaltinamąjį. Nukentėjusiajam nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas ir nėra jokių duomenų, kad jo sveikatos sutrikdymo mąstui įtakos turėjo jo ankstesnis sveikatos stovis. Todėl kaltinamojo veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 135 str. 1 d.

Kaltinamojo V. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ir rizikingas nukentėjusiojo elgesys ( BK 59 str. 1 d.6 p.). Nukentėjusysis, būdamas neblaivus, pradėjo žodžiais aiškintis su kaltinamuoju dėl ankstesniojo tarpusavio konflikto, o po to staiga griebė kaltinamajį rankomis už kaklo. Tokie veiksmai iššaukė kaltinamojo elgesį, kuris ne tik atstūmė ir nugriovė nukentėjusįjį, bet ir tyčiniais veiksmais jam sunkiai sutrikdė sveikatą.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis praeityje neteistas, baustas administracine tvarka vieną kartą ir neturi galiojančių nuobaudų. Kaltinamasis neįrašytas į gydytojo psichiatro ar priklausomybių ligų įskaitą.

Kaltinamojo asmenybė charakterizuojama teigiamai – mokosi verslo ir technologijos mokykloje, kur charakterizuojamas labai teigiamai ( t.1, b.l. 88), dalyvauja savanoriškos krašto apsaugos tarnybos mokymuose. Kaltinamasis yra jauno amžiaus ( gim. 1990-11-01), gyvena su jo buvusiais globėjais. Kaltinamasis nurodo, kad jam yra pradėtas dar vienas ikiteisminis tyrimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo.

Asmeniui, pirmą kartą teisiamam tik už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes ( LR BK 55 str.) . Kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra sunkus, už kurio padarymą yra numatyta tik laisvės atėmimo bausmė.

Teismas skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies nuostatų ( LR BK 54 str. 1 d. ) .

Vadovaujantis bausmės paskirtimi ( BK 54 str. 3 d.), darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik taikant kaltinamajam realią bausmę, numatytą sankcijoje už padarytą nusikaltimą, nes pagrindų atidėti bausmės vykdymą nėra ( BK 75 str.1 d.) arba taikyti švelnesnę bausmę, negu numatyta sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką, nėra. Kaltinamojo padarytas tyčinis sunkus nusikaltimas, nusikaltimas užbaigtas. Numatytos bausmės paskyrimas neprieštarauja teisingumo principui.

Bausmės dydis , kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nustatomas vadovaujantis BK 61 str. nuostatomis. Už kaltinamojo padarytą nusikaltimą laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra 5 m. 1 mėn. 15 d.

Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo jauną amžių, jo teigiamą asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, o taip pat, kad praeityje nėra teistas, daro išvadą, kad skirtina laisvės atėmimo bausmė mažesnė, negu yra numatytas bausmės vidurkis.

Kaltinamajam bausmė paskirtina atlikti pataisos namuose, kadangi atvirose kolonijose bausmę gali atlikti tik nuteisti už neatsargius bei nesunkius tyčinius nusikaltimus ( LR BVK 90 str. 1 d.).

Valstybinė ligonių kasa pareiškė 8756.08 Lt civilinį ieškinį dėl S. Z. gydymo išlaidų atlyginimo. Kaltinamasis šį civilinį ieškinį pripažino. Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas pilnai, nes kaltinamasis nusikalstamais veiksmai padarė žalą nukentėjusiojo sveikatai. Bylos dokumentais įrodyta, kad nukentėjusysis buvo gydomas ligoninėje ( t.1, b.l. 62-66).

LR CK 6. 263 str. numato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Byloje pareikštas nukentėjusiojo S. Z. civilinis ieškinys kaltinamajam dėl 863.79 Lt turtinės žalos ir 50000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo (1 t , b.l. 25-26). Ieškovas ieškinį palaiko pilnai. Teisiamajame posėdyje civilinis ieškovas sumažino neturtinės žalos dydį iki 20000 litų ( t.1, b.l. 123).

Kaltinamasis ieškinį pripažįsta pilnai.

Ieškinys tenkintinas.

Nukentėjusiajam padaryta turtinė žala įrodyta byloje surinktais ir pateiktais įrodymais (t.1, b.l. 15-20). Tai išlaidos vaistams, maistui, kelionės išlaidos.

