Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Viltinga“ direktoriaus G. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. nutarties, kuria atmestas prašymas atnaujinti praleistą terminą ir atsisakyta priimti atskirąjį skundą, priimtos civilinėje byloje Nr. eB2-5032-653/2015 pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Viltinga“, trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. liepos 27 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą uždarajai akcinei bendrovei „Viltinga“, nutartis įsiteisėjo 2015 m. rugpjūčio 6 d.

2015 m. rugpjūčio 28 d. Vilniaus apygardos teisme buvo gautas bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir BUAB) „Viltinga“ direktoriaus G. L. atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 27 d. nutarties, kuria BUAB „Viltinga“ iškelta bankroto byla. Atskirajame skunde suformuluotas prašymas atnaujinti praleistą terminą, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 27 d. nutartį ir nutraukti bankroto bylą. BUAB „Viltinga“ direktorius nurodė, kad terminą praleido, nes nežinojo apie vykstantį procesą. BUAB „Viltinga“ yra registruota adresu Vytenio g. 33-6, Vilnius, tačiau niekada šiuo adresu nevykdė ūkinės–komercinės veiklos. 2012 m. rugpjūčio 22 d. UAB „Viltinga“ sudarė sutartį dėl pašto dėžutės nuomos, apie tai 2012 m. rugpjūčio 24 d. pranešė valstybės įmonei Registrų centrui ir byloje dalyvaujantiems asmenims.

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartimi prašymą dėl termino atnaujinimo atmetė, atsisakė priimti BUAB „Viltinga“ direktoriaus G. L. atskirąjį skundą ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

Teismas nurodė, kad atsakovui procesiniai dokumentai buvo išsiusti juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, t. y. Vytenio g. 33-6, Vilnius, todėl laikytini įteiktais tinkamai. Atsakovo nurodytą aplinkybę, kad įmonė nurodytu šiuo veiklos nevykdo, teismas nelaikė svarbia priežastimi, dėl kurios buvo praleistas terminas atskirajam skundui pateikti. Teismas pažymėjo, kad juridinių asmenų registre nėra išviešinta kito adreso, kuriuo teismas atsakovui galėtų siųsti procesinius dokumentus, todėl atsakovas pats prisiėmė dokumentų ar kitos informacijos negavimo riziką, vykdydamas ūkinę-komercinę veiklą.

Apeliantas BUAB „Viltinga“ direktorius G. L. atskirajame skunde prašo atnaujinti praleistą terminą, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 27 d. nutartį ir bylą išnagrinėti iš esmės žodinio proceso tvarka. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad juridinių asmenų registre nurodytu įmonės buveinės adresu įmonė veiklos niekada nevykdė. Įmonė nuo 2012 m. rugpjūčio 22 d. yra sudariusi sutartį dėl pašto dėžutės nuomos pašto korespondencijai priimti. 2012 m. rugpjūčio 24 d. juridinių asmenų registrui yra pateikta forma FR0791 versija 02 dėl duomenų pasikeitimo ar papildymo. UAB „Viltinga“ vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 122 straipsnio 2 dalimi ir tokiu būdu, nors ir nevykdydama veiklos įmonės registruotu adresu, elgėsi atsakingai ir pasirūpino, kad visa siunčiama įmonei korespondencija būtų gauta saugi ir įteikiama tinkamai. Be to, dar iki bylos iškėlimo buvo suteikta papildoma informacija asmenims, susijusiems su įmone, dėl adreso korespondencijai siųsti. Vos tik apeliantui tapo žinoma apie iškeltą bylą, jis nedelsiant ėmėsi veiksmų, susijusių su byla.

Apeliantas skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, savo prašymo nemotyvuoja. Apeliantui savo procesiniame dokumente nenurodžius konkrečių aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip suteikiančios pagrindą spręsti, kad bylą būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka, tokių aplinkybių nenustačius ir apeliacinės instancijos teismui, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamu atveju nenustatyta. Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas atnaujinti terminą atskirajam skundui dėl teismo nutarties, kuria įmonei buvo iškelta bankroto byla, paduoti, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Įgyvendinant proceso koncentracijos ir ekonomiškumo tikslus civilinio proceso įstatymas įvairiems procesiniams veiksmams atlikti nustato procesinius terminus. Teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymo nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui (CPK 75 straipsnio 1 dalis). Asmens procesinė teisė, taip pat ir teisė pareikšti atskirąjį skundą, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos. Apeliantas nesutinka su teismo nutartimi, kuria BUAB „Viltinga“ buvo iškelta bankroto byla, ir dėl šios teismo nutarties padavė atskirąjį skundą, kartu prašydamas atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą terminą minėtam procesiniam veiksmui atlikti. Pirmosios instancijos teismas atmetė prašymą atnaujinti terminą ir paduotą atskirąjį skundą grąžino jį padavusiam asmeniui. Apeliantas su tokia teismo išvada nesutinka.

