- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-01-06
- Bylos Nr.
- 2A-1151-186/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Žironas (pirm.), Rasa Gudžiūnienė, Danutė Kutrienė
- Pareiškėjas
- S. T.
- Suinteresuotas asmuo
- J. T., Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
- Advokatai
- Lilija Semaškas, Ernestas Bušmovičius
- Kategorijos
- 29.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 34.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
dalyvaujant pareiškėjai S. T.
suinteresuotam asmeniui J. T.
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjos S. T. apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos S. T. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo suinteresuotiems asmenims J. T. ir Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai bei pagal suinteresuoto asmens J. T. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja S. T. pateikė pareiškimą, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, tai yra, kad ji po motinos mirties priėmė palikimą. Nurodė, kad 2001 m. spalio 20 d. mirė jos motina T. J. . Pareiškėja teigė, kad iki 1990 m. ji gyveno su motina (duomenys neskelbtini), Šalčininkų raj., o pareiškėjos sūnus A. T. gyveno su pareiškėjos motina iki 2001 m. Pareiškėja nurodė, kad jos motina likus metams iki mirties stacionariai gydėsi Baltosios Vokės Tuberkuliozės ligoninėje, kur ir mirė, pareiškėja nuolat rūpinosi ja bei motinos turtu, o jai mirus, pati motiną palaidojo, be to pareiškėjai buvo išmokėta 498,36 Lt dydžio vienkartinė išmoka dėl motinos mirties. Pareiškėja teigė, kad po motinos mirties ji prižiūrėjo motinos gyvenamąjį namą, mokėjo už elektrą, savo lėšomis inicijavo motinai priklausiusios namų valdos kadastrinius matavimus. Pareiškėja teigė, kad įstatyme nustatytu terminu nesikreipė pas notarą dėl teisinio neišprusimo, valstybinės kalbos nežinojimo bei silpnos sveikatos, tačiau paveldimą turtą pradėjo valdyti faktiškai. Pareiškėja nurodė, kad jokie suinteresuoti asmenys pareiškėjos motinos turtu nesidomėjo, pretenzijų nereiškė.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo J. T. (pareiškėjos sesuo) pateikė atsiliepimą į pareiškimą, nurodydama, kad su juo nesutinka. Suinteresuotas asmuo taip pat pateikė pareiškimą, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog ji po motinos mirties priėmė palikimą. Nurodė, kad nuolat rūpinosi motina, o jai pradėjus stacionariai gydytis Baltosios Vokės tuberkuliozės ligoninėje nuolat lankė, motinai pradėjus sveikti 2001 m. gegužės mėnesį pasivežė ją pas save į namus, kur ji ir gyveno iki 2001 m. rugsėjo mėn., kai pareiškėja S. T. ją paslapčia išsivežė pas save į namus. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad motinai esant gyvai, nuolat jai padėdavo, o mirus, pagal išgales prižiūrėjo jai priklausiusį turtą. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad motinai mirus į notarą nesikreipė, nes manė, kad turtas pats savaime perėjo jos šeimos nuosavybėn.
Žemesnės instancijos teismas
Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2008 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja S. T. ir suinteresuotas asmuo J. T. po savo motinos T. J. mirties lygiomis dalimis priėmė visą jos palikimą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad po T. J. mirties 2001 m. spalio 20 d. liko turtas: gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai bei 184/885 dalys 8,85 ha žemės sklypo, esantys (duomenys neskelbtini), Šalčininkų r.. 2008 metais Šalčininkų rajono pirmo notaro biuro notarė Č. B. atsisakė S. T. ir J. T. išduoti paveldėjimo teisės liudijimus, kadangi buvo praleistas palikimo priėmimo terminas. Teismas spręsdamas klausimą, ar įpėdinės priėmė palikimą, vertino įpėdinių elgesį, tai yra ar jos elgėsi kaip paveldimo turto savininkės (LR CK 5.51 str. 1 d.). Teismas nustatė, kad pareiškėja po motinos mirties lankydavosi jos namuose, kur gyveno pareiškėjos sūnus A. T. , mokėjo mokesčius už sunaudotą elektros energiją, savo lėšomis palaidojo motiną, tai yra po palikimo priėmimo pareiškėja elgėsi kaip paveldėto turto savininkė ir išreiškė valią priimti palikimą. Įvertinęs pastarąsias aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad pareiškėja priėmė mirusios motinos turtą. Teismas nustatė, kad suinteresuotas asmuo J. T. kaip ir pareiškėja yra pirmos eilės įpėdinė pagal įstatymą, be to ji lankydavosi mirusios motinos namuose, buvo kartu su pareiškėja ir jos sūnumi atvažiavusi į motinos namus tam, kad išprašytų iš ten be leidimo apsigyvenusius asmenis. Įvertinęs pastarąsias aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad suinteresuotas asmuo taip pat priėmė mirusios motinos turtą. Teismas nurodė, kad seserų santykiai nėra draugiški, nuo motinos namo raktai visuomet buvo pas pareiškėją, todėl be jos leidimo sesuo negalėjo lankytis motinos namuose, be to po motinos mirties ūkis yra apleistas, gyvuliai neauginami, todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiškėja S. T. viena priėmė visą mirusios motinos turtą.
