- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-05-15
- Bylos Nr.
- 1-391-859/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-07884-2024-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vladimir Berezovskij
- Nukentėjusysis
- E. P.
- Kaltinamasis
- E. K.
- Advokatai
- Mykolas Girdiušas
dalyvaujant nukentėjusiajai E. P. (toliau – ir Nukentėjusioji), kuri pasinaudojo teisę parodymų neduoti ir posėdyje nebedalyvauti,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas, teistumas išnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Įrodytų nusikalstamų veikų aplinkybės
1. E. K. 2023 m. lapkričio 25 d. apie 21.50 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1.98 promilės girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, smurtaudamas šeimos nario – sugyventinės E. P. atžvilgiu, t. y. žodinio konflikto metu, tyčia vieną kartą kumščiu sudavęs nukentėjusiajai į kairį smilkinį, sukėlė E. P. fizinį skausmą. Šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
2. E. K. 2024 m. vasario 27 d. apie 15.00 val. (duomenys neskelbtini), smurtaudamas šeimos nario – sugyventinės E. P. atžvilgiu, t. y. žodinio konflikto metu sudavęs nukentėjusiajai į nosį, dešinę ir kairę akį, po ko griebęs už krūtinės ir pargriovęs ją ant grindų, rankomis daužė jos galvą į grindis, taip E. P. padaręs poodines kraujosruvas veide, kakle, rankose, krūtinės ląstoje, nugaroje, kairio dilbio srityje, šlaunyse, dešinėje blauzdoje, nosikaulio lūžį, nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios E. P. sveikatą. Šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.
Motyvuojamoji dalis
II. Įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai
3. Kaltinamasis teisiamajame posėdyje 2025 m. kovo 13 d. sutiko duoti parodymus tuoj pat po kaltinamojo akto paskelbimo ir:
3.1. dėl 2023 m. lapkričio 25 d. nusikalstamos veikos (BK 140 straipsnio 2 dalis) savo kaltę pripažino visiškai bei parodė, kad 2023 m. lapkričio 25 d. nukentėjusioji kraustėsi pas jį [praėjo kelios dienos po atsikraustymo], dviese šventė. Nukentėjusiajai paskambino ar parašė buvusysis, vaikų tėvas. Susipyko su Nukentėjusiąja, nes ji slėpė telefoną ir su kuo susirašinėja. Jis norėjo žinoti, su kokiu žmogumi gyvens. Su Nukentėjusiąją pas juos viskas bendra, jis padeda išlaikyti (duomenys neskelbtini), duoda pinigų. Dėl pavydo tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Nukentėjusioji pradėjo rėkti, provokuoti; jis sudavė kumščiu, nes ji išprovokavo. Jis yra labai pavydus. Nepateisina sudavimo kumščiu. Dėl to labai gailėjosi. Policija jį iškart uždarė, po to, kai išėjo, iš karto paskambino Nukentėjusiajai, susitikęs apkabino, atsiprašė. Susitaikė, Nukentėjusioji jam atleido. Sudavė kumščiu į galvos sritį. Jeigu muša, tai reiškiasi myli. Dėl savo veiksmų labai gailisi. Nepritaria tokiam požiūriui, nesusivaldė iš pavydo. Iš dalies kalta degtinė. Daugiau ir negers. Nuo policijos nebėgo. Visada duris atrakindavo, kojos sužalotos, nes nukrito nuo stogo.
3.2. dėl 2024 m. vasario 27 d. nusikalstamos veikos (BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktas) kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad Nukentėjusioji (duomenys neskelbtini) nuomojosi butą, tada su Nukentėjusiąja buvo truputį apsipykę. Nukentėjusioji pasikvietė jį į svečius, jis atvažiavo visiškai blaivas. Tada jie „baliavojo“. Jis norėjo pažiūrėti jos telefoną, bet Nukentėjusioji jį slėpė. Jo (Kaltinamojo draugas) atvažiavo jo pasiimti. Nukentėjusioji uždarė duris ir jo neišleido apie 15-20 minučių. Be jų dviejų ir vaikų ((duomenys neskelbtini)) daugiau bute nieko nebuvo, vaikai žaidė kitame kambaryje, o jie vartojo alkoholi ir pykosi, bet ne vaikų akivaizdoje. Jis norėjo išeiti iš namų, bet durys buvo užrakintos, raktų neturėjo. Pykosi garsiai, vaikai girdėjo ir pasakė, mama, atidaryk duris. Po 15 min. Nukentėjusioji savo noru pati atidarė duris. Jis paėmė jos telefoną nuo stalčiaus ar stalo, nes norėjo paskaityti SMS, sužinoti, ką ji slepia. Išeidamas paėmė telefoną, leisdamasis laiptais skaitė žinutes, įmetė telefoną į pašto dėžutę ir išvažiavo. Kadangi ji neatidarinėjo durų, vyko žodinis konfliktas ir jis jai sudavė į žandikaulį, tuomet paėmęs ją dviem rankom pargriovė. Prašė, kad atidarytų duris. Galvos į grindis tikrai nedaužė. Buvo neblaivus, gėrė brendį, gal nepilną butelį ant dviejų. Jei nebūtų išgėrę, to nebūtų įvykę. Jei nebūtų provokavus, tai nebūtų įvykę. Jis, nors ir išgėręs, visada ramus žmogus. Policijai atvažiavus elgėsi neramiai, kadangi tyrėja elgėsi labai chamiškai. Pripažįsta vieną smūgį į smakrą, pargriovimą, nepripažįsta galvos daužymo į grindis. Nežino, kaip už krūtinės galima paimti, nebent už galvos paėmė ir „padnoškę“ pastatė. Tikrai Nukentėjusiajai į nosį nedavė. Sudavė, su ranka ją pargriovė, bet prilaikė. Ji nugriuvo ant nugaros. Nepripažįsta, kad padarė nosies lūžį. Ar iki konflikto pas Nukentėjusiąją buvo kažkokie sužalojimai, nelabai pamena. Tikrai į nosį netrenkė. Iki suėmimo ji gyveno pas jį. Po vasario 27 d. konflikto daugiau konfliktų tarp jų nebuvo. Dėl abiejų įvykių atsiprašė. Konfliktų priežastis – pavydas. Kai atvažiavo policija nuo stogo nukrito. Nežino, ar turi dar vieną tyrimą.
