Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Giedriaus Endriukaičio, Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo Š. Š. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 3 d. nutarties, kuria atmestas Š. Š. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2016-09-07 nutarimo atmesti nuteistojo Š. Š. prašymą paleisti jį lygtinai iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. Š. Š., nuteistas 2012-08-01 Utenos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 245 str., 287 str. 1 d., 63 str. 1, 4, 9 d., galutine 1 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausme su 2470 Lt bauda. 2013-02-27 Utenos rajono apylinkės teismo pagal BK 260 str. 1 d., 63 str. 1, 4, 9 d., galutine 6 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme. 2015-12-08 Aukščiausiojo teismo nutartimi 2013-02-27 nuosprendis pakeistas, panaikintas BK 63 str. 9 d., vadovaujantis 63 str. 5 d. 2 p., 9 d., 64 str. 1, 3 d., 65 str. 1 d. 2 b) p. - galutine 6 metų 3 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia – 2012-01-19, pabaiga – 2018-04-29.

2. Skundžiama nutartimi teismas atmetė Š. Š. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo netaikyti nuteistajam Š. Š. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, kadangi nepadarė išvados, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo skundas atmetamas, skundžiama nutartis paliekama galioti.

5. 2015 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymu Nr. XII-1818, tarp kita ko, buvo pakeistos ir nuteistųjų lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų reglamentuojančios nuostatos. 2015 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusio pakeisto Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, kad pagal naująjį teisinį reguliavimą būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

5.1. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).

5.2. Aukštesniojo teismo vertinimu, Komisija svarstydama nuteistojo Š. Š. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, padarė teisingas išvadas apie tai, kad nėra pagrindo nuteistojo atžvilgiu taikyti BVK 157 straipsnio nuostatas. Nors nuteistasis faktiškai atliko 1/2 paskirtos laisvės atėmimo bausmės, bausmės atlikimo metu vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau vertinant Š. Š. pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką pažymėtina, kad jo nusikalstamo elgesio rizika šiuo metu vertinama kaip vidutinė – 72 balai. 2015-04-09 pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas buvo 91 balas (pagal OASys), kai iš jų 50 balų yra statiniai (nekintantys), 2015-10-14 balų skaičius nukrito tik iki 89, 2016-03-16 balų skaičius nukrito iki 84, o 2016-07-28 balų skaičius nukrito iki 72 balų. Nors matyti, kad nusikalstamo elgesio rizika mažėja, kas neabejotinai rodo nuteistojo pažangą, tačiau laikyti kad tokia pažanga yra žymi, nėra pagrindo. Vertinant nuteistojo elgesį mažinant nusikalstamo elgesio riziką atsižvelgtina ir į kitus faktorius. Vienas iš jų finansinių įsipareigojimų vykdymas. Tačiau nuteistasis Š. Š., turėdamas finansinių įsipareigojimų, deda nepakankamai pastangų jiems įvykdyti ir šiuo požiūriu yra pasyvus: įsiskolinimai yra mažinami tik ta dalimi, kuri atskaitoma iš jo darbo užmokesčio, o pats, pataisos namuose būdamas visiškai išlaikomas valstybės ir aprūpintas būtiniausiais reikmenimis, nors skunde jis ir teigia priešingai, į sąskaitą gavęs 4297,22 Eur, praktiškai visą šią sumą išleido savo poreikiams tenkinti, pagal antstolio patvarkymą išieškota tik 205,81 Eur ieškinių padengimui. Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis linkęs savo elgesį pateisinti reakcija į aplinkos stimuliaciją, kartais elgiasi negalvodamas ir dėl to vėliau gailisi. Savitvardą dažniausiai praranda būdamas neblaivus. Nuteistasis laikosi nuteistųjų tarpe vyraujančių taisyklių tiek kiek jo manymu reikia neapsunkinti gyvenimo pataisos namuose. Nors diskriminacinių nuostatų darbuotojų ar kitų asmenų atžvilgiu nuteistasis nereiškia, vis dėlto, turi dvejopą požiūrį į teisėsaugą. Be to bausmės atlikimo metu linkęs pažeidinėti vidaus tvarką, yra keturis kartus skatintas, tačiau kartą baustas drausmine tvarka ir dar 3 kartus už padarytus vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus taikytos kitos auklėjamojo pobūdžio priemonės - auklėjamojo pobūdžio pokalbiai. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką didinantys (kriminogeniniai) veiksniai yra: ankstesni teisės pažeidimai, gyvenimo stilius ir draugai.

5.3. Įvertinus tai konstatuojama, kad nenustatyta pakankama nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, o tai nesudaro pagrindo manyti, kad šiuo metu Š. Š. laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl jis negali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos. Komisijos nutarime netaikyti nuteistajam lygtinį paleidimą išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir jos yra nepakankamos išvadai, kad Š. Š. laikysis įstatymų ir nenusikals. Analogišką išvadą padarė ir apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, todėl tokia nutartis laikoma teisėta ir pagrįsta, o naikinti ją pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo Š. Š. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 3 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.