- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-11-08
- Bylos Nr.
- 1-630-818/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-18-1-00616-2011-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Miroslavas Gvozdovičius
- Kaltinamasis
- E. T.
- Kategorijos
- 1.2.14.1.2.1Atvira vagystė (BK 178 str. 2 d.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
E. T., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lenkas, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. T. kaltinamas tuo, kad jis atvirai pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, o būtent:
jis, 2011 m. balandžio 21 d. apie 15.00 val. turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, viešoje vietoje - prie Lazdynų vidurinės mokyklos, adresu Erfurto g. 23, Vilniuje, priėjęs prie nepilnamečio E. P. paprašė jo duoti cigaretę, o pastarajam atsakius, kad cigarečių neturi, jis įkišęs kairę ranką į nukentėjusiojo E. P. priekinę dešinės pusės kelnių kišenę iš jos ištraukė mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy 5 GT -15500“ 900 Lt vertės, kuriame buvo įdėta „Tele 2 Pildyk“ sim kortelė 10 Lt vertės, priklausančius E. P. mamai R. P., po ko su minėtais daiktais nubėgo, tokiu būdu atvirai iš asmens drabužių pagrobė svetimą, nukentėjusiojo E. P. mamai R. P. priklausantį 910 Lt vertės turtą, tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 str. 2 d.
Kaltinamasis E. T. dėl pareikšto kaltinimo pagal LR BK 178 str. 2 d., kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2011 metų balandžio 21 dieną, apie 15.00 val. jis ėjo su savo draugu D. O. R. pas jį į namus. Jo draugas gyvena Architektų g. 66-36, Vilniuje. Jie ėjo pro Lazdynų vidurinės mokyklos, esančios Erfurto g. 23, Vilniuje, teritoriją. Netoli minėtos mokyklos pamatė pažįstamą merginą, vardu Božena. Boženos pavardės jis nežino. Ji buvo su draugais, tačiau jis Boženos draugų nepažįsta, negali nurodyti jų nei vardų, nei pavardžių. Jie priėjo prie Boženos ir su ja pasisveikino. Kai jie pasisveikino su Božena, D.O. R. su ja kažką kalbėjosi. Jis pamatė pro šalį einančius vaikinus. Kiek buvo vaikinų -jau neatsimena. Jis priėjo prie jų ir paprašė cigaretės. Vaikinai, kurių prašė cigaretės, jam buvo nepažįstami. Kai jis paprašė, kad duotų parūkyti, vaikinai jam atsakė, kad neturi. Tuomet jis jiems pasakė: „O jei aš apieškosiu?“ Vaikinai jam atsakė - „gali“. Jis priėjo prie vieno iš vaikinų ir paviršutiniškai apčiupinėjo rankomis jo kišenes. Parodė, kad apčiupinėjęs vieno iš vaikinų rūbų kišenes, dešinės pusės kelnių priekinėje kišenėje apčiuopė stačiakampio formos daiktą ir pagalvojo, kad tai gali būti cigarečių pakelis. Norėdamas ištraukti iš kišenės daiktą, kurį užčiuopė, įkišo savo kairę ranką vaikinui į kišenę ir išjos ištraukė mobilaus ryšio telefoną. Matė, kad telefonas buvo juodos spalvos. Matė, kad ant telefono buvo nurodytas jo modelis „Samsung“. Paėmęs telefoną, jis sugalvojo jį pavogti. Kodėl jam tokia mintis kilo - paaiškinti negali, nežino kodėl jis taip pasielgė. Ištraukęs telefoną jis tiesiog nusisuko ir nubėgo link Ąžuolyno