4. Teisiamajame posėdyje 2025 m. balandžio 29 d. Kaltinamasis nebuvo nuoseklus – iš pradžių kaltę dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų ir jų padarymo aplinkybių visiškai pripažino, vėliau – neigė kai kurias faktines aplinkybes (galvos daužymą į grindis), t. y.: parodė, kad viską pripažįsta – dėl abiejų nusikalstamų veikų, kurios nurodytos kaltinamajame akte, faktines aplinkybes, kurios nurodytos kaltinamajam akte. Faktinių aplinkybių nelabai atsimena, bet viską prisipažįsta, kad buvo konfliktas ir sudavė sugyventinei. Pripažįsta, kad 2024 m. vasario 27 d. apie 15 val. adresu (duomenys neskelbtini) sudavė sugyventinei į nosį, į dešinę ir kairę akį, griebė už krūtinės ir rankomis daužė galvą į grindis ir padarė sužalojimus nurodytus specialisto išvadoje. Supranta kaip yra kvalifikuojama veika. Dėl ko įvyko smurtas jis nepamena, įvykio metu buvo išgėręs. Jie susipyko su sugyventine, žodis po žodžio ir taip gavosi. Jo atvažiavo pasitikti draugas, o ji jo neišleido apie 15 min. Jis paėmė jos telefoną, ji pradėjo atiminėti tą telefoną. Jis ją vieną kartą pastūmė, kad ji nueitų nuo jo ir atidarytų duris. Kas galėjo sukelti specialisto išvadoje nurodytus sužalojimus – nežino. Su Nukentėjusiąja (duomenys neskelbtini), bet yra (duomenys neskelbtini). Jai trenkė, atrodo į kairį skruostą, nuo žandikaulio link akies (rodo ranka). Viskas vyko bute. Pastatė koją ir ji pargriuvo. Kai ji krito, jis ją prilaikė, abu nukrito. Jis nukrito ant jos, bet po ja laikė savo ranką. Vaikai išgirdo triukšmą ir atbėgo. Pamatė kas vyksta. Kai vyriausias vaikas paprašė atidaryti duris, ji jas atidarė. Nukentėjusiosios galvos į grindis netrankė. Ji taip pasakė iš pykčio. Jei dabar ją iškviestų, ji pasakytų visai kitaip. Civilinį ieškinį pripažįsta.
5. Ikiteisminiame tyrime dėl 2023 m. lapkričio 25 d. nusikalstamos veikos (BK 140 straipsnio 2 dalis) apklaustas įtariamuoju E. K. savo kaltę pripažino ir:
5.1. 2023 m. lapkričio 26 d. parodė, kad E. P. yra jo sugyventinė su kuria veda bendrą ūkį apie pusę metų. Gyvena <...> kartu su sugyventine bei jos (duomenys neskelbtini) vaikais <...> apie savaitę, nes ir E. P. neseniai atsikraustė pas jį <...>. Jis išlaiko E. P., nes ši niekur nedirba, tik gauna (duomenys neskelbtini). 2023 m. lapkričio 25 d. vakare jis kartu su E. P. vartojo alkoholį, gėrė degtinę ir brendį bei žiūrėjo filmukus su vaikais. Apie 21.50 val. jis pamatė, kad jai į telefoną skambina jos buvęs vaikinas, ji pamatė, kad jis pastebėjo tai ir pradėjo slėpti telefoną. Jis pradėjo prašyti, kad E. P. parodytų kas jai skambina, o ji pradėjo prisiekti vaikais, kad su savo buvusiu nebendrauja. Jis atėmė iš E. P. telefoną, tada ji pradėjo klykti, tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas, jis pradėjo rankomis mosikuoti jai prie veido, stumdytis, ir rankos delnu sudavė E. P. į galvos šoną, kur tiksliai, negali nurodyti, bet jam atrodo, kad į žandikaulį, tačiau dėl to labai gailisi. Jis norėtų susitaikyti su E. P., jos atsiprašyti, nes ją labai myli. <...> Jis savo kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi (t. 1, b. l. 116-119);
5.2. 2023 m. gruodžio 12 d. papildomai parodė, kad dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi, atsiprašė E. P., prašo tyrimą nutraukti jiems susitaikius. Pasižada, kad daugiau prieš savo sugyventinę E. P. nesmurtaus, su ja nekonfliktuos (t. 1, b. l. 123-125).
