Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Pranešėja Violeta Miliuvienė Baudž. byla Nr. 1A-420-174/2013

Teisėja Vida Butanavičiūtė Teisminio proceso Nr. 1-85-2-00063-2011-9

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

nuosp re ndis

2013 m. rugsėjo 12 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. P. gynėjo advokato Mindaugo Kepenio apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 4 d. nuosprendžio, kuriuo V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 50 MGL (6 500 Lt) bauda.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a) papunkčiu, 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas V. P. laikinajame sulaikyme būtas laikas nuo 2011-09-13 iki 2011-09-15 ir V. P. paskirta galutinė bausmė – 46 MGL (5 980 Lt) bauda.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuspręsta palikti iki nuosprendžio įsitei­sė­ji­mo.

Daiktinius įrodymus – kanapes ir jų dalis – nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta sunaikinti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. P. nuteistas už tai, kad jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo ir laikė G. P. priklausančiame ūkiniame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), ne mažiau kaip 6,126 g augalinės kilmės medžiagos – kanapių ir jų dalių – iki 2011 m. rugsėjo 13 d. 15.00 val., kol kratos metu minėtas narkotines medžiagas rado ir paėmė Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.

Dėl B K 259 straipsnio dispozicijos dalyko

BK 259 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų dalykas yra narkotinės ar psichotropinės medžiagos. Pagal baudžiamąjį įstatymą narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra medžiagos, įtrauktos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus. Į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintų Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų I sąrašą Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, draudžiamos vartoti medicinos tikslams kaip narkotinės medžiagos, yra įtrauktos ir kanapės (ir jų dalys) (pagal 1961 m. Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos IV sąrašą), taip pat nurodytas „Tetrahidrokanabinolis“ („Tetrahydrocannabinol“) (pagal 1971 m. Psichotropinių medžiagų konvencijos I sąrašą). Vadovaujantis byloje atlikta 2012-02-06 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro specialisto išvada Nr. 140-(63 15)-IS 1-856, nustatyta, kad 2011-09-13 kratos metu G. P. priklausančiame ūkiniame pastate – tvarte, paimtose ir tyrimui pateiktuose objektuose yra narkotinė medžiaga – kanapės ir jų dalys, kurių bendra masė – 6,126 g.

Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad V. P. įgijo ir laikė 6,126 g augalinės kilmės medžiagos – kanapių ir jų dalių. Nekartodamas jau nurodytų motyvų ir argumentų dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, apeliantas pažymi, jog tais atvejais, kai nustatoma, kad asmuo neteisėtai tik įgijo ar (ir) laikė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, kyla baudžiamojo nusižengimo (BK 259 straipsnio 2 dalis) atribojimo nuo administracinio teisės pažeidimo (ATPK 44 straipsnio 1 dalis) klausimas.

Baudžiamasis įstatymas (BK 10 straipsnis) nusikalstamas veikas skirsto į nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra pasisakęs, kad nusikaltimai – tai teisės pažeidimai, kuriais itin šiurkščiai pažeidžiamos konstitucinės žmogaus teisės ir laisvės, kitos Konstitucijos saugomos ir ginamos vertybės. Baudžiamasis nusižengimas (BK 12 straipsnis) yra pavojinga, priešinga teisei veika, tačiau, palyginus su nusikaltimu, jos pavojingumas yra mažesnis. Didesnį nusikaltimo pavojingumą lemia jo objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, nusikaltimu paprastai sukeliami sunkesni padariniai. BK specialiojoje dalyje suformuluotų nusikalstamų veikų sudėtyse tiesiogiai nurodyta, kada viena ar kita veika pripažįstama baudžiamuoju nusižengimu.

