Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Reginos Gaudutienės,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo E. P. (E. P.) gynėjo skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 15 d. nutarties, kuria kaltinamajam E. P. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2016 m. birželio 15 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. P. kaltinamas tuo, kad jis, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su J. D., nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko iki 2015-12-15 apie 20.10 val., laikė labai didelį kiekį psichotropinių ir narkotinių medžiagų, iš kurių dalis- labai didelis kiekis- 138,349 g psichotropinės medžiagos metamfetamino, kai dalį šios - 0,173 g psichotropinės medžiagos jis (E. P.) 2015-12-15 po pietų, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), J. D. nurodymu, neatlygintinai įgijo iš J. G., 0,275 g. narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių),) psichotropinės medžiagos 4- chlormetkatinono buvo rasti ir paimti kratos metu E. P. gyvenamojoje vietoje Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ir jo naudojamame rūsyje, kita dalis- 0,286 g. narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių) buvo rasta ir paimta kratos metu 2015-12-18 J. D. naudojamame automobilyje "Opel Astra", v/n (duomenys neskelbtini) stovėjusiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, o kita dalis- didelis kiekis-2,202 g narkotinės medžiagos heroino, veikiant bendrininkų grupėje kartu su J. D., 2015-12-15 apie 13 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje už 310 eurų parduodant buvo išplatinta E. K.. . Šiais savo veiksmais E. P. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 260 str. 3 d.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka E. P. 2015 m. gruodžio 15 d. buvo laikinai sulaikytas. Vilniaus miesto apylinkes teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartimi E. P. paskirta kardomoji priemonė - suėmimas iki 2016 m. kovo 15 d., kuri 2016 m. kovo 10 d. teismo nutartimi pratęsta iki 2016 m. birželio 15 d.

Teismo posėdyje gynėjas prašė skundą patenkinti, o prokuroras – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo E. P. gynėjo skundas atmestinas.

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 15 d. nutartis, kuria kaltinamajam E. P. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, priešingai nei nurodoma skunde, priimta nepažeidžiant BPK ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, nurodančių, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.

Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. BPK numatyti suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą pakanka bent vieno iš jų.

Sąlygos pratęsti kaltinamajam E. P. kardomosios priemonės – suėmimo terminą šioje byloje yra, nes jis yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, už kurią baudžiamasis įstatymas numato griežtą laisvės atėmimo bausmę. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje baudžiamosios bylos medžiagoje esantys duomenys, t. y. tarnybiniai pranešimai, mobiliojo ryšio išklotinių analizė, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolai, liudytojų T. M., D. E. parodymai, įtariamojo E. K. asmens kratos protokolas, jo parodymai, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, J. G. apklausos protokolai, mobiliųjų telefonų apžiūros protokolas, cheminių tyrimų specialisto išvados, E. P. asmens kratos protokolas, iš dalies E. P. parodymai, J. D. asmens ir automobilio „Opel Astra“ kratos protokolai ir kiti baudžiamosios bylos duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl pratęsiant kardomosios priemonės – suėmimo terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo pagrįstumo, byloje surinkti duomenys analizuojami ir vertinami tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti ar kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu, tačiau veikos kvalifikavimo ir asmens kaltės klausimai iš esmės nėra sprendžiami. Tai daroma išnagrinėjus bylą teisiamajame posėdyje.

Apygardos teismas kaltinamajam E. P. suėmimo terminą pratęsė nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą pagrindą, t. y. pagrįstai manant, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo.

BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas (pratęstas terminas) atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Teismų praktikoje nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. E. P. kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, už kurį baudžiamasis įstatymas numato griežtą laisvės atėmimo bausmę. Ši aplinkybė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, ją turi patvirtinti ir kitos BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės. Skundžiamoje nutartyje buvo aptartos ir kitos šio suėmimo pratęsimo pagrindo egzistavimą patvirtinančios aplinkybės. Tikimybę, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo patvirtina ir tai, kad E. P., būdamas laisvėje niekur nedirbo, neturi savo vardu nekilnojamojo turto, neturi ir legalaus pajamų šaltinio. Jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pobūdis, t.y. labai dideliu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų disponavimas, leidžia pagrįstai manyti, kad iš nusikalstamos veikos galimai jis turėjo turtinės naudos, gaudamas lėšas pragyvenimui. Teismas taip pat nurodė, jog bylos duomenimis, kaltinamasis yra nevedęs, taigi, nėra susaistytas stipriais socialiniais ryšiais. Be to, teismas nurodė, kad bylos duomenimis E. P. pastaruoju metu gyveno su močiute ir kitais savo giminaičiais, taigi su Lietuvos Respublika nėra susijęs tampriais socialiniais- šeiminiais, ekonominiais ryšiais. Kaltinamasis nurodo, kad turi mažametę dukterį, yra įgijęs dažytojo specialybę. Teisėjų kolegijos vertinimu, kaltinamojo nurodytos aplinkybės, nepaisant to, jog yra gana svarbios, nėra pakankamos paneigti apygardos teismo išvadą, kad jis, būdamas laisvėje ir suvokdamas gresiančios bausmės griežtumą, siekdamas jos išvengti, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Vertinant visas nurodytas aplinkybes kompleksiškai, daroma išvada, kad apygardos teismas pagrįstai nustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo termino pratęsimo pagrindą.

Apygardos teismas kaltinamajam E. P. suėmimo terminą pratęsė taip pat nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą pagrindą, t. y. esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis darys naujus nusikaltimus.

BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas (pratęsiamas terminas), jei yra duomenų, kad asmuo, kaltinamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Vadovaujantis teismų praktika, pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. Nustatydamas šį pagrindą apygardos teismas teisingai atsižvelgė į tai, kad nors E. P. ankščiau neteistas, tačiau jis kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, susijusio su neteisėtu labai didelio kiekio narkotinių ir psichotropinių medžiagų disponavimu. Kaltinamajam inkriminuota veika (labai sunkus nusikaltimas) pagal savo pobūdį patenka ir į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad veika nebuvo atsitiktinė, o padaryta iš anksto suplanavus, siekiant sau turtinės naudos. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas pagrįstai nustatė ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą suėmimo termino pratęsimo pagrindą.

Kaltinamajam E. P. taikoma griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas neabejotinai suvaržo jo teises, tačiau šiuo atveju jo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo. Kuo sunkesnės ir sudėtingesnės nusikalstamos veikos tiriamos, tuo griežtesnių prievartos priemonių panaudojimas gali būti pateisintas. Pusiausvyra tarp galimai padarytų nusikalstamų veikų sunkumo ir griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo taikymo išlaikyta. Priešingai negu teigiama gynėjo skunde, kaltinamajam taikomas suėmimas yra adekvati kardomoji priemonė jo galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui bei užtikrinimui viešojo intereso ištirti visuomenei itin pavojingas nusikalstamas veikas ir nubausti kaltus asmenis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nepažeidžia. Pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų taikant švelnesnes kardomąsias priemones galimybės nėra.

Apygardos teismas, priėmęs skundžiamą nutartį, siekdamas užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, padarė pagrįstą išvadą, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai. Konstatavus šią aplinkybę, nėra pagrindo svarstyti klausimą dėl švelnesnių kardomųjų priemonių taikymo, konkrečiu atveju dėl skunde prašomo namų arešto.

Skundžiama Vilniaus apygardos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

nutaria:

kaltinamojo E. P. (E. P.) gynėjo skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 15 d. nutartimi kaltinamajam trims mėnesiams pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.