Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2015-10-28 · Byla Nr. N1-2902-988/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-10-28
Bylos Nr.
N1-2902-988/2015
Teisminio proceso Nr.
1-12-1-01349-2014-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Darius Pranka
Kaltinamasis
A. K.
Nukentėjusysis
J. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. N1-2902-988/2015Teisminio proceso Nr. 1-12-1-01349-2014-9Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.1.2.2.; 1.2.14.10.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. spalio 28 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Pranka,sekretoriaujant Linai Žiupsnienei,dalyvaujant prokurorei Rūtai Pečkaitytei,kaltinamajam A. K., nukentėjusiajai J. P.,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, LR pilietis, 10 klasių išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, teistas:

1. 2014-03-28 Vilniaus m. apylinkės teismo, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 178 str. 2 d., laisvės apribojimu 4 mėn., įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 21 val. iki 6 val. ir tęsti mokslą;

2. 2014-06-09 Vilniaus m. apylinkės teismo, pagal LR BK 178 str. 1 d., laisvės apribojimu 1 m. 2 mėn., įpareigojant būti namuose nuo 21 val. iki 6 val., tęsti mokslą, neatlygintinai išdirbti per 2 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisinimo dienos 20 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, 2015-03-12 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi bausmė pakeista į 90 parų areštą, bausmę atliko, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje padarymu,

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, o būtent: A. K., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2014-05-04 apie 02.00 val., Vilniuje, Didlaukio g. 70, sulaužęs prekybos kiosko apsaugines žaliuzes ir išdaužęs prekybos kiosko stiklą, įsibrovė į J. P. personalinei įmonei priklausantį prekybos kioską ir iš jo vidaus pagrobė kasos aparatą „Datecs“ MP 500, korpuso Nr. JA 10002380, unikalus Nr. JA 10002380, registracijos Nr. 4891, 289,62 EUR vertės, kasos aparate buvusius 28,96 EUR, vieną pakuotę nenustatyto pavadinimo saldainių, kurios kaina 8,69 EUR, vieną pakuotę ledinukų „Pin Pop“, kurios kaina 4,92 EUR, keturias skardines nenustatytos rūšies alaus, 0,78 EUR vertės, tokiu būdu pagrobė turto už 335,31 EUR, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 178 str. 2 d.

Be to, A. K. sugadino svetimą turtą, o būtent: A. K., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2014-05-04 apie 02.00 val., Vilniuje, Didlaukio g. 70, turėdamas tikslą įsibrauti į patalpą, pakėlė prakybos kiosko apsaugines žaliuzes ir taip jas sulaužęs bei akmeniu išdaužęs prekybos kiosko stiklą, sugadino J. P. personalinei įmonei priklausančio prekybos kiosko apsaugines žaliuzes 260,66 EUR vertės, prekybos kiosko stiklą, 55,03 EUR vertės, numetė ir taip sudaužė prekybos kioske buvusį televizorių, 115,85 EUR vertės, tokiu būdu sugadino turto už 431,53 EUR, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 187 str. 1 d.

Kaltinamasis A. K. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino, parodė, kad įvykis buvo 2014 metais, gali būti, kad 2014-05-04, naktį, nuo 12 iki 2 val. nakties. Įvykį prisimena tik momentais, nes buvo stipriai išgėręs. Tą dieną su A. P. visą dieną gėrė alų, vakare gėrė Baltupiuose, už kiosko. Išlaužė kioską, pradėjo viską iš ten traukti – alų, saldainius, nežino, kas užėjo. Paaiškino, kad gėrė prie devynaukščio namo, Didlaukio g., namo numerio pasakyti negalėjo. Gėrė prie „Balto“ kiosko, visi draugai taip jį vadino. Kaltinamasis pirma išplėšė žaliuzes, paėmė akmenį, išdaužė stiklą, per kurį paduodamos prekės, įkišo ranką ir paėmė daiktus. Gali būti, kad mesdamas akmenį sudaužė televizorių. Į kioską įkišo tik ranką, įėjęs nebuvo. Vėliau, kai atsigavo Vilniaus senamiestyje, pamatė, kad susipjaustė ranką ir striukę, kišenėse buvo saldainių. Laužėsi į kioską, nes norėjo dar išgerti, alaus paėmė gal 4 skardines. Taip pat paėmė kasos aparatą, kurį išmetė į ežerą. Kasos aparato nemokėjo atidaryti, išmetė su visais jame galimai buvusiais pinigais, išmetė, nes išsigando. Nežino, kam ėmė kasos aparatą. Nurodė, kad nesilaikė lygtinumo - nesilankė mokykloje, nes dirbo, norėjo padėti mamai. Labai gėda dėl to, ką padarė, labai gailisi, pažada lygiai po mėnesio pradėti atlyginti padarytą žalą, atlygins visą žalą per metus laiko. Visų atsiprašo. Nenori grįžti į kalėjimą.

