Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2014-04-16 · Civilinė byla Nr. 2S-732-253/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2014-04-16Klaipėdos apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-08-14Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-04-16
Bylos Nr.
2S-732-253/2014
Teisminio proceso Nr.
2-24-3-01205-2012-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Albina Pupeikienė
Atsakovas
D. R.
Ieškovas
Z. B., J. G., A. J. G., R. B.
Trečiasis asmuo
V. G.

Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2S-732-253/2014

Teisėja Lina Jociuvienė (Proceso Nr. 2-24-3-01205-2012-4)
Procesinio sprendimo kategorija (S) 110.1; 122.4.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2014 m. balandžio 16 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Pupeikienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės D. R. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų Z. B., J. G., A. J. G., R. B. patikslintą ieškinį atsakovei D. R., trečiajam asmeniui V. G. dėl pripažinimo teisės naudojimosi žemės sklypu ir pastatais tvarkos nustatymo ir pagal atsakovės D. R. patikslintą priešieškinį ieškovams Z. B., J. G., A. J. G., R. B., trečiajam asmeniui V. G. dėl naudojimosi žemės sklypu ir rūsiu tvarkos nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos rajono apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje pagal ieškovų Z. B., J. G., A. J. G., R. B. patikslintą ieškinį atsakovei D. R., trečiajam asmeniui V. G. dėl pripažinimo teisės naudojimosi žemės sklypu ir pastatų tvarkos nustatymo 2014-01-20 priimtas atsakovės D. R. patikslintas priešieškinys dėl naudojimosi žemės sklypu ir rūsiu tvarkos nustatymo.

Šalies argumentai

Ieškovai byloje pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovei D. R. trukdyti ir sudaryti bet kokias kliūtis ieškovų Z. B., J. G., A. J. G., R. B. samdytam matininkui atlikti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas indeksu 12A1p, esančio (duomenys neskelbtini) palėpės ir rūsio matavimus, kadastrinių duomenų nustatymui, įpareigojant atsakovę D. R. įleisti ieškovų samdytus specialistus į minėto gyvenamojo namo palėpės ir rūsio patalpas. Nurodo, kad atsakovė sąmoningai trukdo atlikti matavimus, elgiasi nesąžiningai, vilkina bylos nagrinėjimą, todėl ieškovai mano, kad būtina imtis laikinųjų apsaugos priemonių.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2014-01-23 nutartimi vertino, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįstas, jį tenkino ir patikslinto ieškinio reikalavimams užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones – uždraudė atsakovei D. R. trukdyti ir sudaryti bet kokias kliūtis ieškovų Z. B., J. G., A. J. G., R. B. samdytam matininkui atlikti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas indeksu 12A1p, esantis (duomenys neskelbtini) palėpės ir rūsio matavimus, kadastrinių duomenų nustatymui, įpareigojant atsakovę D. R. įleisti ieškovų samdytus specialistus į minėto gyvenamojo namo palėpės ir rūsio patalpas.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu atsakovė D. R. prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-01-23 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovų prašymą dėl laikinosios apsaugos priemonės arba baudos taikymo. Nurodo, kad prašymą ieškovai motyvavo tuo, kad jie negali patikslinti ieškinio, nes atsakovė atsisako įleisti ieškovus (jų pasamdytus specialistus) į palėpės patalpas ir rūsį. Apeliantės nuomone, ieškinio reikalavimų tikslinimas nėra ir negali būti pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tai prieštarauja procesinių priemonių prasmei ir jų taikymo tikslui. Mano, kad prašymas turėtų būti atmestas jau vien todėl, kad teismui priėmus nutartį bylą nagrinėti teismo posėdyje, prašymai dėl reikalavimų tikslinimo, o tuo pačiu ir dėl laikinųjų apsaugos priemonių, užtikrinančių ieškovų siekimą tikslinti reikalavimus, reiškia proceso koncentracijos ir ekonomiškumo pažeidimą. Teigia, kad veiksmai, dėl kurių atlikimo prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jau yra atlikti, tai patvirtina teismui pateikti rūsio ir pastogės patalpų planai. Kadastriniai matavimai gali būti tikslinami esant patalpų dydžio ar jų paskirties pasikeitimui, patalpų rekonstrukcijai ir pan. Jokie pakitimai, dėl kurių reikėtų tikslinti kadastrinius matavimus, rūsio patalpose nebuvo vykdomi. Esamos naudojimosi rūsio patalpomis tvarkos keisti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, todėl šis reikalavimas tikėtinai nepagrįstas. Atsakovės naudojama pastogės dalis nėra teisiškai registruota, nepriimta eksploatacijon, jos įrengimo darbai nėra galutinai baigti. Atsakovei atlikus jos naudojamų palėpės patalpų (pastogės) kadastrinius matavimus ir pateikus teismui tai patvirtinantį patalpų planą, nėra būtinybės dar kartą atlikti matavimus. Mano, kad laikinoji apsaugos priemonė atsakovės teises suvaržytų daugiau nei yra būtina šioje byloje.

Ieškovai pateikė rašytinius paaiškinimus ir prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu kilo būtinybė tikslinti gyvenamojo namo rūsio ir palėpės duomenis, kadangi be šių duomenų negalima tinkamai išnagrinėti ginčo, nes būtent atsakovė ir ginčija, kad esą ieškovai neturi tikslių palėpės ir rūsio matavimų, dėl to jų ieškinys yra netikslus. Ieškovams neatlikus matavimų, teismo sprendimas gali būti neįvykdomas, kadangi teismo sprendimo nebūtų galima užregistruoti nekilnojamojo turto registre. Atsakovė nepateikia įrodymų, kad turi teisę į didesnę gyvenamojo namo dalį, nei jai priklauso pagal nekilnojamojo turto registre įregistruotas jos nuosavybės teises. Tam, kad būtų išspręstas šis ginčas būtina atlikti papildomus matavimus, kuriuos atlikti draudžia atsakovė, neturėdama tam teisinio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Atskiruoju skundu keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo.

