Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Inos Kirkutienės,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos K. J. skundą atsakovei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybai (trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba) dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atkreipė teismo dėmesį į tai, kad atsakovės priimtas sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų.

Valstybinė darbo inspekcija 2015 m. vasario mėnesį pakartotinai atliko patikrinimą dėl UAB „Suzan Mars“ veiklos Lietuvoje, tačiau šios įmonės surasti nepavyko. Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija dar 2012 m. gruodžio 21 d. atliko UAB „Suzan Mars“ laikotarpio nuo 2009 m. birželio 4 d. iki 2012 m. birželio 30 d. mokestinį tyrimą ir nustatė, kad pagrindines išlaidas sudaro darbo užmokestis ir socialinio draudimo išlaidos, apmokėjimai už buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugas ir patalpų nuomą, kitų išlaidų bendrovė nepatyrė. Jokių dokumentų, įrodančių, kad bendrovė darbuotojus vežė į darbą savo transportu ar įsigijo transporto paslaugas iš kitų bendrovių, nėra, nors dažniausiai darbo sutartyse Lenkijos Respublikos fizinių asmenų nurodyta gyvenamoji vieta – Krokuvoje, kuri yra Lenkijoje. Mano, kad nėra ekonominės logikos, kad darbuotojai į Lietuvą iš Krokuvos apie 790 km vyktų savo transportu arba autobusu, nes patiriamos išlaidos būtų didesnės, nei gaunamas darbo užmokestis, o kelionės trukmė trigubai ilgesnė, nei bendrovėje dirbtas laikas. Bendrovė nepateikė jokių dokumentų, kurie įrodytų, kas, kur ir kada teikė paslaugas Lietuvoje. Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija išvadoje pažymėjo, kad bendrovė, įdarbinusi didelį skaičių darbuotojų, deklaruoja gaunanti mažas pajamas, tai rodo, kad įkurta bendrovė siekia ne ekonominės naudos, o kitų tikslų – įdarbinti kuo daugiau Lenkijos Respublikos fizinių asmenų. Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija mokestinio tyrimo metu surinktą informaciją apie bendrovės vykdomą veiklą perdavė toliau tirti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai.

Tarnyba 2015 m. birželio 23 raštu Nr. (7.2) S2-21910 „Dėl UAB „Suzan Mars“ veiklos“ kreipėsi į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą (toliau – ir FNTT), prašydama informuoti apie atliekamą ikiteisminį tyrimą. 2016 m. birželio 22 d. raštu FNTT informavo Tarnybą, kad Vilniaus apygardos prokuratūra priėmė sprendimą ikiteisminį tyrimą dėl UAB „Suzan Mars“ atsakingo asmens padarytos neteisėtos veikos užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu.

Tarnybos nuomone, pareiškėja savo teiginius grindžia jai naudingomis teisės aktų normomis, neatsižvelgia į teisės aktuose išdėstytų teisės normų tarpusavio ryšį, nepaiso sisteminio, loginio ir lingvistinio teisės normų aiškinimo taisyklių.

Tarnybos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

VSDFV nuomone, Tarnyba, įvertinusi turimus duomenis, tinkamai nustatė, kad negali būti taikoma Reglamento (EB) Nr. 883 13 straipsnio 3 dalis. Ginčijami sprendimai yra teisingi ir pagrįsti.

Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad 2014 m. birželio 30 d. Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija surašė UAB „Suzan Mars“ operatyvaus patikrinimo pažymą Nr. (4.65)-FR1042-7773, kurioje nustatyta, kad UAB „Suzan Mars“ pateikė darbų perdavimo–priėmimo aktus dėl reklamos ir paslaugų suteikimo (lapelių ir reklaminės medžiagos produkcijos ECOWORLD platinimas) užsakovei įmonei „WOD-SEK Adam-Laska“ (Lenkija) per laikotarpį nuo 2010 m. balandžio 4 d. iki 2012 m. rugpjūčio 10 d., bendra suma 236 249,33 Lt, iš jų 2010 m. – 73 862 Lt; 2011 m. – 87 933,27 Lt; 2012 m. (iki rugpjūčio mėn.) – 74 454 Lt. 2013–2014 m. paslaugų atlikimo dokumentai (darbų priėmimo ir perdavimo aktai), sutartys patikrinimui nepateiktos, dėl to nebuvo galima nustatyti, kokius darbus, kur ir kada atliko bendrovės darbuotojai. Operatyvaus patikrinimo metu nustatyta, kad UAB „Suzan Mars“ buhalterinė apskaita neinformatyvi, nes įmonė nepateikė jokių duomenų ir dokumentų apie savo vykdomą veiklą, apie bendrovėje įdarbintų Lenkijos gyventojų Lietuvoje atliktus darbus 2013 ir 2014 m., biuro nuomos ir kelionės išlaidas pagrindžiančių dokumentų. Išanalizavus banko ir kasos dokumentus operatyvaus patikrinimo metu padaryta išvada, kad UAB „Suzan Mars“ sąskaitos papildomos tik siekiant sumokėti privalomus mokesčius ir įmokas, o į kasą pinigai įnešami siekiant išmokėti darbo užmokestį darbuotojams. Įvertinus pateiktus veiklos ir apskaitos dokumentus, paaiškinimus, kitą turimą ir surinktą informaciją ekonominio pagrįstumo (ekonominės logikos) aspektu, padaryta išvada, kad su Lenkijos Respublikos gyventojais sudarytos darbo sutartys rodo ekonominį nepagrįstumą (nelogiškumą), nes darbo jėgos pasiūla Lietuvoje buvo ir yra pakankama (b. l. 27–32).