Kaltinamajam A. K. prisipažinus kaltu padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką bei davus paaiškinimus ir sutikus, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, bei esant aiškioms nusikalstamų veikų aplinkybėms ir su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus prokurorei, toliau teisme įrodymai tirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (LR BPK 273 str.).

Liudytoja J. P. parodė, kad jos personalinei įmonei priklausantį maisto prekių kioską, esantį Vilniuje, Didlaukio g. 70, pardavėja I. Č. užrakino 2014-05-03 apie 22.00 val. 2014-05-04 apie 4.15 val. liudytoja buvo namuose, kai jai paskambino policijos pareigūnai, kad į jos kioską buvo įsilaužta. Ji atvyko prie kiosko apie 4.30 val., ten rado policijos pareigūnus ir pastebėjo, kad sulaužytos apsauginės žaliuzės, išdaužtas stiklas bei iš vidaus pavogtas kasos aparatas „Datecs“, kuriame buvo 100 Lt. Ji kasos aparato vertės kol kas negali nurodyti, turtas priklauso įmonei. Įmonės turtas nedraustas, signalizacijos nėra. Ji nori patikslinti, kad jos manymu į kioską galėjo įsilaužti paaugliai, kurie gyvena (duomenys neskelbtini), kur yra trys geltonų plytų bendrabučiai ir anksčiau buvo Verkių policijos nuovada. Juos žino iš matymo (b.l. 37). Papildomos apklausos metu, liudytoja J. P. parodė, kad jos apvogtame kioske kasos aparatas stovėjo prie pat kiosko priekinio lango, ant stalo, dešinėje stalo pusėje, žiūrint iš lauko. Šalia aparato stovėjo televizorius. Įlipti į kioską yra galimybė, jei esi nedidelio ūgio ir smulkaus kūno sudėjimo. Bet suaugusiam vyrui neįmanoma patekti. Per duris patekti niekaip negalėjo niekas, nes ten gerai apsaugota. Įstrižai lango eina trys lentynos, ant pirmos yra sudėti žaislai, žiebtuvėliai, antrojoje – baterijos, o pačioje paskutinėje, aukščiausioje – cigaretės, kurių pasiekti niekam nepavyko, nes jos tikrai aukštai. Prie televizoriaus buvo padėtos kramtomos ir guminukai, o šone jo – alaus skardinės sustatytos viena ant kitos po dvi. Atpažinti įtariamųjų ji negalėtų, nes jų nematė. Gali pasakyti, kad prie jos kiosko nuolat trinasi toks jaunimas, tačiau ji jų nei vardų, nei pavardžių nežino. Ten tarp jų grupėje yra nuo mažų iki didelių, vyresni vadovauja. Jie pastoviai apžiūrinėja jos kioską, matyt, žiūri kaip čia ką pavogus. Jos kioskas buvo apvogtas iš viso du kartus, šį kartą bei praeitų metų gruodį, tačiau kas tai padarė, kaip ji suprato, niekas nenustatė. Šalia kasos aparato, kaip jau ji minėjo, stovėjo televizorius, jo pirkimo ar garantijos dokumentų neturi. Modelio neatsimena. Taip pat kaip ir sakė prie televizoriaus buvo padėtos kramtomos ir guminukai, o šone jo – alaus skardinės sustatytos viena ant kitos po dvi. Kiek vienetų alaus, kokios rūšies, kiek dėžių, kokios rūšies ledinukų, kiek vienetų, kokios rūšies kramtomų gumų buvo pavogta, įvardinti negali, nes tuo metu rūpėjo labiausiai kasos aparatas, o apskaitos dokumentų jokių šiuo metu pateikti negali, nes neturi. Apsauginių žaliuzių, prekybos kiosko stiklo vertę patvirtinančių dokumentų taip pat pateikti negali. Remontavo per žmones, jokių remonto dokumentų neišsaugojo. Kasos aparato vertę patvirtinančių dokumentų taip pat neturi (b.l. 38). Papildomos apklausos metu J. P. parodė, kad 2014-05-04 vagystės metu iš kiosko buvo pavogta viena plastikinė dėžutė guminių saldainių. Naujoje tokioje dėžutėje būna 200 vnt. saldainių, bet vagystės metu ji mano, kad buvo mažiau, nes buvo kažkiek jų jau parduota. Kiek buvo parduota, ji tikrai nežino, nes juos pardavinėja vienetais. Vienos tokios dėžutės vertė apie 30 Lt (8,69 EUR). Guminukai be pavadinimo, nes kai perka urmu, ant dėžutės jų nebūna. Taip pat iš kiosko buvo pavogta viena dėžutė čiulpiamų ledinukų ant pagaliuko. Naujoje tokioje dėžutėje būna 48 vnt. čiulpiamų ledinukų, tačiau vagystės metu ledinukų jau buvo kažkiek parduota, bet kiek, tikrai pasakyti negali. Nauja tokių čiulpiamų ledinukų dėžutė kainuoja apie 17 LT (4,92 EUR). Kiek atsimena, ledinukų pavadinimas buvo „Pin Pop“. Taip pat iš kiosko pavogta kažkiek skardinių alaus, tačiau kiek, neatsimena. Ji mano, kad apie 3-4. Tikrai alus buvo skardinėse po 0,5 l talpos. Pavadinimo tikrai neatsimena. Ji prekiauja įvairiu alumi, tai galėjo būti ir „Švyturio ekstra“, „Faxe“, „Tauras tradicinis“, „Kalnapilis“. Vienos tokios skardinės kaina apie 2,70LT (0,78 EUR). Visas šias prekes ji perka urmu. Daugiau papildyti nieko neturi. (b.l. 39-41).