Bankroto bylos iškėlimą ir kitas bankroto procedūras reglamentuoja Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas, kurio 10 straipsnio 13 dalyje nustatyta, kad nutartis iškelti bankroto bylą, priimta rašytinio proceso tvarka, įsiteisėja per 10 dienų nuo jos priėmimo dienos, jei nebuvo apskųsta. Taigi įstatymu nustatytas aiškus 10 dienų terminas atskirajam skundui paduoti. Pasibaigus šiam terminui paduoti atskirąjį skundą, t. y. išnykus teisei atlikti tokį procesinį veiksmą, šis procesinis dokumentas grąžinamas jį padavusiam asmeniui, tačiau paminėta nuostata taikytina tuo atveju, kai nėra sąlygų, dėl kurių praleistas terminas galėtų būti atnaujintas. Praleisto įstatyme nustatyto termino atnaujinimo tvarka nustatyta CPK 78 straipsnyje, iš kurio sprendžiama, kad pareiškėjas, paduodamas atskirąjį skundą praleidęs terminą jam paduoti, su skundu turi paduoti motyvuotą prašymą atnaujinti terminą, pridedant įrodymus, pagrindžiančius termino praleidimo priežastis (CPK 177, 178 straipsniai) ir būtinumą jį atnaujinti. Teismas gali atnaujinti praleistą terminą, jei jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Taigi pagrindinė procesinio termino atnaujinimo sąlyga yra svarbios priežastys, dėl kurių dalyvaujantis byloje asmuo šį terminą praleido, ir kiekvienu konkrečiu atveju teismas privalo spręsti, ar nurodytos termino praleidimo priežastys yra pakankamai svarbios. Įstatymas neapibrėžia pagal kokius kriterijus priežastys, dėl kurių praleistas terminas, pripažįstamos svarbiomis. Tai teismo diskrecija.

Apeliantas apskundė Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 27 d. nutartį jos apskundimą terminą praleidęs ženkliai, t. y. skundas su prašymu atnaujinti praleistą terminą paduotas po mėnesio laiko po nutarties, kuria UAB „Viltinga“ iškelta bankroto byla, priėmimo. Apie priimtą pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Viltinga“ ir jo nagrinėjimą teismo posėdyje buvo viešai paskelbta internetinėje svetainėje www.teismai.lt (b. l. 57, 67). Be to, kaip teisingai nurodo pirmosios instancijos teismas, procesiniai dokumentai UAB „Viltinga“ buvo išsiųsti juridinių asmenų registre nurodytu įmonės adresu (Vytenio g. 33-6, Vilnius), įteikti jų šiuo įmonės adresu nepavyko (b. l. 64, 65). Procesinių dokumentų šiuo adresu nepavyko įteikti ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui (b. l. 50-52). Apeliantas skunde nurodo, kad įmonė šiuo adresu veiklos nevykdo ir niekada nevykdė, tačiau nuo 2012 m. rugpjūčio 22 d. yra sudariusi pašto dėžutės Nr. (duomenys neskelbtini) sutartį pašto korespondencijai gauti ir apie tai informavo juridinių asmenų registrą. Aplinkybę, kad UAB „Viltinga“ yra sudariusi minėtą sutartį, patvirtina į bylą pateikti duomenys (b. l. 105, 106), tačiau, priešingai nei nurodo apeliantas, byloje nėra duomenų, jog apie kitą nei juridinių asmenų registre nurodytą adresą korespondencijai gauti buvo informuotas juridinių asmenų registras. Apelianto nurodyta ir kartu su atskiruoju skundu pateikta 2012 m. rugpjūčio 24 d. forma FR0792 versija 02 yra patvirtina Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos ministerijos viršininko ir yra skirta juridiniam asmeniui pranešti apie jo duomenų papildymą / pakeitimą mokesčių mokėjų registre. Tai reiškia, kad šios formos užpildymas ir pateikimas Valstybinei mokesčių inspekcijai negali būti vertinamas kartu ir kaip pranešimas apie adreso pasikeitimą juridinių asmenų registrui. Dėl šios priežasties skundo argumentai, susiję su galbūt padaryta technine klaida, nepatikslinant duomenų juridinių asmenų registre, apeliantui nepateikus duomenų apie juridinių asmenų registro informavimą apie naują adresą korespondencijai gauti, nedaro įtakos priimtos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Be to, byloje nėra ir duomenų, kad ieškovas buvo informuotas apie tai, jog bendrovė visą korespondenciją pageidauja gauti ne juridinių asmenų registre nurodytu adresu, o į pašto dėžutę. Bylos duomenimis apie pašto dėžutę buvo informuota Valstybinė mokesčių inspekcija ir antstolis V. M., tačiau ne ieškovas, juridinių asmenų registras ar teismas (b. l. 102, 103). Minėtos aplinkybės patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad apie teisme pradėtą įmonės bankroto procedūrą UAB „Viltinga“ buvo ar turėjo būti žinoma (CPK 123 straipsnio 2, 4 dalys) ir UAB „Viltinga“ bei jos vadovas turėjo pareigą domėtis teismo proceso eiga, įstatyme nustatytu terminu skųsti teismo procesinius veiksmus.

Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nesant įrodymų, pagrindžiančių svarbias priežastis, dėl kurių apeliantas praleido terminą atskirajam skundui dėl teismo nutarties iškelti UAB „Viltinga“ bankroto bylą paduoti, o apelianto nurodytas priežastis (įmonės veiklos nevykdymą juridinių asmenų nurodytu adresu ir neva nežinojimą apie pradėtą procesą) nepripažinus svarbiomis priežastimis, atnaujinti praleistą terminą atskirajam skundui paduoti pagrindo nebuvo ir šiuo metu nėra. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartį palikti nepakeistą.