6. Ikiteisminiame tyrime dėl 2024 m. vasario 27 d. nusikalstamos veikos (BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktas) apklaustas įtariamuoju E. K. savo kaltę pripažino iš dalies ir:
6.1. 2024 m. kovo 1 d. parodė, kad E. P. pažįsta apie vienerius metus, kartu jie vedė bendrą ūkį, t. y. gyveno pas ją <...> yra gyvenę ir pas jį <...>. 2024 m. vasario 26 d. jis atvažiavo pas E. P. į namus. Namuose buvo ji ir jos (duomenys neskelbtini) vaikai ((duomenys neskelbtini)). Jie su E. P. gėrė tiek vasario 26, tiek vasario 27 dienomis. Alkoholio buvo išgerta labai daug. 2024 m. vasario 27 d. jie susipyko, nes pas ją telefone jis rado jos buvusiojo, t. y. vaikų tėvo atsiųstą SMS. Jis labai supyko ir vieną kartą trenkė jai kumščiu į veidą, turbūt trenkė dešine ranka. Jis jos nevartė, ant žemės nemėtė ir galvos į grindis nedaužė. Po to, kai jai trenkė, jis norėjo išeiti, o E. P. buvo paslėpusi buto raktus ir nenorėjo jo išleisti iš savo namų. Jis paskambino savo pažįstamam taksi vairuotojui, jo paprašė jį paimti. Pamena, kad E. P. jį iš savo namų išleido apie 16.00 val. Prieš išeidamas, jis iš jos rankų paėmė jos telefoną, nes norėjo iki galo perskaityti visus jos susirašinėjimus ir pranešimus. Minėtą telefoną jis vakar, t. y. 2024 m. vasario 29 d. įmetė laiptinėje į jos pašto dėžutę, nes jis jai skambino prieš tai, prašė susitikti, o ji jam parašė, kad telefoną įmestų į pašto dėžutę. Dėl to, kas įvyko, jis gailisi, pažada atlyginti padarytą žalą (t. 2, b. l. 81-83);
6.2. 2024 m. lapkričio 19 d. papildomai apklaustas parodė, kad lieka prie savo parodymų, duotų prieš tai buvusių apklausų metu ir išsamius parodymus duos teismo posėdžio metu (t. 2, b. l. 91).
7. Be Kaltinamojo parodymų teisme ir dalies parodymų ikiteisminiame tyrime, jo kaltę padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 140 straipsnio 2 dalyje, patvirtina ir kiti bylos duomenys.
Dėl 2024 m. vasario 27 d. nusikalstamos veikos (BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktas).
8. Teisiamajame posėdyje 2025 m. kovo 13 d. nukentėjusioji pasinaudojo teise neduoti parodymų.
9. BRIT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2024 m. spalio 2 d. 18.52 val. gautas pranešimas apie smurto artimoje aplinkoje atvejį (t. 2, b. l. 14-21).
10. Nukentėjusioji E. P. apklausta ikiteisminiame tyrime:
10.1. 2024 m. vasario 28 d. parodė, kad 2024 m. vasario 27 d. apie 15.00 val. į jos namus atvyko buvęs sugyventinis E. K., kuris buvo išgėręs, nes nuo jo sklido alkoholio kvapas. Jie buvo virtuvėje, E. K. jos telefone pamatė SMS žinutę nuo buvusio vyro ir tapo agresyvus, pradėjo aiškintis, kodėl šis jai rašo ir panašiai, ji jam aiškino, kad šis yra jos vaikų tėvas ir domisi savo vaikais. Po tokių žodžių E. K. nieko nesakęs tris kartus trenkė rankomis ji į nosį, du kartus į dešinę akį, vieną kartą į kairę akį, po smūgių rankomis, E. K. ją sugriebė už krūtinės ir pargriovė ant žemės, pargriovęs ją ant žemės, E. K. 3 arba 4 kartus sugriebęs rankomis jos galvą trankė į grindis. Dėl šių veiksmų ji patyrė fizinį skausmą. Jai gulint ant žemės virtuvės kampe prie spintelių, E. K. kažkam paskambino iš savo telefono, paprašė, kad atvažiuotų jo pasiimti ir išeidamas iš virtuvės nuo virtuvinio stalo paėmė jos telefoną „Samsung Galaxy S21“. Telefonas buvo juodame dėkle, jame buvo SIM kortelė, tačiau SIM kortelė ir dėklas vertės neturi. Pavogtą telefoną vertina 400 eurų. Su E. K. kartu negyvena, tačiau vienas pas kitą lankosi, (duomenys neskelbtini) neturi. 2023 metais lapkričio mėn. E. K. buvo panaudojęs smurtą, tačiau ikiteisminio tyrimo metu jie susitaikė. Vaikai viso konflikto metu buvo bute, tačiau konflikto ir kaip ją mušė, nematė. Po viso įvykio labai bijojo, kad E. K. gali grįžti pas ją į namus, dėl to išvažiavo laikinai pas savo draugę. Kadangi buvęs sugyventinis E. K. ją sumušė ir pavogė jos telefoną, ji patyrė fizinį skausmą ir turtinę 400 eurų žalą. Pavogto telefono dokumentus galės pateikti ikiteisminio tyrimo tyrėjai, kadangi šiuo metu yra ne namuose (t. 2, b. l. 3-5);