mokyklos. Bebėgdamas jis iš telefono išėmė sim kortelę ir ją išmetė kažkur į krūmus, kur - parodyti negalėtų, nes išmetė ją bebėgdamas ir tiksliai tos vietos neįsidėmėjo. Į telefoną savo sim kortelę Nr. 8603 75352 buvo įdėjęs, tačiau telefonu nesinaudojo. Pažiūrėjo tik, kad telefonas veikia ir viskas. Pavogęs telefoną, tą pačią dieną, apie 17.00 val. nunešė į lombardą, esantį „Iki Papartis“ parduotuvėje, ir jį ten pardavė. Kiek jis gavo už telefoną - jau tiksliai neprisimena. Taip pat parodė, kad su D. O. R. vagystės įvykdyti neplanavo, nesitarė. Pavogti telefoną mintis jam kilo spontaniškai, kai iš kišenės ištraukė telefoną. D.O. R. po vagystės kartu su juo nepasišalino. Jis pabėgo vienas. Vaikinas, iš kurio jis pavogė telefoną, jam pasirodė apie 17 metų amžiaus. Vaikinui jis negrasino nei gestais, nei žodžiais. Smūgių taip pat nesudavė ir neketino suduoti. Dėl padaryto labai gailisi, nori nukentėjusiajai atlyginti turėtą žalą bei su ją susitaikyti.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo E. T. parodymų (prisipažinimo), jo kaltė pasitvirtino šiais duomenimis:
Nukentėjusiosios R. P. teisme duotais parodymais, kurį parodė, kad 2011-04-21 apie 15.00 val. jos nepilnametis sūnus E. P., gim. 1997-02-05, jai pranešė, kad Vilniuje, Erfurto g. 23, vaikinas atimdamas galimybę priešintis iš jo atėmė telefoną „Samsung Galaxy 5“ Imei 35976 30333 75593 (vertė 900 Lt) su Tele 2 kortele Nr. 8601 88371 (vertė 10 Lt). Telefoną įsigijo savo vardu, tačiau jis buvo skirtas naudotis sūnui E. P.. Ji domėjosi ir žino, kad tokio telefono vertė yra 900 Lt. Telefone buvo įdėta UAB „Tele 2 Pildyk“ sim kortelė. Telefono sim kortelė jai kainavo 10 Lt. Telefono sim kortelės Nr. 8601 88371. Kadangi iš sūnaus E. P. buvęs pagrobtas mobilaus ryšio telefonas „Samsung Galaxy 5 GT-I5500“ yra rąstas ir jai grąžintas, dėl šio telefono turtinė žala nepadaryta. Telefonas gražintas sveikas, nesulaužytas, tik yra užblokuota jo klaviatūra, todėl turėjo papildomų išlaidų dėl telefono atblokavimo. R. P. nurodė, kad neprieštarauja dėl susitaikymo su kaltinamuoju ir dėl šios baudžiamosios bylos nutraukimo.
Nukentėjusiojo E. P. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso, toliau – LR BPK, 291 straipsnis), kuris parodė, kad 2011-04-21 apie 16.00 val. kartu su savo draugais V. G., J. L., D. Ž. buvo prie Erfurto g. 23 esančios mokyklos. Tuo metu prie jų priėjo du nepažįstami vaikinai. Pirmam vaikinui apie 17-18 m., 180 cm ūgio, plikai kirptas, buvo apsirengęs juodos spalvos sportiniu kostiumu. Antram vaikinui irgi apie 17-18 metų, 178 cm ūgio, šviesių iki kaklo plaukų, buvo apsirengęs juodomis kelnėmis, raudona striuke. Pirmas vaikinas priėjęs prie jo lietuviškai paprašė parūkyti. Jis jam atsakė, kad nerūko. Tada šis vaikinas apžiūrėjo jo kišenes, ištraukė jo telefoną „Samsung Galaxy 5“ Imei 35976 30333 75593 su Tele 2 kortele Nr. 860188371 ir pabėgo. Vaikinus galėtų atpažinti gyvai. Vėliau jo draugė Giedrė pasakė, kad antrasis vaikinas gyvena Vilniuje, Architektų g. 66, pirmoje laiptinėje, paskutiniame aukšte nuo lifto į kairę.