Liudytojas A. K. parodė, kad 2014-05-04 nakties metu buvo namuose Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kai apie 2.05 val. išgirdo iš lauko, gatvėje kažkokį dunkstelėjimą. Jis pagalvojo, kad kažkas daužo stotelę, tačiau pasižiūrėjęs pro langą nieko nepastebėjo. Toliau buvo dūžtančio stiklo garsai ir jis pagalvojo, kad prie Didlaukio g. 70 esančio namo kažkas daužo butelius, todėl nekreipė dėmesio. Kai dūžtančio stiklo garsas ėmė garsėti ir toliau sekė šlamesys bei daužomų daiktų garsai, pažiūrėjęs pro langą pamatė link Didlaukio g. 76 namo nubėgančių trijų asmenų siluetus. Pagal bėgimo žingsnius ir siluetų sudėjimus jis mano, kad ten galėjo būti vaikai, maždaug apie 12 m. amžiaus, kurie buvo tamsiai apsirengę. Tada jis paskambino bendruoju pagalbos telefonu. Kol ruošėsi eiti į lauką, vėl girdėjo daužomų daiktų garsus. Kai išėjo į lauką, jau buvo atvykę policijos pareigūnai ir jis pastebėjo prie Didlaukio g. 70 namo esančio kiosko išdaužytą langą ir sulaužytas žaliuzes. Kam priklauso kioskas, jis nežino. Papildomos apklausos metu, liudytojas parodė, kad jis gyvena, adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio naktį, tai yra 2014-05-04, buvo namuose. Buvo praviros balkono durys, todėl daug kas girdisi, kas vyksta lauke. Jam dar neišėjus į balkoną, jis išgirdo stiklo dunkstelėjimą tartum su akmeniu kas nors būtų dunkstelėjęs į grūdintą stiklą, bet niekas nedužo, tik sudrebėjo. Išgirdo dunkstelėjimą stotelėje, jo namas yra netoli stotelės, kai nebūna lapų, gan gerai matosi ta stotelė. Išgirdęs šį garsą jis nuėjo į balkoną ir stovėjo jame, žiūrėjo, bet nieko nematė stotelėje. Grįžo į kambarį. Tada išgirdo barškėjimus, šlamėjimus, brazdėjimus, jam įspūdis buvo toks, kad kažkas spardo butelį per šaligatvį, tai buvo panašu į skardos barškėjimą, vėl išėjo į balkoną, suprato, kad kažkas yra kitoje gatvės pusėje. Garsas buvo neiškus, tartum spardo kažkas butelius, bet žmonių nematė. Iš viso gal 3-4 kartus buvo išėjęs į balkoną. Kažkuriuo momentu jis pamatė bėgančius vaikus, na jie jam pasirodė panašūs į vaikus. Tiksliai negali pasakyti, kiek vaikų matė, jam, rodos, tris. Nors kai jie bėgo, jam atrodė, kad buvo du. Paskutinį kartą išgirdo aiškų dužimą, tartum kažkas žarstė stiklus, tuo metu ir paskambino policijai. Iš jo namo balkono kioskas matosi prastai, jis yra apie 60 m nuo jo namų. Prie kiosko matė, kad buvo du vaikai, bet tiksliai negali garantuoti. Atpažinti tiesiogiai negalėtų šių asmenų. (b.l. 43, 44).