Administraciniai teisės pažeidimai taipogi yra pavojingos veikos, nes jas padarius taip pat pažeidžiamos tam tikros vertybės (ATPK 9 straipsnio 1 dalis), tačiau jų pavojingumas yra mažesnis. Kadangi administracinės ir baudžiamosios atsakomybės skirtumus lemia ir administracinio teisės pažeidimo bei nusikalstamos veikos prigimtis – šių veikų didesnis ar mažesnis pavojingumas, todėl, atribojant administracinį teisės pažeidimą nuo baudžiamojo nusižengimo, itin svarbūs tampa šį padidintą ar sumažintą pavojingumą leidžiantys nustatyti kriterijai. Todėl atribojant reikėtų vadovautis ne vien BK ir ATPK normų tekstais, bet ir ATPK 9 straipsnio 2 dalies nuostata, reikalaujančia atsižvelgti į konkrečios veikos pobūdį, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgti į kaltininko veiksmų ypatybes, intensyvumą, trukmę, kilusius padarinius, viešosios tvarkos specifiką. Taigi sprendžiant klausimą, kokia – baudžiamoji ar administracinė – atsakomybė taikytina, turėtų būti atsižvelgiama į padarytos veikos pavojingumą apibūdinančių požymių visumą – narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekį, rūšį (jos poveikį žmogaus organizmui), kaltininko veiksmų ypatybes, jų atlikimo vietą ir kitas aplinkybes.

Dėl įrodymų vertinimo

Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad krata V. P. namuose ir pagalbinėse patalpose buvo atliekama siekiant surasti naminę degtinę.

Teismas konstatavo, kad: „<...> remiantis 2003-09-23 Europos tarybos reglamentu Nr. 1782/2003 teisėtai auginti kanapes, kurių tetrahidrokanabinolio kiekis neviršija 0,2 procento, galima tik laikantis tam tikrų reikalavimų (sudarius sutartį, prisiėmus įsipareigojimą ir kt.). Duomenų, kad V. P. atitiktų reglamente nustatytus reikalavimus, nėra“, tačiau apeliantas pažymi, kad V. P. kaltinimas buvo pateiktas dėl to, kad jis laikė narkotines medžiagas, o ne augino, todėl šis Europos tarybos reglamentas šiuo konkrečiu atveju V. P. negalėjo būti taikomas.

Remdamasis išdėstytais motyvais ir pateiktais argumentais, nuteistojo gynėjas prašo panaikinti skundžiamą nuosprendį ir V. P. išteisinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

V. P. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už tai, kad jis neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo ir laikė ne mažiau kaip 6,126 g augalinės kilmės medžiagos – kanapių ir jų dalių.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, kad V. P. kaltė dėl neteisėto 6,126 g augalinės kilmės medžiagos – kanapių ir jų dalių – įgijimo ir laikymo, neturint tikslo parduoti ar kitaip platinti, yra įrodyta ir tokia jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 259 straipsnio 1 dalį.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas V. P. atsakomybės pagal BK 260 straipsnio 1 dalį klausimą, apkaltinamojo nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje nurodė, jog remiasi liudytojų R. D., M. T., T. J., M. P., V. V. parodymais apie tai, kad darant kratą patalpose, kuriomis naudojasi V. P., jautėsi aitrus kanapių kvapas, kratos metu rastos kanapių dalys. Nurodė, kad nors V. P. teigė, jog netyčia viena kanapė išaugo sodyboje, tačiau, teismo nuomone, 2012-11-16 ekspertizės aktas Nr. 11-2006 (12) tai paneigia, nes vienoje iš vietų kratos metu paimtose kanapių dalyse esančio psichotropinės medžiagos delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 1 proc. Tokioms kanapėms auginti reikalingos specialios sąlygos, todėl ši aplinkybė, teismo nuomone, paneigia V. P. versiją, kad pas jį rastos kanapių dalys yra pluoštinės kanapės, įsigytos parduotuvėje ar užaugusios lauke sodyboje. Be to, teismas pažymėjo, kad remiantis 2003-09-23 Europos tarybos reglamentu Nr. 1782/2003 teisėtai auginti kanapes, kurių tetrahidrokanabinolio kiekis neviršija 0,2 proc., galima tik laikantis tam tikrų reikalavimų (sudarius sutartį, prisiėmus įsipareigojimą ir kt.). Duomenų, kad V. P. atitiktų reglamente nustatytus reikalavimus, nėra. Atliekant specialisto tyrimą nustatyta, kad 2011-09-13 kratos metu patalpose, kuriomis naudojasi V. P., buvo rasta ir paimta iš viso 6,126 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000-01-06 įsakymu Nr. 5 patvirtintus Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus prie narkotinių medžiagų priskiriamos kanapės ir jų dalys, nepriklausomai nuo jose esančio delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekio.

Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, daro išvadą, jog V. P. nepagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, todėl pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis naikintinas, priimtinas naujas išteisinamasis nuosprendis, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nesant bent vieno šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties, negalimas ir patraukimas baudžiamojon atsakomybėn (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

BK 259 straipsnyje reglamentuojama baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta nusikaltimo, o 2 dalyje – baudžiamojo nusižengimo sudėtis. Pagal BK 259 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, o šio straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą disponavimą nedidelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų be tikslo jas platinti.

Nusikalstamų veikų, susijusių su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, sudėčių objektyviesiems požymiams būdingas specifinis veikos dalykas – psichotropinės ar narkotinės medžiagos. Konstatuojant, kad asmuo neteisėtai disponavo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, būtina tiksliai įvardyti, kokios tai medžiagos, bei nustatyti jų kiekį. Nustatant šias aplinkybes reikia specialių žinių, todėl, be kitų įrodymų, byloje turi būti specialisto išvada ar ekspertizės aktas.

Pagal BK 269 straipsnį narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra medžiagos, įtrauktos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus (1 dalis); kokį narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekį laikyti nedideliu, kokį dideliu ir labai dideliu, nustatoma remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintomis rekomendacijomis (2 dalis). Taigi sprendžiant klausimą, ar medžiaga yra narkotinė ar psichotropinė, kuria disponavimas yra kontroliuojamas, taip pat nustatant jos kiekį, turintį įtakos baudžiamosios atsakomybės diferencijavimui, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymais patvirtintais narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašais bei rekomendacijomis dėl jų kiekio nustatymo. Remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų patvirtinimo“, kanapės (ir jų dalys) (Cannabis plant) yra įtrauktos į narkotinių ir psichotropinių medžiagų, draudžiamų vartoti medicinos tikslams, sąrašą. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymą Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ (2007 m. gruodžio 14 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais; toliau – Rekomendacijos) kanapių (ir jų dalių) nedidelis kiekis yra ne daugiau kaip 5 g, didelis kiekis – daugiau kaip 500 g, labai didelis kiekis – daugiau kaip 2500 g. Taigi pagal šiuos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymus narkotine medžiaga yra laikomos bet kokios rūšies kanapės (ir jų dalys) nepriklausomai nuo jose esančios veikliosios (psichiką veikiančios) medžiagos kiekio.

Tuo tarpu Europos Sąjungos Tarybos 2003 m. rugsėjo 29 d. reglamento (EB) Nr. 1782/2003, nustatančio bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir tam tikras paramos schemas ūkininkams bei iš dalies keičiančio reglamentus (EEB) Nr. 2019/93, (EB) Nr. 1452/2001, (EB) Nr. 1453/2001, (EB) Nr. 1454/2001, (EB) Nr. 1868/94, (EB) Nr. 1251/1999, (EB) Nr. 1254/1999, (EB) Nr. 1673/2000, (EEB) Nr. 2358/71 ir (EB) Nr. 2529/2001, 52 straipsnyje „Kanapių auginimas“ nurodyta, kad „Auginant kanapes, klasifikuojamas pagal KN kodą 53021000, naudojamose veislėse tetrahidrokanabinolio kiekis neviršija 0,2 proc. ir jos auginamos sudarius sutartį ar priėmus įsipareigojimą, kaip nurodyta reglamento (EB) Nr. 1673/2000 2 straipsnio 1 dalyje. Valstybės narės sukuria sistemą, skirtą tikrinti tetrahidrokanabinolio kiekį augaluose < ... >“.