Papildydamas ikiteisminio tyrimo metu savo duotus parodymus, E. P. parodė, kad 2011-04-21 apie 15.00 vai. jis kartu su savo draugais Vyteniu, Justinu ir Dominiku buvo prie mokyklos, kurios pavadinimo jis nežino. Minėta mokykla yra Erfurto, g., pirminės apklauso metu jis nurodė tikslų adresą bet dabar jau tikslaus adreso neprisimena. Jie keturiese šiek tiek pastovėjo prie mokyklos ir ėjome tolyn nuo jos. Labai netoli jiems paėjus, priėjo vienas vaikinas. Matė, kad jis ėjo ne vienas, su dar vienu vaikinu, tačiau antrasis vaikinas prie jo nepriėjo, jis liko stovėti šiek tiek toliau, galimai už 7 žingsnių. Ar antrasis vaikinas su kuo nors kalbėjosi, ar ką nors veikė -jis nepastebėjo. Kai vaikinas priėjo prie jo jis sustojo, o jo draugai nesustojo, jie ėjo tolyn. Vaikinas jo paprašė parūkyti. Jis jam atsakė, kad neturiu cigarečių. Tuomet vaikinas jam nieko nesakęs pradėjo jam tikrinti kišenes. Jis išsigando, suprato, kad atsitiks kažkas negero. Bijojo, kad vaikinas jo nesumuštų, todėl jis nesipriešino ir leido, kad jam apieškotų kišenes. Vaikinas jam negrasino ir nemušė jo. Jis tiesiog kairę ranką įkišo jam į dešinę priekinę kelnių kišenę ir iš jos ištraukė mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy 5 GT-I5500“. Per kelnių medžiagą matėsi, kad kišenėje buvo telefonas, matėsi telefono kontūrai. Vaikinas neapieškojo jam kitų kišenių, jis kišo ranką tik į
tą kišenę, kurioje matėsi, kad yra telefonas. Kai vaikinas ištraukė iš jo kišenės telefoną, jį įsikišo sau į kišenę ir nubėgo. Vaikinas jo neklausė ar telefone yra koks apsaugos kodas, tiesiog ištraukė telefoną ir nieko jam nesakęs įsidėjo sau į kišenę. Sim kortelės jam jis negrąžino, telefoną pagrobė su sim kortele. Telefone buvo įdėta sim kortelė „Tele2 Pildyk“ Nr. 8 601 88371. Kai minėtas vaikinas nubėgo, jo draugas kuris stovėjo šiek tiek toliau, kaip supranta, nesuprato, kas atsitiko, nes jis dar šiek tiek pastovėjo, o po to nubėgo paskui savo draugą. Jam atrodo, kad jo draugai nematė, kaip buvo pavogtas telefonas iš jo. Jie tik matė, kaip vaikinas bėgo tolyn nuo jo. Viskas vyko labai greitai, apie 1 minutę. Jis pasakė savo draugams, kad iš jo vaikinas pavogė telefoną. Netoli mokyklos stovėjo jo pažįstama Giedrė, kurios jis nei vardo, nei pavardės nežino, kuri jam pasakė, kur gyvena vaikino, kuris iš jo pavogė telefoną, draugas. Po to jis paskambino mamai ir kartu su ja nuvažiavo į policiją. Tuo metu, kai iš jo buvo pavogtas mobiliojo ryšio telefonas, prie mokyklos buvo dar ir daugiau vaikų, tačiau kas tokie - negali nurodyti, nes neįsidėmėjo. Pirminės apklausos metu nurodė, kad iš jo buvo pavogtas mobiliojo ryšio telefonas „Samsung Galaxy 5“, patikslino telefono modelį, kad iš jo buvo pavogtas „Samsung Galaxy 5 GR-I5500“. Tikslų telefono modelį jis sužinojo pažiūrėjęs į telefono dokumentus, kuriuos turi namuose (b. l. 12,14).
Liudytojo J. L. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuris parodė, kad 2011 metų balandžio 21 dieną, apie 15.00 val. jis kartu su savo draugais V. G., D. Ž. ir E. P. buvo prie mokyklos, kurios pavadinimo nežino, ji yra Erfurto gatvėje, Vilniuje. Šią mokyklą jis žino kaip „rusų“ mokyklą. Prie minėtos mokyklos esančioje krepšinio aikštelėje jie pažaidė šiek tiek krepšinį. Po to nusprendė eiti visi kartu link prekybos centro „IKI“. Einant pro mokyklą, šaligatviu, Vytautas kartu su Dominyku ėjo pirmi, po to ėjo jis su E. P.. Taip jiems einant prie jų priėjo jam nepažįstamas vaikinas. Jis tiksliai jau neprisimena, bet jei neklysta, tai minėtas nepažįstamas vaikinas buvo kartu su vienu ar dviem draugais, tačiau jie prie jų priėję nebuvo, jie buvo nuo jo atsilikę. Šio vaikino draugų jis iš arti nematė, jų veidų neįsidėmėjo, atpažinti negalėtų. Kaip apsirengę jie buvo jis neįsidėmėjo. Vaikinas, kuris prie jų priėjo, lietuvių kalba paprašė parūkyti. Jis vaikinui atsakė, kad nerūko ir, kad cigarečių neturi. Tuomet vaikinas paklausė „O jeigu rasiu?