Liudytojas A. P. parodė, kad jis su A. K. yra draugai, normaliai pradėjo bendrauti nuo 2014 m. vasaros pradžios. 2014-05-04 visą dieną buvo su A. K., tą dieną apie 20.00 val. išgėrinėjo miškelyje, šalia „Iki“ parduotuvės, esančios Baltupiuose. Be jo ir A. buvo dar du draugai, vieno jų vardas I., o kito nežino, nelabai pažįsta jis jų abejų. Tą dieną, laiko jau nepamena, bet buvo naktis, ėjo su A. K. pro baltą kioską, esantį Didlaukio g. 70, Vilniuje. Kodėl tokiu vėlyvu metu vaikšto gatvėmis pasakyti negali. Jis pasakė jam, kad nori pamėginti paimti kažką iš to kiosko, nes niekad nebandė, įkalbinėjo eiti su juo, bet jis sakė, kad tikrai neis, nes nenori atsidurti policijoje dėl to, nenori nemalonumų. Todėl A. K. nuėjo vienas, o liudytojas liko kitapus gatvės esančioje stotelėje ir stebėjo jį. Kioskas atrodė tvarkingas jiems atėjus. Tada A. K. paėmė ir su rankomis kažkokiu būdu išrovė apsaugines žaliuzes. Kai jis pradėjo laužyti žaliuzes, liudytojas išsigando ir nuėjo už kiosko. Tada nusprendė pasišalinti ir kai buvo jau už namo, išgirdo dūžtančio stiklo garsą. Ėjo iš lėto link mokyklos. Draugas jam paskambino, jie susitiko prie mokyklos Baltupiuose. A. atsinešė paimtos iš kiosko gumos ir 3-4 skardines alaus, kurį atsidarius jie suprato, jog jis sugedęs, todėl jo negėrė, išpylė. Pradėjo vaikščioti ir valgyti kramtomas gumas. Kad A. vytųsi kas nors jis nematė, jis atėjo ramiai pas jį. Šalia kiosko tą vakarą dar kokių nors žmonių nebuvo, tik jie. A. neėmė kasos aparato. Nepamena, ar A. iš kur nors bėgo kraujas. Prie kiosko A. K. užtruko gal septynias minutes, nesisekė jam išlaužti žaliuzės (b.l. 49).

2014-05-04 LPKTC KV KVS vyriausiojo patrulio, viršilos R. G. tarnybinis pranešimas patvirtina, kad nuo įvykio vietos jis sekė pėdomis apie 1 km su tarnybiniu šunimi „Mauras“, o prie Baltupių tvenkinio, tarnybinis šuo pėdas pametė. Sekimo metu, apie 150 m nuo kiosko buvo surastas iš kasos aparato išplėšta čekio juosta. (b.l. 13).

