- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-03-07
- Bylos Nr.
- 2-470-465/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Ambrazaitienė
- Ieškovas
- M. S.
- Atsakovas
- UAB « BTA Draudimas »
dalyvaujant : ieškovei M. S.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. S. ieškinį atsakovei UAB « BTA Draudimas » dėl draudimo išmokos priteisimo ir pagal atsakovės priešieškinį ieškovei dėl draudimo sutarties dalies pripažinimo negaliojančia.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovė 2008 m. spalio 17 d. sudarė su atsakove Sausumos transporto priemonių draudimo sutartį Nr. TPD 025638, kuria buvo apdrausta ieškovei priklausanti transporto priemonė - automobilis JAGUAR XJ8, v. n. EFB 561. Sudarant draudimo sutartį automobilio rinkos vertė buvo nustatyta 74300,00 Lt., o draudimo įmoka 5873,00 Lt. išdėstant jos mokėjimą į keturis kartus.
Ieškiniu teigiama, kad 2009 m. vasario 14 d. įvykusio autoįvykio metu ieškovės automobilis buvo apgadintas, tačiau atsakovė (draudikas) atlygino tik dalį patirtos žalos išmokėjęs 32944 Lt. dydžio draudimo išmoką. Mokėti išmoką nuo visos automobilio rinkos vertės atsisakyta motyvuojant tuo, kad sudarant draudimo sutartį, ji (ieškovė) suteikusi klaidingą informaciją apie automobilį, kuris buvo draustas Europos rinkai, tuo tarpu jis yra skirtas Amerikos rinkai.
Šalies argumentai
Ieškovė nurodo, kad ji jokios klaidingos informacijos nesuteikė, nieko nenuslėpė ir neapgaudinėjo, o priešingai pateikė atsakovei visus reikiamus dokumentus bei automobilį apžiūrai ir jo vertei nustatyti, ką atsakovė ir padarė. Po draudiminio įvykio, atsakovė vienašališkai ir neteisėtai perskaičiavo automobilio vertę ir draudimo sumą sumažino nuo 74300 iki 47000 Lt., o draudimo įmokas - nuo 5873 iki 3713 Lt. Automobilio likutinę vertę atsakovė skaičiavo pagal UAB “Nepriklausomų autoekspertų biuras” vertinimo ataskaitą 10400 Lt., nors automobilis po autoįvykio buvo parduotas tik už 2000 Lt. Be to, ieškovė turėjusi 200 Lt. išlaidų užsakydama nepriklausomus vertintojus papildomam automobilio vertinimui bei 300 Lt. už automobilio saugojimą.
Patikslintu ieškiniu (b.l.152) ieškovė nurodo, kad atsakovė neišmokėjo 37195 Lt. draudimo išmokos dalį, 180 Lt. už automobilio saugojimą po draudiminio įvykio ir 200 Lt. už automobilio papildomą vertinimą. Be to, ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 1352,70 Lt. delspinigių už neišmokėtą draudimo išmokos dalį bei 5 proc. dydžio palūkanas už 7-nis mėnesius iki ieškinio pareiškimo viso 1095,94 Lt.
Viso ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 40023,64 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovė teismui pateiktu atsiliepimu nurodo, kad jeigu draudimo suma, nurodyta sutartyje, viršija draudimo vertę, tai draudimo sutartis negalioja dėl tos draudimo sumos dalies, kuri viršija draudimo vertę (Draudimo taisyklių Nr. 017, 8.5 p.). Atsakovė laiko ieškinį nepagrįstu ir atmestinu.
Šalies argumentai
Pareikštu priešieškiniu atsakovė teigia, kad po autoįvykio, ieškovė kreipėsi dėl žalos atlyginimo ir nurodė, kur galima būtų apžiūrėti transporto priemonę. Pati ieškovė dalyvauti apžiūroje atsisakiusi. Apžiūrėjus bei smulkiai nufotografavus automobilį, kilęs įtarimas, kad šis automobilis skirtas ne Europos, o Amerikos rinkai, kas įtakoja jo rinkos vertei. Apie įtarimus pranešus ieškovei, ji tai neigė. Dėl to buvo kreiptasi į nepriklausomų ekspertų biurą, kuris ir patvirtino, jog automobilis skirtas ne Europos rinkai ir ekspertai automobilį įvertino 43400,00 Lt. Iš naujo nustačius automobilio rinkos vertę 47000,00 Lt., kas yra esminis dalykas nustatant draudimo sumą, draudimo įmokos dydis buvo sumažintas nuo 5873,00 Lt. iki 3713,00 Lt. ir ieškovei atlyginta žala, pagal tikrąją automobilio rinkos vertę.
