Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

2021-01-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1-103-1095/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-01-22
Bylos Nr.
1-103-1095/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-34752-2020-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Neringa Girnytė
Kaltinamasis
A. P.
Nukentėjusysis
K. A.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-103-1095/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-34752-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.2.4.4.1; 2.1.15.3.3.2 (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. sausio 22 d.Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Neringa Girnytė,sekretoriaujant V. K.,dalyvaujant prokurorei R. T.,kaltinamajam A. P.,nukentėjusiajam K. A.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pradinio išsilavinimo, išsiskyręs, vykdantis individualią veiklą, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. P. 2020 m. rugpjūčio 29 d. apie 20.40 val. (duomenys neskelbtini) namo kieme, kilusio konflikto su K. A. metu rankos kumščiu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam K. A. į veido sritį, tokiu būdu dėl vieno ar daugiau trauminių poveikių į veido sritį padarė apatinio žandikaulio išnirimą ir lūžį kairėje pusėje, dėl to nukentėjusiajam K. A. buvo sukeltas fizinis skausmas bei nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Kaltinamasis A. P. teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad kaltinime nurodytą dieną buvo šventė D. kaime, ėjo iš šventės link sesers namų, (duomenys neskelbtini) namo kieme buvo K., M. ir V. A.. Visi buvo išgėrę. Apie 20.40 val. tarp jo ir K. įvyko žodinis konfliktas, nes K. kabinėjosi prie jo ir pradėjo jį įžeidinėti dėl plaukų, t. y. kad jis praplikęs. Tą kartą Kęstutį matė pirmą kartą. Tada vieną kartą trenkė K. iš rankos kumščio į veidą ir jis nugriuvo. Po to K. atsistojo, atsisėdo ant laiptų, o jis išėjo pas sesę į kitą namą. Jei būtų buvęs blaivus, taip nebūtų pasielgęs. Dėl savo elgesio gailisi. Supranta, kad padarė žalą. Su nukentėjusiuoju vieną kartą telefonu bendravo dėl žalos atlyginimo, tačiau nesusitarė, o šiandien teisme susitarė dėl žalos atlyginimo. Žino apie pareikštus civilinius ieškinius, nori susitarti dalimis mokėti padarytą žalą, nes neturi galimybės iš karto sumokėti visą sumą. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius reikalauja visų pinigų iš karto, o su Panevėžio teritorine ligonių kasa nebendravo. Nors vykdo individualią veiklą, tačiau teikia išlaikymą 3 vaikams.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalį tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių, baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Kaltinamajam A. P. pripažinus kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymo, davus parodymus, sutikus, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, prokurorei, kaltinamajam sutikus su sutrumpintu įrodymų tyrimu, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kadangi teismui nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnis). Be kaltinamojo A. P. visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką nagrinėjamu atveju įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.

Nukentėjusysis K. A. parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 28 d. apie 16 val. nuvažiavo pas savo pusbrolį V. A., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Pusbrolio namo kieme kepė šašlykus, vartojo alkoholį. Maždaug apie 21.30 val. pas pusbrolį į kiemą atėjo jo pažįstamas, kaip pusbrolis sakė, A. P., kur jis gyvena, nežino. Įėjęs į kiemą jis su pusbroliu kažką trumpai pasikalbėjo. Ką kalbėjo, negirdėjo. Jį pamatęs garsiai pasakė kažką panašaus į ,,o, koks pliktelėjęs jaunuolis“. Šis jo pasakymas jį labai supykdė. Tuo metu jis stovėjo kieme prie šašlykinės ir kepė šašlykus. A. P., eidamas link jo (K. A.), kažką kalbėjo, kad „koks aš tau plikas“. A. P. priėjo prie jo (K. A.) ir vieną kartą rankos kumščiu smogė į veidą. Jo smūgis buvo labai stiprus. Nuo jo pargriuvo ant žemės. Pajuto, kad sužalojimas stiprus, todėl apie tai pranešė policijai. A. P. išgirdęs, kad kviečia policiją, ėmė grasinti, kad jeigu parašys pareiškimą, jiems visiems bus blogai. Pagrasinęs jis išėjo iš kiemo. Atvykę policininkai sulaikė būtent tą asmenį, kuris jį sumušė. VšĮ Respublikinėje Panevėžio ligoninėje medikai jam nustatė apatinio kairės pusės žandikaulio lūžimą ir išnirimą bei išdavė siuntimą į Žalgirio kliniką. Dėl civilinio ieškinio apsispręs vėliau (1 t., b. l. 9, 19–22).