BK 1 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šio kodekso nuostatos yra suderintos su Europos Sąjungos teisės aktų, nurodytų šio kodekso priede, nuostatomis. Ši blanketinė nuostata, nukreipianti į Europos Sąjungos teisės aktus, be kita ko, reiškia, kad tais atvejais, kai Europos Sąjungos teisės ir nacionalinės baudžiamosios teisės taikymo sritis bent iš dalies sutampa, nacionalinis teismas turi pareigą pateikti kiek įmanoma Europos Sąjungos teisę atitinkantį vidaus teisės aiškinimą, prireikus ir tiesiogiai atsižvelgdamas į atitinkamų jos teisės aktų reikalavimus.

Aiškindamas 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1782/2003 nuostatų veikimą valstybės narės nacionalinės teisės srityje 2008 m. liepos 11 d. nutartyje (C-207/08), išnagrinėjęs Panevėžio apygardos teismo prašymą priimti prejudicinį sprendimą E. B. baudžiamojoje byloje, Teisingumo Teismas nusprendė, kad: 1) 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1782/2003, nustatantis bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir tam tikras paramos schemas ūkininkams bei iš dalies keičiantis reglamentus (EEB) Nr. 2019/93, (EB) Nr. 1452/2001, (EB) Nr. 1453/2001, (EB) Nr. 1454/2001, (EB) Nr. 1868/94, (EB) Nr. 1251/1999, (EB) Nr. 1254/1999, (EB) Nr. 1673/2000, (EEB) Nr. 2358/71 ir (EB) Nr. 2529/2001, turi būti aiškinamas taip, kad jis draudžia nacionalinės teisės aktą, kuriuo draudžiama auginti ir laikyti šiame reglamente nurodytas pluoštines kanapes; 2) Bendrijos teisė draudžia valstybės narės teismui taikyti nacionalinės teisės aktą, kuriuo, pažeidžiant reglamentą Nr. 1782/2003, draudžiama auginti ir laikyti šiame reglamente nurodytas pluoštines kanapes.

Taigi darytina išvada, kad Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1782/2003 – pagal Europos Bendrijos steigimo sutarties 249 straipsnio 2 dalį taikomas tiesiogiai ir turintis viršenybę prieš nacionalinius teisės aktus – nedraudžia valstybėse narėse pluoštines kanapes, kuriose tetrahidrokanabinolio kiekis neviršija 0,2 proc., ir šios nuostatos privalo laikytis visos valstybės narės ir jų valdžios (taip pat teisminės) institucijos. Iš to išeina, kad Lietuvos baudžiamosios teisės srityje sprendžiant klausimą dėl BK 260 straipsnyje numatytos atsakomybės už disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, kai šios nusikalstamos veikos dalykas yra kanapės (ir jų dalys), būtina atlikti rastų medžiagų objektyvų specialių žinių reikalaujantį tyrimą, siekiant nustatyti rastose kanapėse (ir jų dalyse) esančios veikliosios medžiagos – tetrahidrokanabinolio – kiekį (jo procentinę išraišką bendroje jų masėje) tam, kad būtų galima nustatyti, ar tai narkotinio tipo kanapės, draudžiamos vartoti medicinos tikslams, ar pluoštinės kanapės, kuriose tetrahidrokanabinolio kiekis neviršija 0,2 proc. ir kurios pagal Europos Sąjungos teisę valstybėse narėse visuotinai nedraudžiamos.