Valstybinė darbo inspekcija 2015 m. vasario 27 d. raštu Nr. (25)SD-2582 informavo Užsienio išmokų tarnybą, kad 2015 m. vasario mėnesį pakartotinai atliko patikrinimą dėl UAB „Suzan Mars“ veiklos Lietuvoje. Nurodė, kad UAB „Suzan Mars“, registruotos adresu: Naugarduko g. 41, Vilnius, surasti nepavyko. Susisiekti su šios įmonės atstovais bei atlikti patikrinimo įmonėje nepavyko: 2015 m. vasario 12 d. UAB „Suzan Mars“ direktorei E. B. K. išsiųstas kvietimas 2015 m. vasario 19 d. atvykti į Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyrių ir pateikti kvietime su darbuotojų darbo santykiais įmonėje susijusius dokumentus, tačiau įmonės direktorė nustatytu laiku neatvyko ir dokumentų nepateikė (b. l. 110–111).

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. spalio 12 d. priėmė baudžiamąjį įsakymą, kuriame buvo nustatyta, kad UAB „Suzan Mars“ atsakingi asmenys padarė neteisėtas veikas (b. l. 77–98).

Tarnyba 2015 m. birželio 5 d. sprendime Nr. (7.2) S2-19592 „Dėl taikytinos socialinio draudimo teisės nustatymo“ konstatavo, kad pareiškėjai darbo sutarties su UAB „Suzan Mars“ galiojimo laikotarpiu taikytini Lenkijos socialinio draudimo teisės aktai (b. l. 122–123).

Pareiškėja Sprendimą apskundė VSDFV (b. l. 128–129), kuri, išnagrinėjusi skundą privaloma išankstine ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka, 2016 m. vasario 2 d. sprendimu Nr. (1.45)1-637 skundą atmetė (b. l. 133–135).

Ginčas byloje kilo dėl Tarnybos 2015 m. birželio 5 d. sprendimo Nr. S2-19592 ir VSDFV 2016 m. vasario 2 d. sprendimo Nr. (1.45) I-637 teisėtumo ir pagrįstumo.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo, 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 987/2009, nustatantis Reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo įgyvendinimo tvarką, ir VSDFV direktoriaus 2010 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. V-253 patvirtintas Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nuostatų, susijusių su taikytinos teisės nustatymu, įgyvendinimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas).

Reglamento Nr. 883/2004 II antraštinėje dalyje reglamentuojamas taikytinų teisės aktų nustatymas. Bendra taikytinos teisės nustatymo taisyklė – taikomi tos valstybės narės socialinio draudimo teisės aktai, kurioje asmuo dirba pagal darbo sutartį (lot. lex loci laboris) (11 straipsnis). Reglamento 13 straipsnyje nustatytos taisyklės dėl taikytinos teisės nustatymo dviejose ar daugiau valstybių narių dirbančiam asmeniui. Pagal šio straipsnio 3 dalį, tuo atveju, kai asmuo paprastai dirba pagal darbo sutartį ir savarankiškai keliose valstybėse, taikomi tos valstybės narės, kurioje jis dirba pagal darbo sutartį, teisės aktai.

Motyvuojamoji dalis

Reglamento Nr. 987/2009 16 straipsnis nustato konkrečias taikytinos teisės nustatymo procedūros įgyvendinimo taisykles, kai asmuo vykdo veiklą dviejose ar daugiau valstybių narių. Pagal šio reglamento 19 straipsnį, valstybės narės, kurios teisės aktai tampa taikytini pagal Reglamento Nr. 883/2004 II antraštinę dalį, kompetentinga įstaiga praneša atitinkamam asmeniui ir tam tikrais atvejais jo darbdaviui apie tuose teisės aktuose jam (jiems) nustatytas pareigas.