10.2. Papildomai 2024 m. spalio 21 d. parodė, kad E. K. vėl yra jos sugyventinis. Jie susitaikė maždaug prieš du mėnesius ir ji dabar gyvena pas jį. 2024 m. spalio 2 d. pas juos į namus buvo atvažiavę policijos pareigūnai. Kas susišvietė E. K., ji nežino, bet šis nušoko nuo namo stogo ir dabar guli (duomenys neskelbtini) ligoninėje, nes jam (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Dėl 2024 m. vasario 28 d. konflikto ji E. K. jokių pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereikš. 2024 m. vasario 28 d. iš buto kur tuo metu gyveno, E. K. pavogė jai priklausantį mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy S21“. Maždaug po mėnesio ji minėtą telefoną rado pašto dėžutėje, todėl jokia žala jai nepadaryta, nes telefonas grąžintas. Kaip ir sakė, dėl vasario mėnesio konflikto ir muštynių, ji savo dabartiniam sugyventiniui E. K. neturi. Nuo (duomenys neskelbtini) dirba (t. 2, b. l. 22-23);
10.3. Papildomai apklausta 2024 m. spalio 29 d. parodė, kad jie su sugyventiniu E. K. buvo tuometinėje gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini). Susipyko dėl to, kad E. K. iškėlė jai pavydo sceną, dėl to jis ją ir primušė, be to, jis konflikto metu nuo stalo buvo paėmęs jai priklausantį mobilaus ryšio telefoną <...>. Pasakė, kad E. K. telefoną pavogė, tačiau ji asmeniškai mano, kad jis nenorėjo vogti, jam labiau rūpėjo ir toliau skaityti žinutes ir susirašinėjimą su jos buvusiu vyru ir vaikų tėvu. Telefonas jai buvo grąžintas po mėnesio veikiantis, todėl ji civilinio ieškinio nereikš (t. 2, b. l. 24).
11. Tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo 2024 m. vasario 28 d. informuojama, kad 2024 m. vasario 28 d. iš VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad 2024 m. vasario 27 d. apie 15.00 val. (duomenys neskelbtini), buvęs draugas E. K. <...> sumušė E. P. <...>. Atvykus minėtu adresu, E. P. paaiškino, kad 2024 m. vasario 27 d. apie 15.00 val. į jos butą atvyko neblaivus jos buvęs sugyventinis E. K. ir pamatęs SMS žinutę jos telefone, supyko, įvyko žodinis konfliktas, E. tris kartus trenkė jai į nosį, du kartus į dešinę akį, vieną kartą į kairę akį, po smūgių rankomis, E. K. E. P. sugriebė už krūtinės ir pargriovė ant žemės, pargriuvus jai ant žemės, E. K. 3 arba 4 kartus sugriebęs rankomis jos galvą trankė į grindis. Jai būnant ant žemės, kažkam paskambino, paprašė, kad jį atvažiuotų pasiimti ir išeidamas iš buto paėmė jai priklausantį telefoną, <...> (t. 1, b. l. 20).
12. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus Specialisto išvada Nr. G 649 /2024 (01), kad E. P. nustatytos poodinės kraujosruvos veide, kakle, rankose, krūtinės ląstoje, nugaroje, kairio klubo srityje, šlaunyse, dešinėje blauzdoje, nosikaulio lūžis. Sužalojimai dėl nosikaulių lūžio kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimų padarymo metu turėjo jausti fizinį skausmą (t. 2, b. l. 38-39).
13. Šie nuosprendžio duomenys (nuosprendžio 3-12 pastraipos), atitinka leistinumo, sąsajumo, patikimumo reikalavimus. Jie gauti įstatymo nustatyta tvarka, patvirtina kaltinime nurodytas faktines aplinkybes bei paneigia kaltinamojo gynybinę versiją dėl 2024 m. vasario 27 d. veikos. Aplinkybių, kurias surinkti duomenys paneigtų, nėra. Todėl teismas laiko šiuos duomenis įrodymais (BPK 20 straipsnio 1, 3 – 4 dalys).