Liudytojas M. A. parodė, kad pamena, jog buvo penktadienis, tiksliai datos nepamena, bet galėjo būti rugpjūčio mėn. pabaiga, tikslaus laiko nepamena. Tą dieną buvo gerokai pavartojęs alkoholio, todėl kai kurių aplinkybių gali ir neatsiminti. Pamena, kad tą dieną su pusbroliu K. A. nusprendė nuvykti į svečius pas brolį V. A., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Nusivežė šašlykų mėsos, alkoholio. Užkaitė šašlykinę. Pas brolį namuose buvo jo draugė A. P.. Visi keturi buvo namo kieme. Pamena, kad kažkuriuo momentu kieme dar buvo M. A., gyvenantis (duomenys neskelbtini) kaime. Jis yra jo, jo brolių puikus draugas. Taip pat pamena, kad kartu su jais buvo ir A. brolis A. P., bet kuriuo metu jis atsirado brolio kieme, nepamena. Pamena, kad kūreno šašlykinę, kalbėjo, vartojo alkoholį. Atsimena, kad pas juos į kiemą atvyko policijos pareigūnai. Dėl kokių priežasčių atvyko policijos pareigūnai, nežinojo, tik suprato, kad dėl kažkokio konflikto, bet būtent kokio, nežino, tuo metu jam niekas nebuvo aišku, nes tuo metu buvo per daug išgėręs. Tik kitą dieną iš M. A. sužinojo, kad pareigūnai buvo atvykę dėl konflikto, kuris įvyko tarp jo pusbrolio K. A. ir A. P.. M. jam papasakojo, kad A. su K. susimušė, kad K. muštynių metu buvo sulaužytas žandikaulis. M. sakė, kad konfliktas prasidėjo todėl, kad K. pajuokavo dėl A. plaukų, kad jis plikas. Tai nepatiko A., todėl tarp jų kilo konfliktas. D. M. minėjo, kad A. trenkė K. į galvos sritį ir kad dėl to smūgio K. galėjo lūžti žandikaulis. S. M. jam nieko neaiškino, o jis ir nelabai gilinosi, neklausinėjo. Galėjo būti viso šio įvykio metu, tačiau dėl girtumo nieko nepamena. Daugiau nieko negali pasakyti, nes nieko apie tos dienos įvykius nepamena (1 t., b. l. 35–38).

Liudytojas M. A. parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 29 d. beveik visą dieną svečiavosi pas V. A., gyv. (duomenys neskelbtini). Kartu buvo A. P., M. A., V. A. ir A. P.. Visi šie paminėti asmenys yra jo draugai. Visą dieną vartojo alkoholį. Visą dieną bendravo draugiškai. Vakare, kai jau buvo sutemę, jis buvo atsakingas už šašlykų iškepimą, todėl atokiau nuo tos vietos, kur kieme stovi stalas ir suolai, kepė šašlykus. Garsiai grojo muzika. Tuo metu jau buvo prietema, jokio apšvietimo nebuvo. Viskas buvo draugiškai. Kepdamas šašlykus nieko įtartino nuo draugų pusės negirdėjo, kažkuriuo momentu buvo atsisukęs į jų pusę, tačiau viskas buvo tvarkoje. Vienu metu išgirdo nuo draugų pusės triukšmą. Atsisuko atgal ir pamatė, kad K. A. gulėjo ant žemės. Priėjo arčiau. Kuomet priėjo, K. A. jau buvo atsisėdęs ant žemės ir buvo susiėmęs už žando. Jo paklausė, kas yra, gal skauda. K. A. jam pasakė, kad lūžo žandikaulis. K. A. paklausė, kas įvyko. Jis paaiškino, kad A. P. nepatiko jo išsakyti pastebėjimai dėl A. P. šukuosenos. K. A. jam daugiau nieko nekomentavo, tačiau iš to, ką pasakė ir ką pamatė, suprato, kad A. P. galėjo suduoti K. A. smūgį į veidą, nes jis laikėsi susiėmęs už žando. Kurios pusės žandą jis laikė susiėmęs, negali pasakyti. A. P. nieko nekomentavo, išėjo namo. Kartu buvęs V. A. jam paaiškino, kad A. P. trenkė K. A. dėl jo atžvilgiu išsakytų pastebėjimų dėl A. P. šukuosenos, nes A. P. praplikęs, turbūt kalbos apie praplikimą A. P. skaudi tema. Gal iš jo K. A. galėjo pasišaipyti dėl praplikimo. Su kartu buvusia A. P. apie įvykį nieko nekalbėjo, ji nieko nepasakojo. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, medikai, kurie apžiūrėjo K. A., po to jis išėjo į namus. Po įvykio nei su K. A., nei su A. P. susitikęs nebuvo. Daugiau neturi nieko papildyti, nes daugiau nieko nematė ir nežino (1 t., b. l. 41–44).

