Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2018-04-20 · Civilinė byla Nr. e2-6914-934/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-04-20
Bylos Nr.
e2-6914-934/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-01771-2018-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Žilvinas Terebeiza
Ieškovas
SIA „B2Kapital“
Atsakovas
T. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-6914-934/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01771-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6.; 3.2.6.6.1
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 20 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Žilvinas Terebeiza, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo SIA „B2Kapital“ ieškinį atsakovui T. B. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė priteisti iš atsakovo 916,34 Eur suteiktos paskolos dalies, 52,18 Eur mokėtinų palūkanų pagal sutartį, 342,98 Eur ikiteisminio išieškojimo mokesčio, 87,17 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 32,00 Eur žyminio mokesčio ir 50,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Atsakovui ieškinio su priedais kopijos įteiktos 2018-03-19 Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka (viešo paskelbimo būdu). Atsakovas teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Apie atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis duomenų nėra, atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės atsakovui išaiškintos. Esant šioms aplinkybėms ir ieškovo prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką bei atsakovo atžvilgiu priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Dėl skolos ir palūkanų priteisimo

Iš ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad UAB „MCB Finance“ (dabartinis pavadinimas – UAB „IFP Digital Lietuva“) (toliau – Pirminis kreditorius) 2011-06-14 su atsakovu elektroninio ryšio priemonėmis sudarė paskolos sutartį Nr. 474779, kuria atsakovui suteikta 1448,10 Eur paskola. Sutartimi atsakovas įsipareigojo mokėti sutarties mokėjimo plane nurodytas eilines įmokas, visą suteiktą paskolą grąžinant per 150 dienų laikotarpį. Atsakovas taip pat įsipareigojo, laiku nesumokėjus eilinės įmokos ar kito mokėjimo, mokėti netesybas už piniginių prievolių termino praleidimą nuo laiku negrąžintos paskolos ar jos atitinkamos dalies ir laiku nesumokėtų paskolos palūkanų sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Pirminis kreditorius 2016-11-28 gautinų sumų pirkimo – pardavimo sutartimi perleido savo reikalavimo teisę ieškovui. Atsakovas apie reikalavimo teisės perleidimą buvo informuotas raštišku pranešimu. Ieškovas ne kartą bandė susisiekti su atsakovu dėl skolos padengimo ikiteismine tvarka, tačiau tai nedavė jokių rezultatų.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Nagrinėjamu atveju atsakovė apie reikalavimo teisės perleidimą buvo informuota raštišku 2017 m. kovo 7 d. pranešimu.

Pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalį paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Pagal CK 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 2 punktas). CK 6.205 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra pateikta įrodymų, jog atsakovas su ieškovu atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), taip pat į tai, jog atsakovas atsiliepimo nepateikė ir savo prievolės ieškovui neginčija (CPK 12 straipsnis), ieškovės reikalavimas dėl 916,34 Eur suteiktos paskolos dalies ir 52,18 Eur mokėtinų palūkanų priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.870 straipsnis, 6.873 straipsnis).

Dėl delspinigių priteisimo

Vadovaujantis CK 6.258 straipsnio 1 dalimi įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 punktas numato, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento. Vartojimo kredito sutarties 5.1 punktu atsakovas įsipareigojo ieškovui mokėti 0,05 procento dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną nuo pradelstos sumokėti sumos. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 0,05 proc. delspinigius už laikotarpį nuo 2017-06-11 iki 2017-12-07. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas vėlavo laiku atsiskaityti su ieškovu, ieškovui priteistina 87,17 Eur delspinigių.

Dėl ikiteisminio išieškojimo mokesčio priteisimo

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 342,98 Eur ikiteisminio išieškojimo mokesčio. Vartojimo kredito sutarties 5.3 punkte numatyta, kad paskolos davėjas turi teisę kreiptis į skolų išieškojimo įmonę dėl tarpininkavimo susigrąžinant įsiskolinimą (paskolą, jos dalį, paskolos palūkanas, aptarnavimo mokestį, palūkanas už piniginių prievolių termino praleidimą ir kitas pagal Sutartį mokėtinas sumas), o paslaugos gavėjas įsipareigoja atlyginti paskolos davėjui šio įmonės administravimo mokestį, kuris nurodomas paskolos gavėjui siunčiamame laiške. Administravimo mokestis negali būti didesnis negu 30 (trisdešimt) procentų nuo visos paskolos sumos. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju atsakovas vengė atsiskaityti, su ieškove nebendradarbiavo ir ieškovės raginamas skolos nesumokėjo, todėl ieškovas bandė skolą susigrąžinti ne teismine tvarka, kreipdamasis į skolos išieškojimo įmonę. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovo reikalavimas dėl 342,98 Eur ikiteisminio išieškojimo mokesčio priteisimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Patenkinus ieškovo pagrindinį reikalavimą, iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos ir 5,00 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už teismo sprendimu priteistą 1398,67 Eur sumą (916,34 + 52,18 + 87,17 + 342,98) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-01-25) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Patenkinus ieškinį visiškai, ieškovui iš atsakovo priteistinas ir ieškovo sumokėtas 32,00 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas taip pat prašė priteisti 50,00 Eur išlaidų už teisines paslaugas. Įvertinęs ieškinio turinį, jo apimtį, taip pat tai, kad prašoma bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, patvirtintoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (2015-03-19 redakcija), dydžių, teismas sprendžia, jog ieškovo reikalaujama priteisti išlaidų suma atitinka protingumo, sąžiningumo reikalavimus, todėl prašymas tenkintinas. Iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 50,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Iš viso ieškovo naudai iš atsakovo priteistina 82,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (32 Eur + 50 Eur) (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 3,00 Eur dydžio sumos (Vilniaus miesto apylinkės teismo pažyma apie pašto išlaidas civilinėje byloje), todėl nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2014-09-23 įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Atsižvelgiant į tai, jog procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti viešo paskelbimo būdu, apie priimtą sprendimą už akių atsakovas papildomai informuotinas viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 916,34 Eur skolos, 52,18 Eur palūkanų, 342,98 Eur ikiteisminio išieškojimo mokesčio, 87,17 Eur delspinigių, 5,00 procentų dydžio metines procesines palūkanas už teismo sprendimu priteistą 1398,67 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-01-25) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 82,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo SIA „B2Kapital“, juridinio asmens kodas 40103645131, naudai.

Apie priimtą sprendimą už akių atsakovą papildomai informuoti viešo paskelbimo būdu.

Sprendimas už akių per dvidešimt dienų ieškovo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Atsakovas sprendimo už akių negali skųsti nei apeliaciniu, nei kasaciniu skundu.

Atsakovas per dvidešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 111 straipsnio ir CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Teisėjas Žilvinas Terebeiza