2014-05-04 apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūros objektas – maisto prekių kioskas, esantis Vilniuje, Didlaukio g. 70. Kiosko apsauginės žaliuzės sulaužytos, šalia kiosko ant šaligatvio daug stiklo šukių ir guli kasos aparato dalis. Kiosko langelis dvigubu stiklu yra sudaužytas, ant prekystalio yra stiklo šukių. Prie prekystalio viduje, žiūrint iš lauko pusės yra laminuota plokštė, ant kurios matyti raudona dėmė panaši į kraują. Dalis prekių nuversta nuo prekystalio. Kiosko viduje ant grindų guli betono gabalas. Į pietryčių pusę nuo kiosko, tarp Didlaukio g. 70 ir 62 namų yra baras. Praėjus pro jį, patenkama į vidinį kiemą. Šalia namo, kurio Nr. 62, vidiniame kieme, ant žolės yra žaliuzių dalis. Einant takeliu į pietryčių pusę ant žolės guli sulaužytos kasos aparato juostos dalys su raudonos spalvos dalimis, panašiomis į kraują. Dar viena kasos aparato juostos dalis susukta guli ant žemės. (b.l. 21-28).

2014-06-27 specialisto išvada Nr. 140-(2679)-IS1-3305 patvirtina, kad ant tirti pateiktų kasos aparato juostos ir tampono su nuoplova, paimtų 2014-05-04 apžiūrint įvykio vietą – kioską, esantį Didlaukio g. 70, Vilniuje, rasta vieno vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. (b.l. 55-58).

2014-07-08 Lietuvos policijos KTC raštas Nr. 140-S2-893 patvirtina, kad vyro kraujo, rasto ant kasos aparato juostos ir tampono su nuoplova, paimtų 2014-05-04 apžiūrint įvykio vietą – kioską, esantį Didlaukio g. 70, Vilniuje (žiūrėti LPKTC 2014-06-27 specialisto išvadoje Nr. 140-(25)-IS1-290 ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 12-1-01349-14) genotipas DNR duomenų registre sutapo su genotipu asmens, kurio anketiniai duomenys DNR duomenų registre nurodyti: A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) (b.l. 59).

2015-01-20 specialisto išvada Nr. 140-(25)-IS1-290 patvirtina, kad ant kasos aparato juostos ir tampono su nuoplova, paimtų 2014-05-04 apžiūrint įvykio vietą – kioską, esantį Didlaukio g. 70, Vilniuje, rasto vieno vyro kraujo genotipas (žiūrėti LPKTC 2014-06-27 specialisto išvadoje Nr. 140-(2679)-IS1-3305) sutampa su A. K. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas A. K. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,00000000000000000008 %. (b.l. 63-65).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį. Pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį vienas iš vagystę kvalifikuojančių požymių yra įsibrovimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Įsibrovimas – tai slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Įsibraunama gali būti įveikiant kliūtis (pvz., išlaužiant duris, išjungiant signalizaciją) ir patenkant be kliūčių (pvz., kai objektai palikti be apsaugos ar neužrakinti). Įsibrovimu į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją reikia laikyti ne tik kaltininko fizinį patekimą į objektą, bet ir patekimą į jį panaudojant technines ar kitas priemones, kai pats kaltininkas lieka už objekto ribų.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir tiesiogiai teisme ištirtus įrodymus konstatuoja, kad A. K. 2014-05-04 apie 02.00 val., Vilniuje, Didlaukio g. 70, sulaužęs prekybos kiosko apsaugines žaliuzes ir išdaužęs prekybos kiosko stiklą, taip šiuos daiktus sugadindamas, įsibrovė į J. P. personalinei įmonei priklausantį prekybos kioską ir iš jo vidaus pagrobė kasos aparatą „Datecs“ MP 500, korpuso Nr. JA 10002380, unikalus Nr. JA 10002380, registracijos Nr. 4891, 289,62 EUR vertės, kasos aparate buvusius 28,96 EUR, vieną pakuotę nenustatyto pavadinimo saldainių, kurios kaina 8,69 EUR, vieną pakuotę ledinukų „Pin Pop“, kurios kaina 4,92 EUR, keturias skardines nenustatytos rūšies alaus, 0,78 EUR vertės, tokiu būdu pagrobė turto už 335,31 EUR. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė: paties kaltinamojo parodymai ir prisipažinimas, ikiteisminio tyrimo metu duoti nukentėjusiosios ir liudytojų parodymai, specialisto išvados, įvykio vietos apžiūros protokolai. Tokios jo veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 178 str. 2 d., 187 str. 1 d.