Liudytojas V. A. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu gyvena vienas. 2020 m. rugpjūčio 29 d. apie 18 val. sugrįžo iš darbo pas ūkininką į namus, kur jau rado atvykusį savo pusbrolį K. A. ir brolį M. A.. Jie kambaryje vartojo alkoholį. Kažkur apie 19 val. pas jį atėjo draugė A. P., gyv. S. kaime. Po to visi išėjo į kiemą, kur toliau visi vartojo alkoholį. Būnant kieme pamatė pro šalį keliu einantį A. P. brolį A. P., kurį pasikvietė užeiti pas juos. Iš pradžių viskas buvo draugiškai. A. P. pas jį kieme pabuvus apie 10 min., kiek tuo metu galėjo būti laiko, negali pasakyti, K. A. A. P. kažką pasakė, kad jis praplikęs. Mano, kad A. P. tai suprato kaip įžeidimą, nes A. P. nieko nesakęs sudavė rankos kumščiu vieną smūgį K. A. į galvos sritį. Nuo suduoto smūgio K. A. parvirto ant žemės. Parvirto ant nugaros. Paskui atsistojęs susiėmė už žando, kurios pusės, nepamena, bet atrodo, kad kairės pusės, ir atsisėdęs ant laiptų telefonu kvietėsi policiją. K. A. sakėsi, kad jis jaučia, kad nuo A. P. suduoto smūgio jam galėjo lūžti žandikaulis. K. A. stengėsi nekalbėti. A. P. nieko nekomentavo. Tik kažkaip pasakė, kad „pats roveisi, tai ir gavai“. A. P. nieko daugiau neaiškino. Sulaukė kol atvyko policijos pareigūnai. Taip pat atvyko ir medikai, kurie K. A. išsivežė į ligoninę. Po įvykio telefonu bendravo su K. A.. Jis kalbėjo labai nerišliai, pasakė, kad po operacijos ir yra Vilniuje. Teko susitikti ir su A. P., jis nieko daug apie įvykį nekalbėjo, tik pasakė, kad pats K. A. kaltas, kad jį įžeidė dėl praplikimo. Jis irgi mano, kad kaltas K. A., nes jis nebuvo pažįstamas su A. P., o jį įžeidinėjo dėl praplikimo. A. P. K. A. sudavė tik vieną smūgį į galvos sritį, po to K. A. parkrito ant nugaros. Daugiau smūgių nebuvo suduota. Daugiau papildymų neturi, nes viską, ką matė, ką žinojo, pasakė (1 t., b. l. 47–50).

Liudytoja A. P. parodė, kad 2020 m., nei mėnesio, nei dienos neprisimena, kalbėjo telefonu su draugu V. A. ir susitarė, kad ateis pas jį, nes jis jos širdies draugas. Jis gyvena D. kaime. Jai nuėjus pas jį kieme buvo svečių, iš matymo pažįstami jaunuoliai, ir vyko išgertuvės. Kieme buvo K., V., M. ir M. Jie visi vartojo alkoholį. M. ir K. buvo labai neblaivūs. Jiems bebūnant ir bendraujant kieme maždaug už 10 min. pro šalį iš D. kaimo šventės ėjo jos brolis A. P.. A. P. pamatęs, kad yra ji, pasisveikino pakeldamas ranką iš tolo. M. jį pakvietė į kiemą. Brolis užėjo. A. P. atėjęs į kiemą su visais jaunuoliais pasisveikino, jie visi pažįstami, išskyrus K. Jie vartojo alkoholį. Ji nuėjo į namo vidų daryti valgyti, maždaug po 15 min. išėjus į kiemą jos brolio jau nebebuvo. Paklausė, kur jos brolis, jie visi pradėjo sakyti, kad K. pradėjo kabinėtis prie A., o A. trūko kantrybė ir pirmas sudavė vieną kartą smūgį į veidą. K. puolė A., o jis, kad išvengtų konflikto, išėjo iš kiemo ir nuėjo pas sesę, kuri gyvena (duomenys neskelbtini). K. sėdėjo kieme užsiėmęs už skruosto. Po kurio laiko visi išsiskirstė, o ji liko su V. namie (1 t., b. l. 55–62).