“. Jie atsakė „ieškok“. Tuomet vaikinas ranka jam perbraukė per striukės kišenes, tačiau į kišenes rankų nekišo. Tuomet jis rankomis apgraibė Eitvydo kišenes. Jis tuomet buvo trumpai nusisukęs pažiūrėti kur nuėjo Vytenis, ir nematė, kaip vaikinas iš Eitvydo kišenės ištraukė jo mobilaus ryšio telefoną. Kai atsisuko, pamatė, kad nepažįstamas vaikinas bėga tolyn nuo jų. Eitvydas jam pasakė, kad iš jo vaikinas pavogė telefoną. Eitvydas nebandė sulaikyti vaikino, kuris iš jo pagrobė telefoną, nes kaip suprato, Eitvydas buvo išsigandęs ir pasimetęs. Vaikinas, kuris pagrobė iš Eitvydo mobilaus ryšio telefoną jiems⁵ negrasino nei žodžiais, nei gestais. Jis žino, kad iš Eitvydo buvo pavogtas mobilaus ryšio telefonas „Samsung", liečiamu ekranu. Koks tiksliai buvo modelis - jis nežino, tik žino, kad tai buvo brangus telefonas, pirktas už 900 Lt. Vaikiną, kuris iš Eitvydo pavogė telefoną jis atpažinti iš veido galėtų. Jis buvo apie 170 cm ūgio, apie 16-17 metų amžiaus. Buvo plikai kirptas, ant galvos buvo užsidėjęs juodos spalvos kepurę. Vilkėjo juodos spalvos su baltais įsiuvais sportiniu kostiumu. Po vagystės Eitvydas paskambino savo mamai ir pranešė apie vagystę. Tuomet jie kartu su Eitvydu ir jo mama atvyko į komisariatą, kur Eitvydo mama parašė pareiškimą. Kai jam nepažįstamas vaikinas apčiupinėjo kišenes jis neišsigando ir moralinės žalos nepatyrė, nukentėjusiu šioje situacijoje nesijaučia (b. l. 15-16).
Liudytojo D. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuris parodė, kad 2011 metais, pavasarį, galimai balandžio mėnesio pabaigoje, dienos tikslios nurodyti negali, nes neįsidėmėjo, apie 15.00 val. jis kartu su savo draugais V. G., J. L. ir Eivydu buvo prie mokyklos, kuri yra Erfurto gatvėje. Mokyklos pavadinimo tikslaus nežino, žino, kad tai rusų mokykla. Jie visi keturiese prie minėtos mokyklos žaidė krepšinį. Eitvydas pavargo, todėl nuėjo atsisėsti prie mokyklos. Po to jie visi keturiese ėjo prie prekybos kioskelio, esančio netoli mokyklos. Einant link minėto prekybos kioskelio, Justinas su Eitvydu šiek tiek nuo jų atsiliko, o jis su Vyteniu ėjo priekyje. Einant išgirdo, kad J. L. kažką jiems šūktelėjo. Ką jis šūktelėjo - neprisimena, galimai jis sakė jiems - „palaukit“. Kai jis su Vyteniu atsisuko, pamatė, kad prie J. L. ir Eitvydo priėję keletas vaikinų. Jam pasirodė, kad tie vaikinai buvo virš 18 metų amžiaus. Jis tų vaikinų nepažįsta. Jei neklysta, tai jie buvo priėję trise. Jis su Vytautu buvo apie 20 metrų atstumu nuo Justino ir Eitvydo. P. J. ir Eitvydo buvo priėjęs vienas vaikinas, o du vaikinai stovėjo keletą žingsnių toliau nuo jų. Girdėjo, kaip vaikinas sakė Justinui ir Eitvydui, kad jie duotų jam parūkyti cigaretę, o Eitvydas, kad jis nerūko ir cigarečių neturi. Tuomet matė, kaip tas pats vaikinas, kuris prašė cigaretės aptikrino Eitvydo kišenes ir iš jo šortų kairės pusės kišenės ištraukęs Eitvydo mobiliojo ryšio telefoną- pabėgo. Kitu du vaikinai, kurie buvo atėję kartu su juo, taip pat pabėgo. Jis matė, kad vaikinas pats savo rankomis ištraukė iš Eitvydo kišenės telefoną. Kokį telefoną turėjo Eitvydas jis nežino. Matė, kad vaikinas iš Eitvydo pavogė tamsų, galimai juodos su pilku spalvos telefoną. Vaikino veido, kuris pavogė iš Eitvydo mobiliojo ryšio telefoną jis neįsidėmėjo, atpažinti jo negalėtų. Vaikinas, kuris pavogė Eitvydo telefoną, buvo aukštesnis už Eitvydą, vilkėjo juodos spalvos sportinėmis kelnėmis ir juodos spalvos sportiniu megztuku. Daugiau jokių jo požymių jis neįsidėmėjo (b. l. 17-18).