Šalies argumentai
Pareiškėja S. T. padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo suinteresuoto asmens J. T. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmesti. Pareiškėja nurodo, kad suinteresuotas asmuo J. T. būdama turto paveldėtoja privalėjo jį prižiūrėti aktyviais veiksmais, o ne lankytis jame tik tada, kai atvažiuodavo aplankyti motinos kapo, iš ko darytina išvada, jog suinteresuotas asmuo nesielgė kaip daikto valdytoja, todėl ir negali būti laikoma pradėjusia valdyti paveldimą turtą, tai yra priėmusia palikimą. Pareiškėja teigia, kad tik ji viena be savo sesers važiavo į mirusios motinos namus, prašydama išsikelti iš ten be leidimo apsigyvenusius asmenis, ką įrodo liudininkės R. T. parodymai byloje, be to šis įvykis yra teisiškai nereikšmingas, nes jis įvyko tik praėjus 6 metams po motinos mirties. Pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tik formaliai išanalizavo suinteresuoto asmens J. T. ir liudytojo V. T. parodymus, kurie yra priešingi nei teismo priimtame sprendime. Iš šių parodymų pareiškėja daro išvadą, kad byloje nenustatyta, jog suinteresuotas asmuo J. T. lankydavosi mirusios motinos namuose, o tuo labiau priėmė palikimą aktyviais veiksmais. Pareiškėja teigia, kad teismas pažeidė LR CPK 21 str. įtvirtintą teisėjų ir teismų nepriklausomumo bei nešališkumo principą, nes primygtinai reikalavo, kad suinteresuotas asmuo J. T. pateiktų savarankišką pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo bei teismo posėdyje nurodė, kokius priedus kartu su pareiškimu turi paruošti, kokias faktines aplinkybes turi surašyti pareiškime ir tuo pagrindu neteisėtai atidėjo bylos nagrinėjimą. Pareiškėja teigia, kad pirmosios instancijos teismas 2008 m. rugpjūčio 25 d. parengiamojo teismo posėdžio metu informavo, jog teismas savo iniciatyva prijungė prie bylos suinteresuoto asmens pateiktas fotonuotraukas, nors joks prašymas tai daryti nebuvo pateiktas, ko pasėkoje buvo apsunkinta pareiškėjos galimybė teikti teismui paaiškinimus dėl pastarųjų įrodymų ir pažeistas šalių rungimosi principas.
Vilniaus apygardos teisme gautas suinteresuoto asmens J. T. atsiliepimas į apeliacinį skundą, kuris buvo paduotas praleidus LR CPK 318 str. 1 d. nustatytą terminą. Prašymas dėl praleisto termino atnaujinimo nepateiktas, todėl vadovaujantis LR CPK 318 str. 3 d., atsiliepimas grąžintas jį padavusiam asmeniui.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Byloje sprendžiama dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti (LR CK 5.51 str.). Apylinkės teismas nusprendė, T. J. , mirusios 2001 m. spalio 20 d. palikimą šiuo būdu priėmė abi vienintelės pirmosios eilės paveldėtojos: pareiškėja S. T. ir suinteresuotas asmuo J. T. . Pareiškėja apeliaciniame skunde teigia, kad suinteresuotas asmuo neatliko aktyvių veiksmų palikimui priimti, o apylinkės teismo išvados prieštarauja bylos medžiagai.
Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatymo nustatytą terminą siekia sukurti tam tikras teisines pasekmes, t. y. perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Pagal CK 5.51 str. 1 d. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Šiuo būdu palikimo priėmimas įgyvendinamas per reikšmingus faktus. Kurie suinteresuoto asmens veiksmai yra reikšmingi ir pakankami konstatuoti palikimo priėmimą faktiškai pradėjus turtą valdyti, sprendžiama individualiai kiekvienu konkrečiu atveju. Nagrinėjamoje byloje, esant dviem pirmos eilės įpėdinėms, jų abiejų pareiškimams dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir nevienodai įpėdinių pozicijai, apylinkės teismas pagrįstai abiejų įpėdinių veiksmus ir jų teisinę reikšmę vertino turėdamas omenyje šių veiksmų tarpusavio įtaką. Pareiškėjos S. T. pareiškimas teismo sprendimu patenkintas nustačius, kad pareiškėja po motinos mirties lankydavosi jos namuose, kur gyveno pareiškėjos sūnus A. T. , mokėjo mokesčius už sunaudotą elektros energiją. Kiti pareiškėjos nurodyti ir teismo pripažinti pakankamais (reikšmingais) faktai nėra tiesiogiai susiję su palikimo priėmimu. Tokie pareiškėjos veiksmai yra rūpinimasis motina iki jos mirties, palaidojimas, laidojimo pašalpos gavimas. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjos lankymasis mirusios motinos namuose buvo epizodinis, o jos nurodoma aplinkybė, kad sūnus A. T. ten vedė ūkį, neatitinka tikrovės, nes Turgelių seniūnijos 2008-08-11 pažymoje Nr. S-110 įrašyta, kad T. J. ūkyje 2001 m. gyvulių nedeklaruota. Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ir suinteresuoto asmens J. T. nurodytus faktus – motinos slaugymą iki jos mirties, epizodinį lankymąsi jos namuose po mirties. Vertindamas bylos aplinkybių visumą teismas tinkamai atsižvelgė į tai, kad seserų tarpusavio santykiai yra priešiški, jos nebendrauja, raktus nuo motinos namų turėjo tik pareiškėja ir ji nepageidavo suinteresuoto asmens lankymosi. Be to, byloje nustatyta, kad paveldėtas turtas (gyvenamasis namas bei ūkiniai pastatai) ir šiuo metu nėra sutvarkytas, nuolatinių gyventojų juose nėra. Tokia aplinkybė leidžia spręsti, jog abiejų paveldėtojų veiksmai priimant palikimą nebuvo ir šiuo metu nėra itin aktyvūs. LR CK 5.51 str. veiksmai turi būti atlikti per LR CK 5.50 str. 3 d. nustatytą terminą – tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Tačiau ir vėlesnis įpėdinių elgesys yra svarbus sprendžiant dėl nagrinėjamo juridinio fakto. Apylinkės teismas pagrįstai nustatė, kad ir praėjus palikimo priėmimo terminui abi paveldėtojos lankėsi motinos namuose, pagal galimybes juos prižiūrėjo, išprašė ten neteisėtai apsigyvenusius pašalinius žmones. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, J. T. dalyvavimo pašalinių asmenų išvaryme nepaneigia liudytojos R. T. parodymai pirmosios instancijos teismo posėdyje, nes pati liudytoja šiame įvykyje nedalyvavo, o sužinojo apie tai iš savo motinos – pareiškėjos, kuri yra suinteresuota sprendimu šioje byloje. Paminėtos aplinkybės rodo, kad abi įpėdinės su paveldėtu turtu elgėsi kaip su savo. Svarbu taip pat abiejų paveldėtojų palikimo nepriėmimas kitu LR CK 5.50 str. 2 d. įtvirtintu būdu – paduodant pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui. Abi paaiškino, kad šio teisinio veiksmo neatliko dėl teisinio neišprusimo, lietuvių kalbos nemokėjimo, abi manė, kad palikimas savaime pereina šeimai. Vadinasi abiejų siekis buvo vienodas – priimti palikimą pardedant paveldimą turtą faktiškai valdyti. Tokia teisinė situacija paveldėtojas tenkino septynerius metus iki pareiškėja nutarė priimtą palikimą įforminti kaip savo nuosavybę. Tuomet santykiai dar paaštrėjo, pareiškėja ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsisakė tartis dėl taikaus bylos išsprendimo, kas leidžia spręsti, jog ir iki civilinės bylos iškėlimo ji trukdė suinteresuotam asmeniui tinkamai įgyvendinti paveldėjimo teisę. Išanalizavęs tokias bylos aplinkybes, įvertinęs byloje dalyvaujančių asmenų veiksmus ir jų tarpusavio santykius pirmosios instancijos teismas materialinės teisės normas, tame tarpe ir LR CK 1.5 str. 4 d. įtvirtintą imperatyvą vadovautis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, pritaikė tinkamai ir pagrįstai nusprendė, kad byloje nepakanka duomenų, jog palikimą priėmė tik pareiškėja.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą pažeidė LR CPK 21 str. įtvirtintą teisėjų ir teismų nepriklausomumo bei nešališkumo principą – patarė suinteresuotam asmeniui dėl pareiškimo parašymo ir jo turinio, nesant prašymo savo iniciatyva prijungė prie bylos suinteresuoto asmens pateiktas fotonuotraukas. Argumentas atmetamas. LR CPK 443 str. 8 d. nustatyta, kad nagrinėdamas bylą ypatingosios teisenos tvarka teismas turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės. Tai reiškia, kad spręsdamas dėl juridinio fakto nustatymo, teismas vadovaujasi tardomojo proceso principu - teisėjas patikrina visas aplinkybes, galinčias turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, neapsiribodamas proceso dalyvių pateikta medžiaga gali nurodyti, kokius konkrečiai įrodymus būtina pateikti ir juos išreikalauja. Būtent tokiu principu pirmosios instancijos teismas nagrinėjo šią bylą. LR CPK 161 str. įtvirtinta teismo teisė pasiūlyti byloje dalyvaujančiam asmeniui pasirūpinti tinkamu atstovavimu. Atsižvelgiant į LR CPK 443 str. 8 d., 161 str. nuostatas teismas gali išaiškinti suinteresuotam asmeniui jo teisę pateikti pareiškimą, nors toks išaiškinimas ir neatitiktų kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesinio suinteresuotumo. Apeliaciniame skunde nenurodoma kuo teismas, būdamas aktyvus byloje, suvaržė pareiškėjos procesines teises.
Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka nenustatyta įstatyme (CPK 329, 330 str.) įtvirtintų pagrindų, įgalinančių panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1d. 1p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 - 331 str. teismas
nutarė:
Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.