Iš 2020 m. rugpjūčio 30 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Pastatas gatvės pietinėje pusėje, dviejų aukštų. Pirmame aukšte įrengta parduotuvė, antrame aukšte gyvenamieji butai. Pastato teritorija iš kiemo pusė aptverta tinkline tvora. Pastato rytinėje pusėje žalia pieva, kurios viduryje stovi medinis stalas su suolais. Apžiūrint įvykio vietą nusikaltimo pėdsakų nerasta (1 t., b. l. 12–16).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad papildomai įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), buvo apžiūrėta 2021 m. sausio 15 d. (2 t., b. l. 40–45).

Iš 2021 m. sausio 15 d. d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad kaltinamasis A. P. parodė vietą namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, kur tarp jo ir K. A. kilo konfliktas (2 t., b. l. 35–39).

2021 m. sausio 15 d. vyriausiosios tyrėjos J. D. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad procesinių veiksmų atlikimo metu iš namo, esančio (duomenys neskelbtini), išėjo V. A., kuris nurodė, jog gyvena šio namo antrajame aukšte, ir paaiškino, jog apklausos metu suklydo nurodydamas adresą (2 t., b. l. 49).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. G 1000/2020 (05) matyti, kad K. A. nustatytas apatinio žandikaulio išnirimas ir lūžis kairėje pusėje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, galimai suduodant kumščiu ar panašiai, vieno ar daugiau trauminių poveikių į veido sritį pasekoje. Dėl nustatytų sužalojimų K. A. sveikata sutrikdyta nesunkiai, ilgiau nei 10 d. laikotarpiui. Mažai tikėtina, kad nustatytu sužalojimai galėjo būti padaryti pačiam K. A. griūnant, tam prieštarauja sužalojimų pobūdis ir lokalizacija. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje nurodytoms įvykio aplinkybėms, nėra. Tikėtina, kad užduotyje nurodyto įvykio metu K. A. galėjo būti sukeltas fizinis skausmas (1 t., b. l. 66).

Byloje surinkti ir ištirti įrodymai (kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai, specialisto išvada ir kiti įrodymai) patvirtina, kad kaltinamasis A. P. 2020 m. rugpjūčio 29 d. kilusio konflikto su K. A. metu rankos kumščiu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam K. A. į veido sritį ir jam dėl to buvo konstatuotas apatinio žandikaulio išnirimas ir lūžis kairėje pusėje. Teismas neturi pagrindo abejoti specialisto išvada, kad dėl prieš nukentėjusįjį pavartoto smurto K. A. buvo sukeltas fizinis skausmas bei nesunkiai sutrikdyta jo sveikata. Atsižvelgęs į tai, teismas daro išvadą, jog kaltinamojo veika yra tinkamai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Prokurorė teisiamajame posėdyje patikslino kaltinime nurodytą nusikalstamos veikos laiką ir vietą (2 t., b. l. 48). Dėl to, kad į Bendrąjį pagalbos centrą buvo skambinta 20.38 val., konstatuotina, jog pakeistas nusikalstamos veikos padarymo laikas (apie 20.40 val.) yra tikslesnis negu pirminiame kaltinime nurodytasis (apie 21.30 val.) (1 t., b. l. 86–90). Taip pat teismas sprendžia, kad pagrįstai iš (duomenys neskelbtini) buvo patikslinta ir nusikalstamos veikos padarymo vieta. Visi liudytojai ir nukentėjusysis nurodė, kad tiriamas įvykis įvyko, kai visi buvo susirinkę pas V. A.. Parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamasis nurodė, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) namo kieme. 2021 m. sausio 15 d. vyriausiosios tyrėjos J. D. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad liudytojas V. A. patikslino, jog gyvena (duomenys neskelbtini), o apklausos metu suklydo nurodydamas adresą.