Aprašo 4 punktas nustato, kad A1 pažymėjimas – tai pažymėjimas dėl jo turėtojui taikomų socialinės apsaugos teisės aktų. Aprašo II skyrius nustato atvejus ir sąlygas, kada išduodami A1 pažymėjimai. Šio skyriaus 15 punktas nustato, kad A1 pažymėjimas išduodamas, jei asmuo tuo pat metu dirba pagal darbo sutartį Lietuvoje ir užsiima savarankiška veikla kitoje valstybėje narėje (Reglamento Nr. 883/2004 13 straipsnio 3 dalis). Pagal Aprašo 27 punktą, dviejose ir daugiau valstybėse narėse vienu metu pagal darbo sutartį dirbantis ir / ar savarankiška veikla užsiimantis asmuo, norėdamas gauti A1 pažymėjimą, pateikia Užsienio išmokų tarnybai prašymą išduoti pažymą (-as) / pažymėjimą (-us), prideda asmens dokumento kopiją, sudarytų darbo sutarčių patvirtintas kopijas bei savarankiškos veiklos vykdymą dviejose ar daugiau valstybėse narėse, įrodančių dokumentų (sudarytų (vykdomų) sutarčių, susijusių su savarankiška veikla, kitų dokumentų) patvirtintas kopijas.

Aprašo 44.3 punktas nustato, kad Užsienio išmokų tarnyba priima sprendimą dėl išduotų A1 pažymėjimų panaikinimo paaiškėjus, kad nebėra Aprašo II skyriuje nurodytų sąlygų.

Iš Reglamento Nr. 883/2004 13 straipsnio 3 dalies nuostatų matyti, jog sprendžiant dėl taikytinos teisės, tuo atveju, kai asmuo dirba pagal darbo sutartį ir savarankiškai keliose valstybėse, svarbus ne darbo sutarties tam tikroje valstybėje narėje sudarymo, bet darbo toje valstybėje narėje pagal darbo sutartį, faktas. Šią išvadą patvirtina ir Reglamento Nr. 987/2009 14 straipsnio 5 b dalis, nurodanti, kad, siekiant nustatyti taikytinus teisės aktus pagal Reglamento Nr. 883/2004 13 straipsnį, neatsižvelgiama į nedidelės apimties veiklą. Tokia nuostata parodo, kad svarbus būtent faktinis veiklos (darbo pagal darbo sutartį) vykdymas ir jos apimtis.

Pareiškėja skunde nesutinka su Tarnybos ir VSDFV išvadomis, jog ji faktiškai Lietuvos Respublikos teritorijoje niekada nedirbo.

Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus, konstatuoja, kad byloje esančių rašytinių įrodymų pakanka daryti išvadą, kad pareiškėja neįrodė, jog faktiškai vykdė darbinę veiklą pagal sudarytas darbo sutartis Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Iš Valstybinės darbo inspekcijos 2010 m. balandžio 28 d. patikrinimo ir Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. spalio 12 d. baudžiamojo įsakymo matyti, kad 2010 metais buvo nustatyta, kad registracijos adresu UAB „Suzan Mars“ patalpų neturi, įmonės direktorės paaiškinimu veiklos nevykdo, įmonėje įdarbinta 112 Lenkijos piliečių reklamos agentais, tačiau jie realiai niekada Lietuvoje nedirbo, įmonei faktiškai vadovauja akcininkai Lenkijos Respublikos piliečiai.

Iš Užsienio išmokų tarnybos 2014 m. sausio 22 d. rašto (b. l. 101–103) matyti, kad atsakovė Vilniaus apskrities valstybinę mokesčių inspekciją informavo, kad į ją dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos teisės aktų nustatymo kreipiasi Lenkijos Respublikos piliečiai, pasirašę sutartis su UAB „Suzan Mars“, kurie šių darbo sutarčių galiojimo laikotarpiais vykdo savarankiškas veiklas Lenkijoje. Šie asmenys Lenkijoje verčiasi skirtinga veikla (taksi vairuotojai, stomatologai, prekybininkai, batsiuviai, kt.).

Iš 2014 m. birželio 30 d. operatyvaus patikrinimo pažymos matyti, kad mokesčių administratorius, išsamiai išanalizavęs įmonės buhalterinius ir kitus veiklos duomenis, konstatavo, jog bendrovė nepateikė jokių duomenų ir dokumentų apie vykdomą veiklą, bendrovėje įdarbintų Lenkijos piliečių Lietuvoje atliktus darbus, biuro nuomos ir kelionės išlaidas pagrindžiančius dokumentus, į kasą pinigai buvo įnešami siekiant išmokėti darbo užmokestį darbuotojams. Mokesčių administratorius, įvertinęs pateiktus veiklos ir apskaitos dokumentus, paaiškinimus, kitą turimą ir surinktą informaciją ekonominio pagrįstumo (ekonominės logikos) aspektu, padarė išvadą, kad su Lenkijos Respublikos gyventojais sudarytos darbo sutartys rodo ekonominį nepagrįstumą (nelogiškumą). Valstybinė darbo inspekcija 2015 m. vasario 27 d. informavo atsakovą, kad UAB „Suzan Mars“ ir jos atstovų rasti nepavyko.