Liudytojo V. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuris parodė, kad 2011 metais, pavasarį, datos tikslios nurodyti negali, nes neprisimena, apie 16.00 val. jis kartu su savo draugais D. Ž., J. L. ir E. P. buvo prie mokyklos. Mokyklos pavadinimo tikslaus nežino, žino, kad tai rusų mokykla. Kokiu adresu yra minėta mokykla - jis nežino. Jie visi keturiese prie minėtos mokyklos stadiono, krepšinio aikštelėje žaidė krepšinį. Jis su Dominyku norėjo nueiti nusipirkti atsigerti ir ėjo link prekybos kioskelių, kurie yra netoli tos pačios mokyklos, kurios stadione jie žaidė. Eitvydas su Justinu liko krepšinio aikštelėje. Jis atsitiktinai atsisuko ir matė, kad du vaikinai stovėjo prie Justino ir Eitvydo. Matė, kad vienas iš vaikinų stovėjo prie pat Justino ir Eitvydo, o antrasis stovėjo keliais žingsniais nuo jų. Tarp jo ir jo draugų buvo galimai 100 metrų atstumas, todėl ką jie kalbėjo jis negirdėjo. Tik matė, kad vienas iš vaikinų, kuris stovėjo arčiau Justino ir Eitvydo, rankomis apieškojo kišenes, matė, kaip minėtas vaikinas apčiupinėjo Eitvydą. Apieškojęs Eivtydą vaikinas nubėgo. Vaikino draugas nubėgo paskui jį. Jie abu nubėgo link prekybos centro „Rimi“. Kai jis su Dominyku grįžo prie Justino ir Eitvydo, Eitvydas papasakojo, kad ką tik iš jo vaikinas pavogė mobilaus ryšio telefoną. Jis papasakojo, kad prie jų priėjo nepažįstamas vaikinas ir paprašė parūkyti. O Eitvydui atsakius, kad neturi rūkyti, pradėjo jį apieškoti. Apieškojęs kišenes iš jų ištraukė Eitvydo mobiliojo ryšio telefoną, kurį pavogęs pabėgo. Eitvydas sakė, kad jis net nespėjo suprasti, kas atsitiko, viskas įvyko labai staiga. Vaikino, kuris iš Eitvydo pavogė telefoną jis iš veido nematė, atpažinti negalėtų. Kiek matė, tai tas vaikinas buvo šiek tiek aukštesnis už Eitvydą. Galimai buvo apie 17-18 metų amžiaus, vidutinio kūno sudėjimo. Jis vilkėjo juodos spalvos sportiniu kostiumu, o rankose turėjo polietileninį maišelį. Antrojo vaikino apibūdinti negalėtų, nes jo veido nematė, kokiais rūbais vilkėjo - neįsidėmėjo. Antrasis vaikinas, kiek matė, nei Eitvydui, nei Justinui nieko nedarė, tik stovėjo netoliese, po ko kartu pabėgo. Jis žino, kad iš Eitvydo buvo pagrobtas mobiliojo ryšio telefonas „Samsung Galaxy“, tikslesnio modelio nežino. Telefonas buvo geros būklės. Po vagystės Eitvydas iš karto paskambino savo mamai ir pasakė kas atsitiko, po to jie visi kartu nuėjo Lazdynų policijos nuovadą, kur laukė jo mama, po to kartu su Eitvydo mama atvažiavo į Penktąjį policijos komisariatą, kur Eitvydo mama parašė pareiškimą. Eitvydą apvogusį vaikiną vagystės dieną matė pirmą kartą, daugiau jo nėra matęs (b. l. 19-20).