Dėl 2024 m. vasario 27 d. nusikalstamos veikos (BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktas)
14. Ištirti šios baudžiamosios bylos įrodymai: iš dalies Kaltinamojo teisme ir ikiteisminiame tyrime duoti parodymai (nuosprendžio 3.2, 4, 6 pastraipos), taip pat kiti bylos įrodymai (nuosprendžio 8-12 pastraipos)) patvirtina, kad Kaltinamasis 2024 m. vasario 27 d. apie 15.00 val. (duomenys neskelbtini), smurtaudamas šeimos nario – sugyventinės E. P. atžvilgiu, t. y. žodinio konflikto metu sudavęs nukentėjusiajai į nosį, dešinę ir kairę akį, po ko griebęs už krūtinės ir pargriovęs ją ant grindų, rankomis daužė jos galvą į grindis, taip E. P. padaręs poodines kraujosruvas veide, kakle, rankose, krūtinės ląstoje, nugaroje, kairio dilbio srityje, šlaunyse, dešinėje blauzdoje, nosikaulio lūžį, nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios E. P. sveikatą:
14.1. Minėta, Kaltinamasis, duodamas parodymus tiek teisme, tiek ikiteisminiame tyrime, savo kaltės dėl smūgių Nukentėjusiajai sudavimo į nosį ir jos galvos daužymo į grindis (2025 m. balandžio 29 d. teisiamajame posėdyje – tik galvos daužymo į grindis) nepripažino. Visgi, Kaltinamasis pripažino, jog Nukentėjusiosios telefone pamatęs „SMS“ žinutę nuo jos buvusio vyro, tapo agresyvus ir, būdamas neblaivus, iš pavydo, sudavė Nukentėjusiajai smūgius, taip pat tyčiniais veiksmais ją pargriovė ir pats krito ant jos. Vertindamas nuoseklius Nukentėjusiosios parodymus ikiteisminiame tyrime, taip pat atsižvelgdamas į minėtą specialisto išvadą, kuri patvirtina, jog Nukentėjusiajai buvo padarytas ne vienas trauminis poveikis, o daugybiniai sumušimai [viso mažiausiai dvidešimt šešiais trauminiais poveikiais <...>suduodant smūgius. Sužalojimai visumoje griuvimui nebūdingi, tikėtina susidarė suduodant smūgius<...>], t. y. poodinės kraujosruvos veide, kakle, rankose, krūtinės ląstoje, nugaroje, kairio klubo srityje, šlaunyse, dešinėje blauzdoje, nosikaulio lūžis – nėra pagrindo sutikti su Kaltinamojo parodymais dėl suduotų smūgių skaičiaus, jų sudavimo vietos bei sudavimo mechanizmo. Juolab, kaip pripažino ir pats Kaltinamasis, tuo metu jis buvo neblaivus, dėl ko tiksliai neprisimena visų savo smurto protrūkio aplinkybių.
14.2. Nors Nukentėjusioji teisme pasinaudojo teise neduoti parodymų (nuosprendžio 8 pastraipa), Kaltinamojo smurtavimo prieš ją aplinkybes, kurias nustatė teismas šioje byloje, ji patvirtino duodama išsamius parodymus apklausta ikiteisminiame tyrime (nuosprendžio 10 pastraipa).
14.3. Nukentėjusiosios ikiteisminiame tyrime nurodytas aplinkybes neginčijamai patvirtina byloje esantys tarnybiniai pranešimai, specialisto išvada, kurioje nustatytas sveikatos sutrikdymo mastas (nuosprendžio 9, 11-12 pastraipos).
15. Dėl aptarto reglamentavimo ir nustatytų bylos faktinių aplinkybių, Kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, nes jis smurtavo prieš tuo metu kartu su juo gyvenusį asmenį – Nukentėjusiąja, su kuria vedė bendrą ūkį, bendrai gyveno neįregistravę santuokos, t. y. šeimos nare (BK 141 straipsnio 2 dalis).
16. Šiuo aspektu, pažymėtina, kad nuo 2025 m. vasario 1 d. keitėsi BK 138 straipsnio 2 dalies redakcija, t. y. jos 13 punktas, vietoje požymio: „neįgalumo“ nurodant požymį „negalios“, taip pat papildant požymiu „religijos“. Nagrinėjamu atveju pakeitimai Kaltinamojo teisinės padėties nelengvina, nešvelnina, todėl veika kvalifikuotina pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusią redakciją.
Dėl 2023 m. lapkričio 25 d. nusikalstamos veikos (BK 140 straipsnio 2 dalis)
17. Pažymėtina, kad Kaltinamasis iki šiuo nuosprendžiu konstatuotos nusikalstamos veikos padarymo jau buvo teisiamas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo, nes 2023 m. lapkričio 25 d. apie 21.50 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1.98 promilės girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, smurtaudamas šeimos nario – sugyventinės E. P. atžvilgiu, t. y. žodinio konflikto metu, tyčia vieną kartą kumščiu sudavęs nukentėjusiajai į kairį smilkinį, sukėlė E. P. fizinį skausmą. Dėl šios nusikalstamos veikos buvo išspręsta taikant susitaikymo institutą (BK 38 straipsnis), kai ikiteisminio tyrimo teisėjas patvirtino Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Vilniaus rajono) prokuroro 2023 m. gruodžio 18 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-45324-23 kaltininkui ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius (t. 1, b. l. 131-133).