Panevėžio teritorinė ligonių kasa ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį, prašydama priteisti 1108,03 Eur turtinę žalą už K. A. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (1 t., b. l. 124–127). Kartu su civiliniu ieškiniu buvo pateikti šias išlaidas pagrindžiantys dokumentai (1 t., b. l. 129–131). Teismo vertinimu, civilinis ieškinys yra pagrįstas nukentėjusiajam suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų įkainiais. Atsižvelgiant į tai, kad turtinė žala padaryta kaltinamojo tyčiniais veiksmais, Panevėžio teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, iš A. P. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai priteisiant 1108,03 Eur turtinei žalai atlyginti už nukentėjusiajam K. A. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas.

Civilinį ieškinį byloje taip pat pareiškė ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, nes nukentėjusiajam K. A. dėl patirtų sužalojimų gydymosi laikotarpiu buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas ir mokama ligos išmoka (1 t., b. l. 97–99). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius nurodytas žalos dydis (161,05 Eur) atitinka apskaičiuotą ligos išmokos sumą, todėl priteistinas iš kalto asmens, t. y. iš A. P. (1 t. b. l. 100–103).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, kitas aplinkybes. Nors kaltinamasis praeityje yra teistas, tačiau teistumas išnykęs, už smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką A. P. teisiamas pirmą kartą, jis vykdo individualią veiklą, baustas administracine tvarka, padarė nesunkų nusikaltimą, veika tyčinė, baigta. Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, jog nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir, kaip pats pripažino teisiamajame posėdyje, tai turėjo įtakos jo elgesiui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Nukentėjusysis, kaltinamasis ir įvykį matę liudytojai patvirtino, kad A. P. smurtą prieš K. A. panaudojo po to, kai nukentėjusysis pasisakė apie kaltinamojo praplikimą, taip jį įžeisdamas. Nors tai nepateisina nusikalstamo kaltinamojo elgesio ir nelaikytina provokuojančiu ar rizikingu nukentėjusiojo elgesiu, tačiau į šią smurtavimo priežastį, kaip į nusikalstamos veikos padarymo motyvą, atsižvelgtina skiriant bausmę (BK 54 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

Atsižvelgęs į visas nusikalstamą veiką apibūdinančias aplinkybes, įvertinęs kaltininko asmenybę, vieną jo atsakomybę lengvinančią ir vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybes, teismas daro išvadą, kad labiausiai bausmės paskirtį šiuo atveju atitinka sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė, kurios trukmė nustatytina mažesnė už vidurkį – 1 metai. Atsižvelgiant į tai, kad byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kaltinamajam paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, mažintina vienu trečdaliu, t. y. iki 8 mėnesių laisvės apribojimo. Kaltinamasis įpareigotinas visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba būti registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, jam uždraustina visą laisvės apribojimo laikotarpį vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. rugpjūčio 29 d. 21.30 val. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. 16.25 val. (2 paros) (1 t., b. l. 171–172, 181–182), 1 sulaikymo parą prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 190–192) – panaikintina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 straipsnio 1 ir 6 punktais, 105 straipsnio 1 dalimi, iš kaltinamojo A. P. valstybei išieškotinos 13,30 Eur dydžio proceso išlaidos teismo procesiniams dokumentams įteikti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,

nusprendžia:

A. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienų) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per šį laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždraudžiant visą laisvės apribojimo laikotarpį vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant galutinę bausmę – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant per šį laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždraudžiant visą laisvės apribojimo laikotarpį vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti A. P. laikiname sulaikyme išbūtą laiką – 2 (dvi) paras, 1 (vieną) sulaikymo parą prilyginant 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms, ir laikyti, kad A. P. yra atlikęs 4 (keturias) dienas laisvės apribojimo bausmės.

Civilinės ieškovės Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš A. P. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai priteisti 1108,03 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą aštuonis eurus 3 ct) turtinei žalai atlyginti.

Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš A. P. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus naudai priteisti 161,05 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt vieną eurą 5 ct) turtinei žalai atlyginti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Priteisti iš A. P. 13,30 Eur (trylika eurų 30 ct) valstybei proceso išlaidų.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismą.

Teisėja Neringa Girnytė