Remiantis nagrinėjamos bylos duomenimis, G. P. priklausančiame ūkiniame pastate, kuriuo naudojosi nuteistasis V. P., rastos ir policijos pareigūnų paimtos medžiagos pagal tyrėjos užduotį dėl objektų tyrimo specialistų buvo tirtos. Byloje gautoje Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro 2012 m. vasario 6 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(63 15)-IS 1-856 nustatyta, kad 2011 m. rugsėjo 13 d. kratos metu G. P. priklausančiame ūkiniame pastate – tvarte, paimtuose ir tyrimui pateiktuose objektuose yra narkotinė medžiaga – kanapės ir jų dalys, kurių bendra masė 6,126 g. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2012 m. lapkričio 16 d. ekspertizės akte Nr. 11-2006 (12) nustatyta, kad 2011 m. rugsėjo 13 d. kratos metu G. P. priklausančiame ūkiniame pastate paimtos ir tirti pateiktos kanapių dalys yra narkotinė medžiaga. Pateiktų kanapių dalių svoris atitinkamai yra 2,131 g, 0,697 g ir 0,188 g, jose esančios psichotropinės medžiagos delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija atitinkamai yra 0,11 proc., 1,0 proc. ir 0,15 proc.

Šioje byloje pirmosios instancijos teismas, priimdamas V. P. apkaltinamąjį nuosprendį, išdėstė įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybes, konstatuodamas, kad V. P. neteisėtai įgijo ir laikė ne mažiau kaip 6,126 g augalinės kilmės medžiagos – kanapių ir jų dalių, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti. Tačiau nustatydamas V. P. inkriminuotoje veikoje BK 260 straipsnio 1 dalyje aprašytos nusikalstamos veikos požymius, teismas visapusiškai šios nusikalstamos veikos sudėties dalyko (šiuo atveju – kanapių dalių) požymio neanalizavo – pripažindamas, kad tyrimui pateiktų kanapių dalių svoris atitinkamai yra 2,131 g, 0,697 g ir 0,188 g ir kad jose esančios psichotropinės medžiagos delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija atitinkamai yra 0,11 proc., 1,0 proc. ir 0,15 proc., taigi nustatęs, kad tik viename objekte (tyrimui pateiktos kanapių dalys, esančios maišelyje Nr. 3, kurių pirminis svoris buvo 0,814 g) esančios veikliosios (psichiką veikiančios) medžiagos – delta-9-tetrahidrokanabinolio – kiekis viršija 0,2 proc., teismas negalėjo pripažinti, kad G. P. priklausančiame ūkiniame pastate, kuriuo naudojosi nuteistasis V. P., rastas ir policijos pareigūnų paimtas kanapių ir jų dalių bendras kiekis – 6,126 g – yra narkotinio tipo kanapės, draudžiamos vartoti medicinos tikslams. Šiuo atveju nustatęs, kad kituose tirti pateiktuose objektuose (tyrimui pateiktos kanapių dalys, esančios maišeliuose Nr. 2A ir Nr. 4A ir kurių svoris yra atitinkamai 2,131 g ir 0,188 g) esančios veikliosios (psichiką veikiančios) medžiagos – delta-9-tetrahidrokanabinolio – kiekis neviršija 0,2 proc., teismas be pagrindo nepripažino, kad tai yra pluoštinės kanapės, kurios pagal Europos Sąjungos teisę valstybėse narėse visuotinai nedraudžiamos, todėl jos negali būti BK 259 straipsnio 1 dalies nurodytos nusikalstamos veikos dalykas ir šiuo aspektu netinkamai aiškino bei taikė baudžiamąjį įstatymą – BK 259 straipsnio 1 dalį, t. y. neteisingai kvalifikavo V. P. veiką pagal šį straipsnį. Apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad tokioms kanapėms auginti reikalingos specialios sąlygos, bei pažymėjo, kad remiantis 2003-09-23 Europos tarybos reglamentu Nr. 1782/2003 teisėtai auginti kanapes, kurių tetrahidrokanabinolio kiekis neviršija 0,2 proc., galima tik laikantis tam tikrų reikalavimų (sudarius sutartį, prisiėmus įsipareigojimą ir kt.), o duomenų, kad V. P. atitiktų šiame reglamente nustatytus reikalavimus, nėra, todėl, teismo nuomone, ši aplinkybė paneigia V. P. versiją, kad pas jį rastos kanapių dalys yra pluoštinės kanapės, įsigytos parduotuvėje ar užaugusios lauke sodyboje. Tačiau pažymėtina, kad V. P. kaltinimas buvo pateiktas dėl to, kad jis įgijo ir laikė narkotines medžiagas, tuo tarpu kaltinimas dėl šių medžiagų auginimo V. P. pateiktas nebuvo, todėl šiuo atveju minėtas reglamentas jam negalėjo būti taikomas. Nepagrįstai nustatęs, kad visos ūkiniame pastate rastos ir paimtos kanapės ir jų dalys, kurių bendras kiekis 6,126 g, yra narkotinio tipo kanapės, teismas be pagrindo taikė V. P. baudžiamąją atsakomybę, nes, kaip minėta, tik viename objekte (tyrimui pateiktos kanapių dalys, esančios maišelyje Nr. 3, kurių svoris 0,697 g, tai nurodyta ekspertizės akte (t. 2, b. l. 171–172) tetrahidrokanabinolio kiekis viršijo 0,2 proc. ir šių kanapių dalių pirminis svoris buvo 0,814 g, t. y. nedidelis kiekis.

