- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-07-08
- Bylos Nr.
- N-438-1124-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-36-3-00123-2010-5
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Stasys Gagys, Romanas Klišauskas (pran.)
- Kategorijos
- 40.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės – Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo E. K. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutarimo E. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos vyriausiasis specialistas 2008 m. spalio 1 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą E. K. dėl to, kad 2008 m. rugsėjo 30 d. atliekant patikrinimą ūkininko E. K. ūkyje, esančiame Sukuriškių kaime, Raseinių rajone, ūkyje rasta nelegaliai dirbanti darbininkė A. K., kuri su ūkininkui priklausančiu melžimo aparatu melžė ūkininko karves, buvo apsirengusi darbiniais drabužiais. Iki tikrinimo pradžios buvo pamelžtos 6 karvės. Taip buvo pažeisti Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 98 straipsnio 1 dalies 1 punkto 93 straipsnio, 95 straipsnio, 99 straipsnio, 270 straipsnio 1 dalies reikalavimai. Padaryta veika protokole kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41³ straipsnio 1 dalį.
II.
Raseinių rajono apylinkės teismas 2010 m. balandžio 22 d. nutarimu E. K. skyrė 3000 Lt dydžio administracinę bylą už ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą.
Teismas konstatavo, jog pagal ATPK 41 straipsnį nelegalus darbas vertintinas kaip vienas sunkiausių darbo įstatymų pažeidimų, pažeidžiantis konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas. Pagal DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą nelegaliu darbu laikomas darbas, kai esant DK 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbama nesudarius darbo sutarties. DK 93 straipsnyje apibrėžta darbo sutarties sąvoka - tai darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatyta tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu. Taigi, kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, darbo teisiniams santykiams visada būdingas susitarimas. Teismas akcentavo, jog E. K. patvirtino, kad A. K. dirbo jo ūkyje, nors tą darbą jis vertino kaip išbandymą, o su A. K. darbo sutartis patikrinimo dieną - 2008 m. rugsėjo 30 d. - sudaryta nebuvo. Teismas pažymėjo, jog šioje administracinėje byloje buvo pateikti du darbo sutarties egzemplioriai, iš kurių viena darbo sutartis sudaryta 2008 m. spalio 1 d., bet be numerio (E. K. savo parašu patvirtino, kad šios sutarties kopija tikra). Tačiau, kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, 2010 m. kovo 25 d. posėdžio metu E. K. pateikė kitą darbo sutartį, kuri sudaryta 2008 m. rugsėjo 29 d. ir kurios Nr. 06. Teismo manymu, tokiu būdu E. K. siekia išvengti administracinės atsakomybės. Pradiniu pažeidimo fiksavimo etapu - 2008 m. rugsėjo 30 d. surašytame paaiškinime E. K. tvirtino, kad darbo sutartis nesudaryta. Teismo nuomone, tikėtina, kad dėl susijaudinimo E. K. galėjo pamiršti apie sudarytą darbo sutartį, bet sekančią dieną - 2008 m. spalio 1 d. - jis tikrai turėjo galimybę pateikti sutartį. Tačiau, kaip nurodė teismas, vietoj to, rašydamas paaiškinimą mokesčių inspekcijoje, E. K. tvirtino, kad sutartis nesudaryta. Teismas nurodė, jog šiuo atveju darbo sutartis ar darbo sutartis su išbandymo laikotarpiu nebuvo sudaryta, A. K. 2008 m. rugsėjo 30 d. dirbo visą darbo dieną ir tai yra nelegalus darbas, o E. K. tokiu būdu pažeidė ATPK 41³ straipsnio 1 dalį ir yra baustinas.
III.
Apeliaciniu skundu E. K. prašo panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 7 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, pripažindamas, kad E. K. įvykdė ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, ir remdamasis tuo faktu, jog A. K. 2008 m. rugsėjo 30 d. dirbo pilną darbo dieną be sudarytos darbo sutarties, neįvertino esminės aplinkybės, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Raseinių skyriuje tą dieną jau buvo užfiksuoti duomenys apie A. K. darbą E. K. ūkyje ir patikrinimo metu buvo paimta darbo sutartis, nors sudaryta ir klaidingai. Apeliantas pabrėžia, kad šią darbo sutartį nurodė papildyti ir pataisyti. Tokiu būdu, anot apelianto, nėra jokių duomenų, kad A. K. 2008 m. rugsėjo 30 d. dirbo jo ūkyje nelegaliai. Apelianto teigimu, jis nepažeidė Darbo Kodekso 98 straipsnio ir 99 straipsnio normų, jų laikėsi ir darbo sutartį su A. K. sudarė. Apeliantas pabrėžia, jog jam buvo svarbiausia tai, kad būtų laiku ir tinkamai pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Raseinių skyriui ir laiku sumokėti mokesčiai už dirbantį asmenį. Apeliantas akcentuoja, jog galbūt ne viską padarė tinkamai, tačiau neturi teisinio išsilavinimo ir neturi finansinės galimybės pasitelkti į pagalbą teisininką priimant ir atleidžiant jo ūkyje dirbančius asmenis. Todėl, apelianto nuomone, teismas, pripažindamas jo klaidas sudarant darbo sutartį su A. K., turėjo neskirti administracinės nuobaudos ir privalėjo atsižvelgti į tai, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Raseinių skyriui buvo laiku pranešta apie A. K. įdarbinimą, taip pat į tai, kad 2008 m. rugsėjo 30 d. patikrinimo metu A. K. dirbo jau esant duomenims apie tai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Raseinių skyriuje ir su ja sudaryta darbo sutartis, kuri vėliau buvo taisoma.