CPK 144 str. 1 d. pagrindu spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas, nenagrinėdamas ir nespręsdamas ieškinio pagrįstumo, atsižvelgdamas į teismo sprendimo vykdymo ypatumus, taip pat abiejų bylos šalių interesų pusiausvyrą, spendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, t. y. ar ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas galės būti realiai įvykdytas, ar jo įvykdymui užtikrinti būtina imtis proceso įstatyme numatytų priemonių. Įstatyme tiesiogiai apibrėžta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtis – užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą.

Apeliacinės instancijos teismas atmeta atskirojo skundo argumentus, kad skundžiama nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės nesusijusios su ieškinyje pareikštais reikalavimais. Konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą bei jų rūšį gali nulemti ieškinyje pareikštų materialinių reikalavimų pobūdis. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad tarp šalių, kaip nekilnojamojo turto bendraturčių, kilo ginčas dėl naudojimosi žemės sklypu, pastatais bei patalpomis tvarkos. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovų patikslintu ieškiniu atsakovei reiškiami reikalavimai ir dėl gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) rūsio bei palėpės patalpų, prašant nustatyti ieškovams R. B., A. J. G. ir atsakovei teisę naudotis patikslintame ieškinyje nurodyto ploto konkrečiomis rūsio ir palėpės patalpomis. Atsakovė su šiuo reikalavimu nesutinka ir patikslintu priešieškiniu prašo nustatyti kitokią naudojimosi rūsio bei palėpės patalpomis tvarką ir dalis. Nors apeliantė teigia, kad ieškovas A. J. G. naudojasi nuo atsakovės naudojamos dalies izoliuota pastogės dalimi ir atsakovė nepretenduoja į ieškovo A. J. G. naudojamą pastogės dalį, o ieškovas R. B. naudojasi nuo atsakovės dalies atskirta 15,59 kv.m. rūsio patalpa, atitinkančia jo dalį bendrojoje nuosavybėje, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad ieškinyje ir priešieškinyje šalių prašomos nustatyti joms naudojimuisi rūsio ir palėpės patalpos, jų dydžiai nesutampa. Taigi, atsižvelgiant į šalių materialinius teisinius reikalavimus, šioje byloje teismo sprendimu turėtų būti nustatyta ir šalių naudojimosi rūsio bei palėpės patalpomis tvarka.

Iš bylos medžiagos matyti, kad dėl atsakovės veiksmų arba neveikimo ieškovai negali atlikti minėtų patalpų matavimų kadastrinių duomenų nustatymui. Apeliantė teigia, kad veiksmai dėl kurių prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemone yra atlikti, tačiau taip pat pažymi, kad teismui pateikti rūsio patalpos planai parengti pagal 1974 m. ir 1989 m. atliktus matavimus. Atskirajame skunde taip pat nurodoma, kad atsakovės naudojamoje pastogės dalyje yra atliekami įrengimo darbai, ji nepriimta eksploatacijon, nėra teisiškai registruota. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovams galimai palankaus teismo sprendimo atveju, tikslių visų rūsio ir palėpės patalpų (ne tik jų dalių) matavimų atlikimas kadastrinių duomenų nustatymui tiesiogiai susijęs su galimybe realiai įvykdyti būsimą teismo sprendimą ir taip garantuoti jo privalomumą. Darytina išvada, kad šiuo atveju CPK 145 str. 1 d. 6 p. numatytos laikinosios apsaugos priemonės taikymas – draudimas atsakovei imtis tam tikrų veiksmų, t. y. trukdyti ir sudaryti bet kokias kliūtis ieškovų samdytam matininkui atlikti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), palėpės ir rūsio matavimus kadastrinių duomenų nustatymui, įpareigojant atsakovę įleisti ieškovų samdytus specialistus į minėto gyvenamojo namo palėpės ir rūsio patalpas, yra tiesiogiai susijęs su ieškinio reikalavimais, nagrinėjamo ginčo dalyku ir būsimo teismo sprendimo tinkamu ir realiu įvykdymu, todėl tikslingas (CPK 144 str. 1 d.). Įvertinus tarp šalių kilusio ginčo pobūdį, t. y. kad ginčas kilo dėl naudojimosi bendrąją nuosavybe tvarkos, nesutiktina, kad laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia šalių interesų pusiausvyrą.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nepasisako dėl ginčo esmės ir dėl ieškinio/priešieškinio reikalavimų pagrįstumo, o sprendžia tik dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju. Kadangi sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumo klausimą byla nenagrinėjama iš esmės, apeliantės skunde nurodomi su ieškinio pagrįstumu susiję argumentai dėl faktinio patalpų valdymo ir kitos bylos nagrinėjimo metu nustatinėtinos aplinkybės vertintini teismui bylą nagrinėjant iš esmės, o ne sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės.

Ištyręs ir įvertinęs bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog yra teisinės prielaidos pripažinti, kad teismo sprendimo vykdymas, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali būti apsunkintas, dėl to turėjo teisinį pagrindą užtikrinti ieškinio reikalavimus tokio pobūdžio laikinosiomis apsaugos priemonėmis, kurių prašė ieškovai. Skundžiamos nutarties atskirojo skundo motyvais naikinti nėra pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista, o skundas atmetamas (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Albina Pupeikienė