Teismas sutinka, kad įrodymai, kuriais remiasi Tarnyba ir VSDFV, yra iš esmės netiesioginiai, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad Tarnyba 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. (7.16)S2-9109 ir 2015 m. gegužės 5 d. raštu Nr. (7.16)S2-1532 kreipėsi į UAB „Suzan Mars“ ir jos atstovus ir prašė pateikti realius darbų ar teikiamų paslaugų atlikimą patvirtinančius duomenis, tačiau tokie dokumentai nebuvo pateikti (b. l. 112–113, 114–115).

Pareiškėja iš esmės remiasi tik darbo sutarčių sudarymo faktu, tačiau įrodymų, paneigiančių kompetentingų institucijų atliktų patikrinimų metu konstatuotas aplinkybes ir patvirtinančių realų darbą Lietuvoje, nei mokesčių administratoriui, nei Tarnybai, nei VSDFV, nei teismui nepateikė.

Nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjai buvo mokamas darbo užmokestis, tačiau dėl darbovietės buhalterinės apskaitos tvarkymo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Taip pat abejonių kelia faktas, kad UAB „Suzan Mars“ darbuotojams buvo nustatytas iš esmės minimalus darbo laikas, o įmonės įplaukų buvo tik tiek, kiek įmonei reikėjo sumokėti darbo užmokestį, mokesčius ir kitoms smulkioms reikmėms, t. y. niekada nebuvo didelio pelno ar nuostolio. Nei teismui, nei atsakovei, nei trečiajam suinteresuotam asmeniui ar mokesčių administratoriui nebuvo pateikta jokių įrodymų ar paaiškinimų apie pareiškėjos faktiškai vykdytą veiklą. Taigi, kelia abejonių, kaip profesionalus verslo subjektas ir jo darbuotojai negali paaiškinti nieko konkretaus apie vykdytą veiklą, pvz., duomenų, kieno interesais reklamos paslaugos Lietuvoje buvo teikiamos, kokios prekės ar paslaugos buvo reklamuojamos, kokiomis priemonėmis tai buvo daroma, kas, kada ir kur spausdino reklaminę medžiagą, kaip tokia reklaminė medžiaga buvo gabenama ir kt.

Byloje nepateikta duomenų, dėl kokių ekonomine logika pagrįstų priežasčių UAB „Suzan Mars“ buvo reikalinga tokioms paslaugoms Lietuvoje įdarbinti tiek daug turinčių skirtingas kvalifikacijas ir būtent vykdančių individualią veiklą Lenkijos piliečių.

Pažymėtina, kad operatyvaus patikrinimo metu buvo nustatyta, o ginčo iš esmės dėl to nekyla, kad UAB „Suzan Mars“ pajamos buvo iš esmės tik iš vienos Lenkijoje esančios užsakovės įmonės „WOD-SEK Adam-Laska“, kuri laikytina tiesiogiai susijusia su UAB „Suzan Mars“, kadangi, kaip nustatyta operatyvaus patikrinimo metu, vykdantis individualią veiklą įmonės „WOD-SEK“ savininkas A. L. (A. L.) yra UAB „Suzan Mars“ direktorės E. B. K. žentas.

Taigi, teismo nuomone, anksčiau nurodytų duomenų visuma leidžia konstatuoti, kad Lietuvos Respublikoje pareiškėja realiai nedirbo, todėl nėra pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos socialinio draudimo teisės aktus. Pareiškėjo ir UAB „Suzan Mars“ veiksmai atliekami ne siekiant pasinaudoti asmenų judėjimo laisve ir su tuo susijusiomis garantijomis, bet kitų, galimai mokestinių lengvatų gavimo tikslų. Ginčijamas Tarnybos sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Tarnyba ir VSDFV pagrįstai įvertino surinktų įrodymų visumą ir ginčijamais sprendimais padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėja faktiškai Lietuvoje darbo sutarties su UAB „Suzan Mars“ laikotarpiu nedirbo, todėl pagal Reglamento Nr. 883/2004 13 straipsnio 3 dalį jai negalėjo būti nustatytas Lietuvos Respublikos socialinio draudimo teisės aktų taikymas, o taikomi Lenkijos Respublikos socialinio draudimo teisės aktai, todėl ginčijami sprendimai, priimti tinkamai nustačius faktines aplinkybes, teisingai aiškinant ir taikant ginčui aktualias teisės normas, yra pagrįsti ir teisėti, o skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 ir 133, 134 straipsniais,

nusprendė:

Pareiškėjos K. J. skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.