- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-04-06
- Bylos Nr.
- 1A-16-648-2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Artūras Pažarskis (pirm.), Stasys Lemežis, Viktoras Dovidaitis
- Kaltinamasis
- D. B.
- Advokatai
- Birutė Strimaitytė
Pranešėjas Artūras Pažarskis Baudžiamoji byla Nr. 1A-16-648/2012
Teisėja Jolanta Čepukėnienė Teisminio proceso Nr.: 1-18-1-01968-2010-8
2012 m. balandžio 6 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Artūro Pažarskio, teisėjų Viktoro Dovidaičio ir Stasio Lemežio,
Vilniaus miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovėms Veslavai Stravinskienei, Onai Žukauskienei,
teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. spalio 21 d. nuosprendžio, kuriuo kaltinamasis D. B. buvo išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.
D. B. atžvilgiu iškelta administracinio teisės pažeidimo byla pagal Lietuvos Respublikos ATPK 50³ str.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. B. buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. už tai, kad jis 2010-11-19, apie 18.20 val., būdamas viešoje vietoje – prie Vilniaus katalikiškosios mokyklos „V (duomenys pakeisti)“, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, veikdamas kartu su D. L., kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo suėjęs amžius, nuo kurio atsakoma už padarytą nusikalstamą veiką, įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkai, t. y. jis, tyčia mesdamas akmenį, išdaužė Vilniaus katalikiškosios mokyklos „V“ langą, esantį prie centrinio įėjimo, kurio vertė 100 Lt, po ko D. L. akmeniu išdaužė minėtos mokyklos aktų salės langą, 205 Lt vertės, tokiu būdu pažeidė viešąją rimtį ir tvarką, taip padarydamas Vilniaus katalikiškajai mokyklai „V“ 305 Lt turtinę žalą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011-10-21 nuosprendžiu išteisino D. B. pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.
Šalies argumentai
Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-10-21 nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 93 str., D. B., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 82 str., paskirti jam auklėjamojo poveikio priemones – elgesio apribojimą 8 mėn., įpareigojant tęsti mokslą ir būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.
Prokurorės teigimu, baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad D. B. neteisėti veiksmai turi būti kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. Išteisintojo veiksmuose yra net kelios minėto straipsnio dispozicijoje aprašytos veikos, t. y. įžūlus elgesys bei vandališki veiksmai, kuriais sutrikdyta visuomenės tvarka ir rimtis. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nusikalstama veika buvo padaryta viešoje vietoje, t. y. mokyklos teritorijoje. Savo veika – akmens metimu į mokyklos, kurioje tuo metu vyko vaikų diskoteka, langą, esantį prie centrinio įėjimo – D. B. įžūliai elgėsi ir demonstravo nepagarbą aplinkiniams. Jis žinojo, kad įvykio dieną, apie 18 val., mokykloje vyksta renginys, kuriame dalyvauja daug žmonių. Pasirinktas langas prie centrinio įėjimo tik padidina D. B. veikos pavojingumą. Šiuo atveju buvo pažeistas ir papildomas viešosios tvarkos pažeidimo objektas – nuosavybė. Atkreipia dėmesį, kad teismo nuosprendyje nurodytas motyvas, jog D. B. metė akmenį už tai, kad jis nebuvo įleistas į diskoteką, neturi reikšmės išteisintojo veikos kvalifikavimui. Iš paties D. B. parodymų matyti, kad jis nebuvo įleistas į diskoteką, kadangi buvo išgėręs alaus. Kaip parodė nepilnametis liudytojas D. L., jis stovėjo šalia ir matė visą įvykį. Taigi, D. B. elgesys vertintinas kaip siekimas pasirodyti prieš jaunesnį draugą, kuris dėl išteisintojo veiksmų pats paėmė akmenį ir išdaužė kitą mokyklos langą. Todėl teismas, priimdamas nuosprendį, netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir padarė nepagrįstą išvadą, kad D. B. nepadarė veikos, turinčios Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymių.
Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, išteisintasis ir jo gynėja – apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinis skundas tenkinamas.
Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas, teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir padarė nepagrįstą išvadą, kad D. B. veiksmuose nėra Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymių.
Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. atsiranda tam, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Tokio nusikaltimo objektas yra viešoji tvarka. Veika turi būti padaryta viešoje vietoje. Nusikaltimo objektyvioji pusė pasireiškia bent vienu iš straipsnio dispozicijoje nurodytu būdu: 1) įžūliais veiksmais; 2) grasinimais, 3) patyčiomis, 4) vandališkais veiksmais. Šio nusikaltimo sudėtis priskirtina prie materialiųjų sudėčių – būtinos nusikalstamos pasekmės – nepagarbos demonstravimas aplinkiniams ar aplinkai realiai sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti ir pan. Apie visuomeninės tvarkos sutrikdymą gali rodyti tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įstaigų ar įmonių veikla ir pan. Tai vertinamieji požymiai, ir jų turinys priklauso nuo daugelio aplinkybių, taip pat nuo nusikalstamos veikos motyvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-248/2008).