Šiuo atveju pažymėtina, jog už neteisėtą nedidelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimą ar (ir) laikymą, neturint tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, yra numatyta tiek baudžiamoji, tiek administracinė atsakomybė. Taigi tais atvejais, kai nustatoma, kad asmuo neteisėtai tik įgijo ar (ir) laikė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, kyla baudžiamojo nusižengimo (BK 259 straipsnio 2 dalis) atribojimo nuo administracinio teisės pažeidimo (ATPK 44 straipsnio 1 dalis) klausimas.

ATPK 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinė atsakomybė už šiame kodekse numatytus teisės pažeidimus atsiranda, jeigu savo pobūdžiu šie pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Sprendžiant klausimą, kokia – baudžiamoji ar administracinė – atsakomybė taikytina, turėtų būti atsižvelgiama į padarytos veikos pavojingumą apibūdinančių požymių visumą – narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekį, rūšį (jos poveikį žmogaus organizmui), kaltininko veiksmų ypatybes, jų atlikimo vietą ir kitas aplinkybes (kasacinė nutartis 2K-7-76/2012). Tokios aplinkybės nagrinėjamoje byloje nebuvo tiriamos.

Kaip minėta, pagal BK 259 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti.

ATPK 44 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už neteisėtą psichotropinių ar narkotinių medžiagų įgijimą ar laikymą nedideliais kiekiais be tikslo parduoti ar kitaip platinti.

Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 (2007 m. gruodžio 14 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais) patvirtintas Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas (toliau – Rekomendacijos) kanapių (ir jų dalių) nedidelis kiekis yra ne daugiau kaip 5 g.

Nagrinėjamu atveju, įvertinus tai, kad ūkiniame pastate, kuriuo naudojosi V. P., rastos narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių) kiekis buvo tik 0,814 g, nepaneigta V. P. versija, kad jis, būdamas žvejys, kanapes naudojo jauko gamybai. Be to, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog V. P. būtų vartojęs rastas medžiagas, tai patvirtina jam atliktas toksikologinis tyrimas – 2011-09-14 specialisto išvada Nr. T-N 100/11 (03). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, tokia V. P. veika, kolegijos vertinimu, neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, o atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 44 straipsnyje, sudėtį. Todėl skundžiamas nuosprendis, kuriuo V. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, naikintinas ir priimtinas naujas išteisinamasis nuosprendis, nes V. P. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

panaikinti Šilalės rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 4 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį:

V. P. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Panaikinti V. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.