Suklydimas dėl sandorio vertės yra esminis suklydimas, kuris sudarant sutartį buvo toks reikšmingas, kad tai žinodama atsakovė sutartį būtų sudariusi kitomis sąlygomis, arba visai nesudariusi. Draudimo taisyklių Nr.017, 8.5 punkte nurodyta, jog jeigu draudimo suma, nurodyta draudimo sutartyje, viršija draudimo vertę, tai sutartis negalioja dėl tos draudimo sumos dalies, kuri viršija draudimo vertę. Duomenų, jog automobilis skirtas Amerikos rinkai ieškovė nesuteikė sudarant draudimo sutartį, o atsiradus žalai, su šiuo faktu nesutiko. Atsakovė buvo įsitikinusi, kad automobilis skirtas Europos rinkai. Todėl atsakovė prašo draudimo sutarties dalį dėl draudimo sumos, viršijančios transporto priemonės rinkos vertę 27300 Lt. ir per didelės draudimo įmokos 2160,00 Lt., pripažinti negaliojančia.
Atsiliepimas
Bylos teisminio nagrinėjimo metu ieškovė ir jos atstovas atsiliepime nurodytais motyvais priešieškinį prašė atmesti, o ieškinį patenkinti, o atsakovės atstovai prašė ieškinį atmetus, patenkinti priešieškinį.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies, o priešieškinys atmestinas.
Iš byloje pateiktų duomenų (b.l. 193) matyti, kad ieškovo bendrovė UAB“BTA draudimas“ 2010-12-31 buvo išregistruota, o šio juridinio asmens teisių ir pareigų perėmėjas tapo „BTA“ Apdrošinašanas akciju sabiedriba, veikiantis per „BTA“ akcinės draudimo bendrovės filialą Lietuvoje (į.k.300665654) (CPK 48 str.).
Turtinių interesų draudimo suma ir suma, kurios dydžio draudimo išmoką (draudimo suma) draudikas įsipareigoja išmokėti, nustatoma draudimo sutarties šalių susitarimu arba įstatymu (CK 6.997 str.1d.) Ne gyvybės draudimo atveju, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, draudimo suma negali viršyti tikrosios draudžiamo turto ar turtinės rizikos vertės (draudimo vertės)(CK6.997str.) Konkrečios draudimo sutarties sudarymą patvirtina draudimo liudijimas (Draud. Įstatymo 2str.19d.).
Draudimo sutartyje nurodyta draudimo suma po sutarties sudarymo negali būti ginčijama, išskyrus atvejus, kai draudikas, nepasinaudojęs savo teise įvertinti draudimo riziką, buvo apgautas dėl to, kad buvo nurodyta žinomai melaginga draudimo vertė arba buvo padaryta aritmetinė ar rašybos klaida (CK 6.998 str.). Visiškai analogiška nuostata yra išdėstyta ir Sausumos transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 017 (toliau – Taisyklės) 8.5 punkte.
Atsakovė – draudikas, būdamas stipresnioji sutarties šalis, sudarant draudimo sutartį, vienašališkai pasiūlo draudimo sąlygas draudėjui, todėl sutarties vykdymo metu negali aiškinti sutarties sąlygas siekdamas pakeisti savo sutartinius įsipareigojimus draudėjui. Draudimo sutartis buvo sudaryta prisijungimo būdu, ieškovė negalėjo nulemti draudžiamo automobilio vertės nustatymo, nes šią vertę nustatė atsakovė. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (CK 6.193 str.4 d.).
Atsakovei, kaip draudimo verslu užsiimančiai bendrovei, neabejotinai yra žinoma, kad į Lietuvos rinką patenka ir automobiliai skirti ne Europos rinkai, o kitoms rinkoms ir žinoma apie tokių automobilių verčių skirtumus. Tad pati atsakovė turėjo pareigą (ir galimybę pasitelkus ekspertus) nustatyti, kokiai rinkai skirtas ieškovės pateiktas draudimui automobilis. Atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių ieškovės kokią nors apgaulę (suklastotus dokumentus ir pan.) sudarant draudimo sutartį (CPK 178 str.). Tokioms aplinkybėms esant, atsakovės priešieškinys dėl suklydimo pripažinti negaliojančia draudimo sutarties dalį dėl viršijančios transporto priemonės rinkos vertės draudimo sumos ir per didelės draudimo įmokos, negali būti tenkinamas.