18. Minėtu nutarimu, patvirtintu ikiteisminio tyrimo teisėjo rezoliucija, Kaltinamasis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (BK 38 straipsnis). Teismas patvirtino, kad veika kvalifikuota teisingai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Todėl šiuo nuosprendžiu klausimas dėl 2023 m. lapkričio 25 d. veikos kvalifikavimo iš naujo nesprendžiamas, vertinant ir ginčo dėl veikos padarymo nebuvimą, o sprendžiama tik dėl bausmės.
Žemesnės instancijos teismas
19. Atskirai pastebėtina, kad nuo 2025 m. vasario 1 d. keitėsi BK 140 straipsnio redakcija, t. y. aptariamo straipsnio 3 dalyje numatyta dar viena alternatyvi bausmė, taip pat ilgesnė terminuoto laisvės atėmimo bausmės trukmė, tačiau nagrinėjamu atveju aktuali 140 straipsnio 2 dalis nekito. Taigi, įstatymo pakeitimai nešvelnina asmens teisinės padėties, todėl kaltinamojo padaryta veika kvalifikuojama pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusią BK 140 straipsnio 2 dalies redakciją (2015 m. balandžio 23 d. įstatymo Nr. XII-1649 redakcija, galiojusi nuo 2015 m. gegužės 1 d. iki 2025 m. sausio 31 d.).
20. Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių konstatuotina, kad Kaltinamasis padarė dvi nusikalstamas veikas: 1) 2023 m. lapkričio 25 d. nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (dėl kurios buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu) (2015 m. balandžio 23 d. įstatymo Nr. XII-1649 redakcija, galiojusi nuo 2015 m. gegužės 1 d. iki 2025 m. sausio 31 d.); 2) 2024 m. vasario 27 d. nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte (kurią padarė per vienerius metus nuo ankstesnio sprendimo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį (BK 38 straipsnio 4 dalis)).
III. Bausmių ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai
21. E. K. padarė dvi baigtas tyčines nusikalstamas veikas – vieną nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (BK 11 straipsnio 3 dalis) ir vieną apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte (BK 11 straipsnio 4 dalis). Už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką asmuo gali būti nubaustas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dviejų metų, tuo tarpu už kvalifikuotą nesunkų sveikatos sutrikdymą asmuo baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų.
22. Kaltinamasis yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, tačiau nedirbantis (t. 2, b. l. 101), Užimtumo tarnyboje registruotas nuo (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 96), praeityje teistas dėl nusikalstamų veikų nuosavybei, teistumai išnykę (t. 2, b. l. 97-99), administracine tvarka nebaustas (t. 2, b. l. 100). Analizuojant kaltinamojo asmenybę svarbu ir tai, kad jis antrą kartą padaro smurtinę nusikalstamą veiką prieš tą patį asmenį – savo sugyventinę. Minėta, kad pirmąjį kartą baudžiamasis procesas jo atžvilgiu buvo nutrauktas Kaltinamajam susitaikius su Nukentėjusiąja, tačiau, nepraėjus 1 metams nuo BK 38 straipsnyje numatyto instituto taikymo, Kaltinamasis padarė naują tyčinį nusikaltimą – nesunkiai sutrikdė Nukentėjusiosios sveikatą, dėl ko ankstesnis sprendimas nustojo galioti, buvo atliktas ikiteisminis tyrimas kartu ir dėl naujos veikos, o šiuo nuosprendžiu yra sprendžiama kaltinamojo atsakomybė už visas jo padarytas nusikalstamas veikas.
23. Įvertintina kaltinamojo asmenybė ir tuo aspektu, kad pastarojo požiūris į padarytas smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas nėra rimtas. Kaltinamasis teisiamajame posėdyje leido sau juokauti, kad – „jeigu nemuša, vadinasi nemyli“. Į klausimą dėl daugybinių nukentėjusiosios sužalojimų kaltinamasis atsakė, kad juos galėjo padaryti nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) vaikai, kai ji su jais žaidė. Taigi, kaltinamojo požiūris į veikas sudaro pagrindą konstatuoti, kad jis pirmiausia nukentėjusiosios negerbia, naudojasi jos nesupratimu situacijos ir kaltinamojo asmenybės. Svarbu ir tai, kad dėl tokio nukentėjusiosios elgesio pastaroji sukelia pavojų ir sukuria nesaugią aplinką savo (duomenys neskelbtini) vaikams. Atitinkamai, savo nuolankumu kaltinamajam pastarojo smurtinį elgesį, o vadinasi ir nepagarbą jai pačiai, tik skatina. Tai matyti ir iš vis intensyvėjančio kaltinamojo nukentėjusiosios atžvilgiu naudoto fizinio smurto, kuris pasiekė ir mažiausiai dvidešimt šešių smūgių ribą, nekalbant apie smurto aplinkybes, kaip daužymas galvos į grindis ir pan.