Liudytojo D. O. R. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuris parodė, kad jis 2011 metų balandžio mėnesį, dienos tikslios jau neatsimena, su savo draugu E. T. buvo Vilniuje, Žėručio gatvėje, netoli Lazdynų vidurinės mokyklos. E. T. yra 18 metų amžiaus, žino, kad jo gimtadienis gegužės 27 d., ir, kad jis gyvena Lazdynų mikrorajone, adreso tikslaus nežino. Jis kartu su E. T. lanko karate treniruotę. Minėtą dieną, apie 15.00 val. jis kartu su E. T. prie minėtos mokyklos buvo susitarę susitikti su savo drauge B. M.. Kur gyvena Božena - jis nežino, pasakyti negali. Žino, kad ji yra apie 15 metų amžiaus. Su minėta panele jie susitiko prie minėtos mokyklos stadiono. Kai jis su Edgar priėjo prie Boženos, jis su ja pasisveikino ir stovėjo kartu, kalbėjosi. Netoliese stovėjo keletas vaikinų. Kiek tiksliai ten vaikinų buvo jis neįsidėmėjo. Jis šių vaikinų nepažįsta, jų nei vardų, nei pavardžių nežino. Jie lanko kitą mokyklą nei jis. Edgar priėjo prie minėtų vaikinų ir girdėjo kaip jų paprašė parūkyti. Jis ėjo prašyti cigaretės, nes vaikinai rūkė, todėl norėjo, kad ir jam duotų parūkyti. Vaikinai jam atsakė, kad neturi cigarečių. Tuomet Edrag vienam iš stovėjusių vaikinų pasakė „O jei aš apieškosiu“. Vaikinas jam atsakė „Gerai“. Jis nežiūrėjo ar Edgar apieškojo kam nors kišenes ar ne, nes jis tuo metu buvo nusisukęs ir kalbėjosi su Božena. Kai jis atsisuko pažiūrėti ką daro Edgar - pamatė, kad Edgar bėga tolyn. Jis nesuprato kodėl Edgar bėga, nes viskas įvyko labai greitai, galimai per 2-3 minutes. Kai Edgar bėgo, jis su juo nebėgo, jis šiek tiek pastovėjęs - nuėjo paskui Edgar, tačiau jo nepasivijo. Kai pradėjo eiti link Edgar, jis jau buvo toli nubėgęs. Apie tai, kad Edgar pavogė mobilaus ryšio telefoną jis sužinojo tik rytojaus dieną. Apie tai jam pasakė Božena. Ji jam tik pasakė, kad vakar, t.y. dieną prieš tai, kai ji jam pasakojo, prie mokyklos esančiame stadione, Edgar iš nepažįstamo vaikino pavogė mobilaus ryšio telefoną ir pabėgo. Daugiau ji jam jokių aplinkybių apie telefono vagystę nepasakojo. Kokį telefoną pavogė Edgar - jis nežino, nematė ir niekas jam to nesakė. Su Edgar po šios vagystės jis buvo susitikęs, tačiau jis jam apie įvykdytą vagystę nieko nesakė. Jis Edgar nieko apie tą įvykį ir neklausė, nes jam neįdomu. Kodėl E. T. pavogė mobilaus ryšio telefoną - jis nežino. Žino, kad Edgar turi savo mobilaus ryšio telefoną. Kai jie kartu su E. T. ėjo į prie mokyklos esantį stadioną susitikti su Božena, telefono vogti jie tikrai iš nieko neplanavo, o ir pats Edgar jam neužsiminė, kad nori pavogti telefoną (b. l. 21-22).
Liudytojos B. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurį parodė, kad ji mokosi Vilniaus „Spindulio“ pagrindinėje mokykloje, kuri yra Karoliniškių mikrorajone, jei neklysta R. J. g., Vilniuje. Ką ji veikė 2011 m. balandžio 21 dieną - neprisimena. Ji neprisimena, kad ji būtų buvusi prie Lazdynų mokyklos. Negali pasakyti ar pažįsta D. O. R. ar E. T.. Galimai gal ir pažįsta tokius asmenis, tačiau to dabar neprisimena. Galbūt ji juos ir pažįsta, tik vadina kitaip - pravardėmis. Ji nematė, kad jos pažįstamas Edgar pavogtų iš ko nors mobiliojo ryšio telefoną. Neatmeta galimybės, kad toks įvykis galėjo ir būti, tačiau ji galbūt to nematė, galbūt ji tuo metu buvo nusisukusi ir kalbėjosi su kitais draugais. Kadangi tokio įvykio ji neatsimena, todėl nieko apie jį negali papasakoti. Jai „Versmės“ mokyklos pavadinimas nėra žinomas. Ji būna prie kitų mokyklų, nei tų, kur ji mokosi, tačiau jų pavadinimų nežino (b. l. 23).