CK 6.250 str. 1 d. nurodyta ir apibrėžta, kas yra neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais . Taigi žala padaryta vertybėms , neturinčioms piniginės išraiškos ir yra ginama civilinės teisės turtiniais būdais . Neturtinė žala įvertinama pagal nustatytus CK 6.250 str. 1 d. kriterijus ir atlyginama pinigais .

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais , kai ji padaryta dėl nusikaltimo , asmens sveikatai ir kitais įstatymų numatytais atvejais ( CK 6.250 str. 2 d. ) .

Neturtinės žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju nustato CK 6.283 str. 1 d. ir 6.250 str. 2 d. Šios bendrosios normos nustato deliktinę civilinę atsakomybę už žalą, padarytą fizinio asmens sveikatos sužalojimu .

CK 6.283 str. 1 d. nurodyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą . Neturtinės žalos atlyginimas visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi , kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma .

Žalos dydį apsprendžia visuma CK 6.250 str. 2 d. numatytų kriterijų. Žalos dydis nustatytinas atsižvelgiant į konkrečius ir vertinamaisiais požymiais apibrėžtus kriterijus :

-nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama į jos pasekmes . Nukentėjusiajam sužalojimas kvalifikuotas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, t.y. nukentėjusiajam buvo kilusi reali grėsmė jo gyvybei nusikaltimo padarymo metu;

-žalą padariusio asmens kaltė . Kaltinamojo padarytas nusikaltimas priskiriamas prie sunkių (BK 11 str. 5 d. ) . Taigi kaltinamasis padarė pavojingą veiką ;

-kaltinamojo turtinė padėtis yra patenkinama, nes jis gauna socialines pašalpas, turi pragyvenimo šaltinį , yra darbingas asmuo.

-padarytos turtinės žalos dydis. Kaltinamasis padarė turtinę žalą nukentėjusiajam, kurią nukentėjusysis įvertino 863.79 Lt dydžiu.

-sąžiningumo , teisingumo ir protingumo kriterijai . Nukentėjusiajam sužalojimas padarytas spiriant koja į galvą, be jokios reikšmingos priežasties dėl to jis kentė fizinį skausmą , dvasinius išgyvenimus.

Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai , nustatyti įvertinant sužalojimo sunkumą, išlikusį ieškovo sveikatos pakenkimą ir asmenines savybes – nukentėjusysis nurodo, kad negali dirbti nekvalifikuoto, fizinio darbo dėl padaryto sveiktos sutrikdymo pasekmių.Tai realios aplinkybės.Vertintini ir nukentėjusiojo veiksmai įvykio metu.

Įvertinus aptartų kriterijų visumą, ir tai, kad kaltinamasis pripažįsta neturtinės žalos dydį pilnai , taikant teisingumo protingumo ir sąžiningumo principus, neturtinės žalos dydis nustatytinas 20000 litų .

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento paėmimas. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Nukentėjusįjį – civilinį ieškovą atstovavo advokatė S. J. pagal Vilniaus valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010-11-26 sprendimą.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

V. L. pripažinti kaltu , padarius nusikaltimą , numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje ir skirti laisvės atėmimą dviems ( 2 ) metams šešiems (6) mėnesiams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėminą - taikyti iki įsiteisės nuosprendis.

Priteisti iš V. L., a.k. (duomenys neskelbtini), valstybinei ligonių kasai, es. Kalvarijų g. 147, Vilniuje, įm.k. (duomenys neskelbtini), a.s. (duomenys neskelbtini), AB ,,Swedbank“ aštuonis tūkstančius septynis šimtus penkiasdešimt šešis litus aštuonis centus (8756.08 Lt) žalos atlyginimo dėl nukentėjusiojo S. Z. gydymo.

Priteisti iš V. L., a.k. (duomenys neskelbtini), S. Z., a.k. (duomenys neskelbtini), aštuonis šimtus šešiasdešimt tris litus septyniasdešimt devynis centus ( 863.79 Lt) turtinės žalos atlyginimo ir dvidešimt tūkstančių litų (20000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo, viso 20863.79 Lt.

Nuosprendis gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo per Varėnos rajono apylinkės teismą.