Žemesnės instancijos teismas
24. Teismas sutinka su prokurorės baigiamosiose kalbose pateikta pozicija dėl Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimo. Nagrinėjamu atveju tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisme pastarasis savo kaltę pripažino tik iš dalies, teigė buvęs išprovokuotas netinkamo Nukentėjusiosios elgesio neleidžiant jam pažiūrėti Nukentėjusiosios telefoninių susirašinėjimų su jos vaikų tėvu. Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ką pastarasis, be kita ko, patvirtino teisiamajame posėdyje (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
25. Atsižvelgtina ir į Kaltinamojo procesinį elgesį – iš bylos medžiagos matyti, jog Kaltinamojo elgesys nebuvo nepriekaištingas, pastarasis į teisiamąjį posėdį neatvyko, svarbių ir pateisinamų nedalyvavimo priežasčių nenurodė. Mėginant išsiaiškinti Kaltinamojo nedalyvavimo teismo procese priežastis bei pakartotinai kviečiant atvykti į teisiamąjį posėdį, Kaltinamasis nepagarbiai bendravo su teismo posėdžio sekretore (t. 3, b. l. 26, 27-28), po ko buvo nutarta Kaltinamąjį atvesdinti ir skirti 6 MGL (300 Eur) baudą. Iš teismo nutartį dėl Kaltinamojo atvesdinimo vykdžiusio pareigūno Tarnybinio pranešimo matyti, jog Kaltinamasis buvo surastas, tačiau vykti į teismo posėdį atsisakė, paaiškino, kad nevyks, nes teismo posėdis jam visiškai neįdomus ir nerūpi, keikėsi necenzūriniais žodžiais ir iš visko juokėsi, atvykus policijos patruliams ir patikrinus Kaltinamojo blaivumą, nustatyta 2.31 prom. girtumas, nutarta Kaltinamojo nevesdinti (t. 3, b. l. 51-53).
26. Aukščiau aptartų aplinkybių visuma duoda pagrindą spręsti, jog Kaltinamajam už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą parinktina trumpalaikio laisvės atėmimo bausmės rūšys - areštas, nustatant šios bausmės trukmę artimą minimaliai – 30 parų. Tuo tarpu, atsižvelgiant į tai, kad Kaltinamasis praėjus sąlyginai trumpam laiko tarpui pakartotinai smurtavo prieš Nukentėjusiąja jos pačios namuose, būdamas neblaivus bei žinodamas, kad netoliese yra Nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) vaikai, taip pat atsižvelgiant į suduotų smūgių skaičių, lokalizaciją, priežastis, už BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, padarymą, jam skirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė, paskiriant 9 mėnesių terminą.
27. Įvertinus jau minėtus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis ir nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmes subendrintinos visiškai jas sudedant, tokiu būdu E. K. paskiriant galutinę subendrintą 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Dėl BK 75 straipsnio taikymo.
28. Baigiamosiose kalbose prokurorė prašė Kaltinamajam paskirtą bausmę iš dalies atidėti, skirti įpareigojimus bei baudžiamojo poveikio priemonę. Kaltinamojo gynėjas prokurorės siūlymui taip pat pritarė.
29. Pagal BK 75 straipsnio 3 dalį, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLII ir XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Iš dalies atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė kaip šeši mėnesiai ir ilgesnė kaip dveji metai, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą.
30. Pastebėtina, jog bausmės vykdymo atidėjimo institutas taikytinas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjamu atveju, teismas nesutinka su prokurorės prašymu iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą.
31. Minėta, šiuo nuosprendžiu Kaltinamajam paskirta galutinė subendrinta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė už vieno nesunkaus ir vieno apysunkio nusikaltimo padarymą. Nors Kaltinamasis laikomas neteistu išnykus teistumui, administracine tvarka nebaustas, Kaltinamojo teigimu, gyvena su Nukentėjusiąja bei jos atsiprašė, visgi, teismas nemano, kad bausmės tikslai, konkrečiu atveju, bus pasiekti taikant minėtą institutą. Įvertinus, jog Kaltinamasis, jau būdamas susitaikęs su Nukentėjusiąja, pakartotinai prieš ją smurtavo, jo nusikaltimas sunkėjo, t. y. Nukentėjusiajai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, taip pat atsižvelgiant į nusikaltimo padarymo aplinkybes – Kaltinamojo nuo jo smurtinių veiksmų visiškai nesulaikė tai, jog tuo metu bute buvo (duomenys neskelbtini) Nukentėjusiosios vaikų, suduotų smūgių intensyvumas (Nukentėjusiajai buvo sulaužyta nosis ir padaryti kiti specialisto išvadoje detalizuoti sumušimai), bausmė kaltinamajam neatidedama. Tokį įsitikinimą sustiprina paties Kaltinamojo vėlesnis elgesys tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisme (nebendradarbiavimas su policijos pareigūnais, bandymas išvengti atsakomybės ir kt., jau pirmiau aptarta šio nuosprendžio 25 pastraipoje).
Dėl laikinojo sulaikymo ir kardomųjų priemonių.
32. Kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas 2023 m. lapkričio 25 d., 22.55 val., (1 t., b. l. 103-106, 107-108), o paleistas 2023 m. lapkričio 27 d., 13.17 val. (1 t., b. l. 109-110), todėl į bausmės laiką įskaitytinos 2 (dvi) laikinajame sulaikyme išbūtos dienos (BPK 66 straipsnio 1, 2 dalis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
33. Šiame baudžiamajame procese Kaltinamajam buvo taikyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 92-93). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 27 d. nutartimi nutarta palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 20 d. nutartis, kuria kaltinamajam E. K. minėta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, buvo pakeista į kardomąją priemonę – suėmimą ir nustatytas 3 (trijų) mėnesių terminas, skaičiuojant nuo 2025 m. vasario 26 d., t. y. iki 2025 m. gegužės 26 d. Atsižvelgiant į tai, į bausmės laiką įskaitytinas ir Kaltinamojo suėmime išbūtas laikas nuo 2025 m. vasario 26 d. iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo išbūtą laiką.
Dėl civilinių ieškinių.
34. Ikiteisminiame tyrime ir teisme Nukentėjusioji civilinio ieškinio nepareiškė. Pastarajai buvo išsiųstas pranešimas, o teisme išaiškinta teisė pareikšti civilinį ieškinį iki įrodymų tyrimo teisme pradžios.
35. Ikiteisminiame tyrime civiliniu ieškovu pripažinta Vilniaus teritorinė ligonių kasa (toliau – ir Civilinis ieškovas) pareiškė 188,21 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui už E. P. gydymą ir 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 45-46, 47). Įgaliotąja atstove paskirta A. S. (t. 2, b. l. 43-44). Bylą nagrinėjant teisme, buvo gautas Civilinio ieškovo atstovės prašymas bylą nagrinėti Civiliniam ieškovui nedalyvaujant.
36. Teisiamajame posėdyje Kaltinamasis civilinį ieškinį visiškai pripažino. Civilinis ieškinys byloje visiškai įrodytas, todėl atlygintinas visa apimtimi, reikalaujamą žalą priteisiant iš Kaltinamojo.
Dėl proceso išlaidų atlyginimo
37. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.
38. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2025 m. vasario 12 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) pirminė (t. 3, b. l. 65-68), o 2025 m. balandžio 18 d. – patikslinta (t. 3, b. l. 102-106) pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš Kaltinamojo. Nurodoma, kad Tarnyba gavo advokato M. Girdiušo prašymus apskaičiuoti antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydį, teikiant antrinę teisinę pagalbą Kaltinamajam.
39. Teismas pažymi, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 14 d. nutartimi (pripažintas būtinas gynėjo dalyvavimo pagrindas (BPK 51 straipsnio 2 dalis). Kaip matyti, Kaltinamojo gynėju buvo parinktas ir paskirtas advokatas M. Girdiušas (t. 3, b. l. 29, 39-40). Kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas 2025 m. vasario 26 d. 10.15 val., Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 27 d. nutartimi palikta galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 20 d. nutartis, kuria Kaltinamajam kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti pakeista į kardomąją priemonę – suėmimą ir nustatytas 3 (trijų) mėnesių šios kardomosios priemonės terminas, skaičiuojant nuo 2025 m. vasario 26 d (t. 3, b. l. 69-71).
40. Taigi, į Tarnybos koordinatorių dėl gynėjų parinkimo šioje baudžiamojoje byloje buvo kreipiamasi BPK 51 straipsnio 2 dalies pagrindu, ir, kaip matyti, vėliau kaltinamajam buvo skirtas suėmimas, kas atitinka ir kitą būtiną gynėjo dalyvavimo pagrindą, numatytą BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkte (t. y. gynėjo dalyvavimas būtinas sprendžiant suėmimo skyrimo įtariamajam ar kaltinamajam klausimą, taip pat tiriant ir nagrinėjant bylas, kai įtariamasis ar kaltinamasis yra suimtas). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kai gynėjai paskiriami, vadovaujantis BPK 51 straipsnio nuostatomis, kuriose imperatyviai nurodyta, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas, ir kai teismas motyvuota nutartimi pripažįsta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga užtikrinti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis Nr. T-316-654/2016). Tokiu atveju gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, todėl išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu, nepriteistinos.
41. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą, nėra pagrindo iš Kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo (391,67 Eur), todėl Tarnybos prašymas dėl už Kaltinamajam teiktą antrinę teisinę pagalbą priteisimo valstybės naudai netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304, 305, 307 ir 313 straipsniais,
nusprendžia:
E. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2015 m. balandžio 23 d. įstatymo Nr. XII-1649 redakcija, galiojusi nuo 2015 m. gegužės 1 d. iki 2025 m. sausio 31 d.) ir paskirti jam 30 parų arešto bausmę.
E. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte (2022 m. balandžio 28 d. įstatymo Nr. XIV-1065 redakcija, galiojusi nuo 2022 m. gegužės 5 d. iki 2025 m. sausio 31 d.) ir paskirti jam 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti visiško bausmių sudėjimo būdu ir E. K. paskirti galutinę subendrintą 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.
Į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti: 2 (dvi) laikinajame sulaikyme išbūtas dienas nuo 2023 m. lapkričio 25 d., 22.55 val. iki 2023 m. lapkričio 27 d., 13.17 val.; suėmime išbūtą laiką nuo 2025 m. vasario 26 d. iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Iš E. K. civilinio ieškovo naudai priteisti 188,21 Eur turtinę žalą ir 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.
Iš E. K. nepriteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymą už teiktą antrinę teisinę pagalbą.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.