Išteisintasis D. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad galimai 2010-11-19 jis kartu su D. L. ėjo į diskoteką „V“ mokykloje. Mokyklos direktorė neįleido jų, nes jis vulgariai elgėsi su direktore, buvo išgėręs. Paskui atėjo D. L. pusbrolis, kuris prašė, kad įleistų D. L., tačiau pastarasis atsisakė eiti be jo (D. B.). Tada D. B. atsitraukė ir išdaužė prie pagrindinio mokyklos įėjimo esančio lango stiklą bei kartu su D. L. nubėgo už mokyklos. Vėliau jie sugrįžo, stovėjo ir tada D. L. išdaužė mokyklos aktų salės lango stiklą. Jie tarpusavyje nesitarė išdaužti mokyklos langus, taip pat nežinojo ir negalvojo, kad D. L. išdauš kitą langą (b.l. 126).
Liudytojas D. L. teisiamajame posėdyje parodė, kad kažkurią 2010 m. lapkričio mėnesio dieną jis kartu su D. B. ėjo į „V“ mokykloje vykstančią diskoteką. Jų neįleido į diskoteką, nes jie pavėlavo bei turbūt dėl to, kad jie buvo išgėrę alaus. Todėl D. B. iš už mokyklos rastu akmeniu išdaužė prie įėjimo durų esantį mokyklos langą. Paskui jie nubėgo už mokyklos kampo ir, kai grįžo, D. L. išdaužė mokyklos aktų salės langą. Jie nesitarė, kad reikia kažkaip atkeršyti už tai, jog jų neįleido į diskoteką, kad reikia išdaužti langus (b.l. 127).
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje liudytoja apklausta A. G. parodė, kad ji yra mokyklos „V“ direktorė. 2010-11-19 renginio – moksleivių diskotekos – metu buvo išdaužti mokyklos langai. Apie tai pranešė viena motina, kuri kieme laukė savo dukros, buvusios diskotekoje. Kadangi buvo tokia situacija, buvo pasikviesti vaikai ir ieškotas kaltininkas, t. y. mokykloje buvo suirutė, todėl buvo nuspręsta daugiau diskotekos netęsti. Renginys pagal planą turėjo vykti nuo 18 iki 21 val., langai buvo išdaužti apie 20 val., gal ir anksčiau. Faktiškai renginys neįvyko toks, koks turėjo būti.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje liudytoja apklausta mokyklos „V“ darbuotoja E. L. parodė, kad 2010-11-19, apie 19 val., kai mokykloje „V“ vyko vaikų diskoteka, atėjo viena motina, laukusi kieme savo dukros, ir pranešė, jog yra išdaužti pirmojo aukšto keramikos kabineto langai. Išėjus į kiemą, pamatė, kad tikrai išdaužti langai. Po kažkiek laiko atbėgo vienas mokinys ir pranešė, jog dar vienas aktų salės langas išdaužtas. Tada buvo iškviesta policija. Sužinojus, kad išdaužti mokyklos langai, renginys buvo nutrauktas. Renginys turėjo vykti nuo 18 val. iki 21 val., o nutrauktas kažkur apie 19 val.
Baudžiamojoje byloje buvo pagarsinti liudytojų Ž. K. ir J. L. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Ž. K. parodė, kad 2010-11-19 vakare, apie 18 val., ji atvežė savo dukrą į mokinių diskoteką, kuri vyko mokykloje „V“. Nusprendė palaukti dukros automobilyje, kurį pastatė aikštelėje, esančioje prie įėjimo į mokyklą. Sėdėdama automobilyje ji girdėjo ir matė, kaip du jaunuoliai norėjo patekti į mokykloje vykstančią diskoteką, jie kalbėjosi prie durų su mokyklos darbuotoja A. G., tačiau jie nebuvo įleisti į mokyklą. Netrukus po kelių minučių ji išgirdo dūžtančio stiklo garsą ir nubėgantį jaunuolį. Ji nuėjo arčiau prie mokyklos ir pastebėjo išdaužtą langą, todėl pranešė apie tai mokyklos darbuotojams (b.l. 17). J. L. parodė, kad mokykloje „V“ vyko diskoteka nuo 18 iki 21 val. Apie 19 val. būnant mokyklos viduje, jis išgirdo, kaip mokyklos direktorės pavaduotoja pasakė direktorei, jog kažkas išdaužė mokyklos langų stiklus. Direktorė tuomet iš karto nutraukė diskoteką ir vaikai turėjo skirstytis į namus (b.l. 21-22).