Bausmių skyrimo motyvai

Teismas, skirdamas A. K. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pirmiausia atsižvelgiama į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį – A. K. padarė apysunkį ir nesunkų nusikaltimus, kurio pagrindinis objektas – nuosavybė. Atsižvelgiama ir į tai, kad jis padarė baigtus nusikaltimus veikdamas tiesiogine tyčia. Teismas įvertina ir kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, t.y. kad jis anksčiau teistas 2 kartus, nusikaltimus padarė būdamas teistas vieną kartą, teistumai neišnykę, administracine tvarka baustas, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas; VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė. (b.l. 115-116); į Vilniaus priklausomybės ligų centro priežiūros grupę neįrašytas. (b.l. 117). Kaltinamasis pripažino faktines nusikalstamų veikų aplinkybes, teisiamajame posėdyje nurodė, kad gailisi padaręs nusikaltimus. Dėl šių aplinkybių teismas nustato byloje kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir tai įvertina skirdamas bausmę. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.) Nusikaltimai padaryti, kai kaltinamasis buvo nepilnametis. Teismas įvertinęs pirmiau nurodytų, bausmės rūšies ir dydžio parinkimui reikšmingų, aplinkybių visumą, vadovaudamasis BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatomis, konstatuoja, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam laivės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei vidurkis. Paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu, nes sudaro idealią sutaptį (BK 63 str. 5 d. 1 p.).

LR BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad kai asmuo prisipažįsta kaltu bei baudžiamąją bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka, nuteistajam skirta bausmė, tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad A. K. skiriama bausmė sumažintina 1/3.

Teismas, svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, vertina visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su kaltinamojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, kaltinamojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Taigi teismas, atsižvelgdamas į A. K. amžių, kad nusikaltimus padarė nepilnametis, buvo teistas vieną kartą, jam buvo paskirta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, įvertinęs kitas paminėtas aplinkybes, mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti atidedant paskirtos bausmės vykdymą (BK 92 straipsnis) ir skiriant auklėjamojo poveikio priemones. Teismo požiūriu būtent tokia bausmė nagrinėjamu atveju atitinka teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

A. K. paskirta kardomoji priemonė – įpareigoti įtariamąjį periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b.l. 86, 87, 88, 89), nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kasos aparato dalis, kuri 2014-05-19 kvitu Nr. 1PK000274 buvo perduota saugoti Vilniaus apskrities VPK Logistikos skyriaus Centrinę daiktinių įrodymų saugojimo saugyklą (b.l. 67, t. I); kasos aparato juosta ir dėmės nuoplova, kuri 2014-07-16 kvitu Nr. 1PK000358 buvo perduota saugoti Vilniaus apskrities VPK Logistikos skyriaus Centrinę daiktinių įrodymų saugojimo saugyklą (b.l. 69 , t. I); stiklo šukės, kurios 2014-12-17 kvitu Nr. 1PK000553 buvo perduotos saugoti Vilniaus apskrities VPK Logistikos skyriaus Centrinę daiktinių įrodymų saugojimo saugyklą. (b.l. 71, t. I); A. K. seilių pavyzdžiai, kurie 2015-02-01 kvitu Nr. 1PK000606 buvo perduoti saugoti Vilniaus apskrities VPK Logistikos skyriaus Centrinę daiktinių įrodymų saugojimo saugyklą (b.l. 73, t. I), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir skirti 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

A. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį ir skirti 5 mėnesius laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 9 mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti kaltinamajam A. K. laisvės atėmimą 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 92 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, skiriant auklėjamojo poveikio priemones pagal BK 92 straipsnio 2 dalį, 82 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktus, 83, 87 straipsnius:

įspėjimą;elgesio apribojimą, įpareigojant:

- per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą arba mokslą, nedirbant ir nesimokant registruotis darbo biržoje;

- būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu.

uždraudžiant:

- be šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą;

- vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. K. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės šioms nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti: kasos aparato dalį, kasos aparato juostą ir dėmės nuoplovą su tamponu, stiklo šukes, A. K. seilių pavyzdžius, saugomus Vilniaus apskrities VPK Logistikos skyriaus Centrinėje daiktinių įrodymų saugojimo saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Darius Pranka