Draudžiamo turto vertinimas yra draudiminė rizika, todėl draudikas nustatydamas draudimo sumą prisiima riziką dėl netinkamo draudžiamo turto įvertinimo ir dėl to negali nukentėti draudėjo interesai. Ieškovė mokėjo draudimo įmoką nuo draudimo sumos, nustatytos draudimo sutartyje, o tai patvirtina, jog atsakovė prisiėmė draudimo riziką 74300 Lt sumai. Be to, pagal teismų praktiką preziumuojama, jog daikto praradimo atveju draudimo sutartyje nurodyta suma lygi apdrausto daikto vertei, o draudimo kompanijai tokiu atveju išmokėjus mažesnę išmoką nei draudimo suma (vertė), reikštų, kad draudikas nepagrįstai pasipelno draudėjo sąskaita (LAT 2002m. birželio 24d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-911/2002)
Draudimo sutartis buvo sudaryta 2008 m. spalio 17 d., kuria automobilio rinkos vertė buvo nustatyta 74300 Lt., o eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas automobilis įvyko 2009 m. vasario 14 dieną. Atsakovė savo atsiliepime į patikslintą ieškinį automobilio draudimo sumą 71000 Lt. nustatė remdamasi LT Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimo Nr.122. 14 p. Tačiau šiame punkte kalbama apie turto sunaikinimą, o šio nutarimo 1 p.(bendrosios nuostatos), kalbama apie padarytos žalos nustatymą tretiesiems asmenims (b.l.170). Kokia metodika remiantis automobilio rinkos vertė buvo sumažinta, atsakovė nemotyvavo. Todėl iš dalies tenkindamas ieškinį, teismas remiasi sutartyje nurodyta draudimo suma 74300 Lt.
Ieškovės apgadinto automobilio už 2000 Lt. pardavimo sutartis, teismo nuomone nepatvirtina rinkoje susiklosčiusių tokių automobilių kainų (b.l.65). Ieškovės apgadinto automobilio likutinę vertę 10400 Lt. nustatė UAB „Nepriklausomų autoekspertų biuras“ (b.l.28). Šia verte ir vadovaujasi teismas, nustatydamas atlygintinos žalos dydį, kurį sudaro: draudimo suma 74300–išmokėta draudimo išmoka 32944– likutinė automobilio vertė 10400–nesumokėtos įmokos dalis 2161= 28795 Lt.
Taisyklių 12.5 p. nustato 0,02 proc. dydžio delspinigius nuo laiku neišmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą darbo dieną draudikui, nesilaikančiam draudimo išmokos išmokėjimo termino (b.l. 93). Atsakovė draudimo išmokos mokėjimą pradelsė daugiau nei 6 mėnesius, tad ieškovei už 6 mėnesius priteistini delspinigiai 1036,62 Lt.(28795 x 0,02 = 1036,62).
Palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai (CK 6.37 str.1 d.). Tai dispozityvi norma leidžianti šalims susitarti dėl palūkanų dydžio. Šalių sudaryta draudimo sutartis bei Taisyklės apskritai palūkanų mokėjimo nenumato. Taisyklės numato tik delspinigių mokėjimą ir už atsakovės pradelstą išmokos mokėjimą, ieškovei priteistini delspinigiai. Dėl to ieškovei priteistinos tik 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos.
Atsakovė atlygino ieškovei automobilio saugojimo išlaidas tik iki jo apžiūros. Po apžiūros automobilį ieškovė galėjo pasiimti. Reikalauti iš atsakovės atlyginti saugojimo išlaidas, po automobilio apžiūros nėra teisinio pagrindo. Tad šis ieškovės reikalavimas netenkintinas.
Draudėjas, nesutikęs su draudiko žalos įvertinimu, į nepriklausomus ekspertus dėl žalos dydžio nustatymo gali kreiptis savo sąskaita (Taisyklių 11.2 p.). Taigi ir šis ieškovės reikalavimas dėl atlyginimo 200 Lt. apmokėtus UAB „Darsna“ negali būti tenkinamas.
Ieškovei priteistinas žyminis mokestis ir bylinėjimosi išlaidos atitinkamai teismo patenkintų reikalavimų daliai CPK 93 str.2 d.)
Rezoliucinė dalis
Remdamasis CK 6.37, 6.210, 6.193 str.4 d., 6.987, 6.998, str., bei vadovaudamasis CPK 93, 259-270 str. str., teismas
nusprendė:
Priteisti iš atsakovės „BTA“ apdrošinašanas akcijų sabiedriba (į.k(duomenys neskelbtini) veikiančio per „BTA‘ ADB filialą 28795 Lt.(dvidešimt aštuonis tūkstančius septynis šimtus devyniasdešimt penkis litus) neišmokėtos draudimo išmokos dalį, 1036,62 Lt. delspinigių bei 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 29831,62 Lt. sumą nuo ieškinio pareiškimo 2009 m. gruodžio 15 d. ir iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1280 Lt. bylinėjimosi išlaidų ieškovės M. S. (a/k (duomenys neskelbtini) naudai.
Ieškovės ieškininius reikalavimus dėl priteisimo iš atsakovės dalį išlaidų už automobilio saugojimą ir papildomą vertinimą bei dalies delspinigių ir 1095,94 Lt. palūkanų priteisimo, atmesti, kaip nepagrįstus.
Atsakovės „BTA“ Apdrošinašanas akciju sapiedriba priešieškinį ieškovei M. S. pripažinti negaliojančia draudimo sutarties dalį dėl draudimo sumos, viršijančios transporto priemonės rinkos vertę ir per didelės draudimo įmokos atmesti, kaip nepagrįstą.
Sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui 30-ties dienų laikotarpyje per Vilniaus miesto pirmą apylinkės teismą.