Įvertinus anksčiau minėtus įrodymus, apylinkės teismas teisingai konstatavo, jog baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad D. B. inkriminuotu laiku ir vietoje išdaužė mokyklos „V“ langą, esantį prie centrinio įėjimo, tačiau neteisingai priėjo prie išvados, jog jis nesutrikdė visuomenės rimties ir tvarkos. Remiantis liudytojų A. G. ir E. L. parodymais, joms apie išdaužtą langą pranešė motina, lauke laukusi savo dukros, kuri buvo diskotekoje. Ž. K. nurodė, kad lango išdaužimo metu ji buvo savo automobilyje, pastatytame aikštelėje, esančioje prie įėjimo į mokyklą, t. y. ji buvo mokyklos teritorijoje. Todėl apylinkės teismo padaryta išvada, kad realiai tikėtina, jog tuo metu, kai buvo išdaužtas lango stiklas, prie mokyklos galėjo nebūti jokių pašalinių asmenų, neatitinka baudžiamojoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių. D. B. veiksmai atkreipė būtent Ž. K., t. y. pašalinio asmens, dėmesį, dėl ko ji nuėjo arčiau prie mokyklos ir, pastebėjusi padarytą žalą, kreipėsi į mokyklos darbuotojus. Liudytojų A. G. ir E. L. parodymais taip pat nustatyta, kad dėl išdaužtų langų buvo nutraukta mokykloje vykusi diskoteka. Tai patvirtina ir liudytojo J. L. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Taigi, dėl išdaužtų langų buvo nutrauktas mokyklos renginys, sutrikdyta normali jo eiga, kas vertintina kaip visuomeninės tvarkos sutrikdymas. Šiuo atveju ta aplinkybė, kad mokykloje vykusi diskoteka buvo nutraukta po D. L. išdaužto mokyklos aktų salės lango, nereiškia, jog D. B. savo veiksmais nesutrikdė visuomeninės tvarkos, kadangi mokyklos darbuotojai jau žinojo apie mokyklai padarytą žalą – išdaužtą langą, esantį prie mokyklos centrinio įėjimo – ir pradėjo aiškintis kaltininką. Atkreiptinas dėmesys, kad liudytojos A. G. parodymai patvirtina, jog suirutė mokykloje prasidėjo būtent tada, kai buvo pranešta, jog buvo išdaužtas langas prie pirmojo aukšto keramikos kabineto. Atsižvelgiant į tai, D. B. veiksmai sukėlė Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. numatytas pasekmes – visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymą.
Išteisintajam pareikštas kaltinimas, kad jis įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkai. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K–513/2010). Šiuo atveju D. B. akmeniu išdaužė mokyklos langą, kas rodo, jog toks jo elgesys yra įžūlus, akivaizdžiai prieštaraujantis visuomenėje priimtoms elgesio normoms, kadangi išteisintasis norėjo priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos. D. B. pripažino, jog jis išdaužė mokyklos langą, kadangi nebuvo įleistas į mokyklos diskoteką. Tokia neteisėtų išteisintojo veiksmų priežastis nelaikytina mažareikšme. Priešingai nei tvirtinama skundžiamame nuosprendyje, D. B. veiksmų spontaniškumas, jų pobūdis, padarymo priežastis neleidžia pripažinti, jog jo veiksmai nėra neteisėti baudžiamojo įstatymo prasme. Taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad po tokio D. B. įžūlaus elgesio kartu su juo buvęs nepilnametis D. L., kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo suėjęs amžius, nuo kurio atsakoma už padarytą nusikalstamą veiką, akmeniu išdaužė mokyklos aktų salės langą.
Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. numatytas nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia. D. B. veiksmai, t. y. kai jis išdaužė mokyklos, kurioje tuo metu vyko diskoteka, langą, esantį prie centrinio įėjimo, neleidžia abejoti tuo, jog jis suprato, kad jo elgesys yra įžūlus, bendrais bruožais numatė, jog tokiais veiksmais bus padaryta žala ne tik mokyklos turtui, bet ir pademonstruota nepagarba aplinkiniams bei aplinkai, sutrikdyta visuomenės tvarka ir rimtis, bei tokių padarinių norėjo.
Atsižvelgiant į visas minėtas aplinkybes, darytina išvada, kad D. B. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.
Lietuvos Respublikos BK 93 str. 1 d. įtvirtinta, kad nepilnametis, pirmą kartą padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis: 1) nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba 2) pripažintas ribotai pakaltinamu, arba 3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
D. B. nuo pat proceso pradžios pripažino padaręs inkriminuotus veiksmus ir nuoširdžiai gailėjosi, atlygino padarytą turtinę žalą dėl išdaužto mokyklos lango. Pastarąją aplinkybę patvirtina mokyklos „V“ pranešimas, jog atsisakyta nuo pareikšto civilinio ieškinio (b.l. 14). D. B. mokosi (duomenys mokykloje, nėra nusiskundimų dėl jo elgesio (b.l. 74), nėra duomenų, kad jis praeityje trauktas baudžiamojon atsakomybėn. Įvertinus visas aplinkybes, D. B. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 93 str. 1 d. 3 p., jam paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 8 mėn., įpareigojant tęsti mokslą ir būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.
Remiantis tuo, kas nustatyta, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-10-21 nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis D. B., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 93 str. 1 d. 3 p.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 1 p., 327 str. 2 p.,
nutarė:
tenkinti Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą.
Panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. spalio 21 d. nuosprendį, kuriuo D. B. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.
D. B., padariusį Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. numatytą nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 93 str. 1 d. 3 p. ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 82 str. 1 d. 5 p., 87 str., paskirti jam auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant tęsti mokslus ir būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.