Atsiliepimas
Institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą, atsiliepimu į E. K. apeliacinį skundą prašo šį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime nurodo, jog Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Raseinių skyriaus 2008 m. spalio 24 d. rašte Nr. 3R-7695 pažymėta, kad iš ūkininko E. K. 2008 m. spalio 1 d. gautas pranešimas 1-SD apie A. K. draudimo pradžią nuo 2008 m. rugsėjo 30 d. Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2007 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. V-256 patvirtintų „1-SD pranešimo apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią ir 2-SD pranešimo apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą pateikimo taisyklių" 7 punkto 7.1. papunktį 1-SD pranešimą draudėjas privalo pateikti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui, kuriame vykdoma šio draudėjo apskaita, valstybinio socialinio draudimo pradžios dieną. Ūkininkas E. K. pateikė 2008 m. spalio 1 d. darbo sutartį, sudarytą su A. K., kurioje nurodyta (darbo sutarties 15 punktas), kad darbuotojas pradeda dirbti 2008 m. spalio 1 d. Atsižvelgiant į tai, Institucijos nuomone, konstatuotina, jog pats E. K. neneigia, kad A. K. 2008 m. rugsėjo 30 d. dirbo jo ūkyje.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkinamas.
Raseinių rajono apylinkės teismas 2008 m. lapkričio 7 d. nutarimu E. K. pripažino kaltu dėl ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo nustatęs, kad melžėja A. K. 2008 m. rugsėjo 30 d. dirbo ūkininko E. K. ūkyje.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. Darbo kodekso 98 straipsnyje (2002 m. birželio 4 d. įstatymo Nr. IX-926 redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu) nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio Kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties.
Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo E. K. iš esmės pripažįsta, jog A. K. 2008 m. rugsėjo 30 d. dirbo jo ūkyje ir teigia, kad su ja 2008 m. rugsėjo 30 d. buvo sudaryta darbo sutartis, tačiau apie jos sudarymą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui pranešta tik sekančią dieną, t. y. 2008 m. spalio 1 d. (b. l. 77 – 78). Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, apeliantas prašo neskirti jam administracinės nuobaudos, kadangi jis neturėjo teisinio išsilavinimo ir neturėjo finansinės galimybės pasitelkti į pagalbą teisininką priimant ir atleidžiant jo ūkyje dirbančius asmenis. Todėl, apelianto nuomone, teismas, pripažindamas jo klaidas sudarant darbo sutartį su A. K., turėtų neskirti administracinės nuobaudos. Įvertinusi šias aplinkybes ir apelianto paaiškinimus, teisėjų kolegija pažymi, kad apelianto argumentai dėl to, jog darbo sutartis su A. K. buvo realiai sudaryta nuo 2008 m. rugsėjo 30 d. yra nenuoseklūs ir prieštaringi, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais nesivadovavo. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, jog byloje yra pateikta E. K. parašu bei įrašu „Kopija tikra“ patvirtinta 2008 m. spalio 1 d. darbo sutartis su A. K., kurioje nurodyta, jog A. K. pradeda dirbti nuo 2008 m. spalio 1 d. (b. l. 32), analogišką raštišką paaiškinimą dėl A. K. darbo pradžios datos E. K. pateikė Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnų atlikto patikrinimo metu (b. l. 9). Dėl šios priežasties teismo proceso metu duoti vėlesni E. K. paaiškinimai, jog darbo sutartis su A. K. buvo sudaryta jau nuo 2008 m. rugsėjo 30 d., vertintini tik kaip jo pasirinkta gynybinė pozicija siekiant išvengti administracinės atsakomybės.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, akcentuotina, jog E. K. inkriminuotas administracinis teisės pažeidimas yra tinkamai kvalifikuotas bei pagrįstas byloje surinktais įrodymais. Papildomai patikrinusi už šį pažeidimą paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo pagrįstumą bei teisėtumą, taip pat nuobaudų skyrimo taisyklių laikymąsi, teisėjų kolegija pažymi, kad paskirta nuobauda nėra per griežta, atitinka padaryto pažeidimo pavojingumą, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo principus. Apeliantui buvo skirta minimali ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje sankcijoje numatyta bauda (3000 Lt), šios sankcijos taikymas atitinka esmines nuobaudų skyrimo taisykles. Byloje nenustatyta faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai ir leidžiančių jo atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Priešingai, kaip jau buvo minėta, byloje nustatyta, jog apeliantas siekė išvengti administracinės atsakomybės duodamas prieštaringus bei klaidinančius parodymus, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo.
Atsižvelgiant į tai, E. K. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o Raseinių rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutarimas paliekamas galioti nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. K. apeliacinį skundą atmesti, o Raseinių rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutarimą palikti galioti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.