Liudytojo P. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuris parodė, kad jis dirba UAB „Vilgoma“ pardavėju. Jo darbo vieta yra prekybos centro „Iki“ patalpose, adresu Architektų g. 43/31, Vilniuje. UAB „Vilgoma“ užsiima mobilių telefonų taisymu, supirkimu, pardavimu. 2011 m. balandžio 21 ar 22 dieną, kurią tiksliai jau neprisimena, dienos metu, galimai apie 15.00 val., tačiau laiko tikslaus jau taip pat neatsimena, į jo darbo vietą atėjo jaunas vaikinas. Jis buvo lieso kūno sudėjimo, apie 20 metų amžiaus, apie 180 cm ūgio, galimai rudų plaukų. Vaikino gerai neįsidėmėjo, jo atpažinti negalėtų. Vaikinas kalbėjo su juo lietuvių kalba. Atėjęs vaikinas jam parodė mobiliojo ryšio telefoną ir paklausą už kiek jis jį galėtų nupirkti. Vaikinas jam parodė „Samsung Galaxy 5 GT – 15500“. Telefonas buvo juodos spalvos, liečiamu ekranu. Jis paėmė į rankas telefoną jį apžiūrėti. Jame nebuvo sim kortelės. Jam atrodo, kad atminties kortelės taip pat telefone nebuvo. Telefoną parduoti atnešė be telefono dėžutės ir be pakrovėjo. Jis paklausė pas vaikiną atnešusį parduoti telefoną ar telefonas nėra vogtas, nes vogtų telefonų nesuperka ir vaikinas jį patikino, kad tai yra jo draugo mobilusis telefonas, kad telefonas tikrai nėra vogtas. Jis pažiūrėjęs atneštą telefoną, pagalvojo, kad tokio telefono norėtų pat sau įsigyti. Vaikinui jis pasakė, kad už telefoną gali mokėti 100 Lt. Vaikinas apsidžiaugė, kai jis pasiūlė jam už telefoną sumokėti 100 litų. Jis iš savo piniginės išėmė 100 litų ir padavė vaikinui. Jis telefoną atnešusiam vaikinui užsiminė, kad telefoną perka sau asmeniškai, nes pats tokio nori. Kai sumokėjo vaikinui pinigus, jis juos pasiėmė ir išėjo. Jokio čekio ar kasos kvito vaikinas iš jo neprašė, nes kaip jau ir minėjo, jis jam sakė, kad telefoną perka sau asmeniškai. Telefono jis neužblokavo, jokių atrakinimo kodų nesuvedė. Jis neatsimena ar į telefoną jis dėjo savo sim kortelę. Galimai ir galėjo įdėti sim kortelę, kurios Nr. 8 607 28796, bet neatsimena. Nusipirktą telefoną jis turėjo neilgai, 2011 m. balandžio 27 d. pas jį į darbą atvažiavo policijos pareigūnai ir jis jiems telefoną atidavė. Tuomet pareigūnai jam pasakė, kad telefonas buvo vogtas. Vaikinas, iš kurio pirko šį telefoną, jį patikino, kad telefonas tikrai nėra vogtas. Jei būtų žinojęs, kad telefonas vogtas, būtų jokiais būdais jo nepirkęs (b. l. 38-39).
2011-04-27 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriuo P. S. pateikė mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy 5“, Imei 35976 30333 75593 (b. l. 40).
2011-04-27 apžiūros protokolu, kuriame apžiūrėtas mobiliojo ryšio telefonas, kurį tyrimui pateikė liudytojas P. S.. Apžiūrėtas mobiliojo ryšio telefonas „Samsung Galaxy 5 GT -15500“ Imei 35976 30333 75593 (b. l. 41).
Tokiu būdu, atsižvelgiant į kaltinamojo, nukentėjusiųjų parodymus bei aukščiau aptartus rašytinius įrodymus, laikytina byloje įrodyta, kad 2011 m. balandžio 21 d. apie 15.00 val., E. T., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, viešoje vietoje - prie Lazdynų vidurinės mokyklos, adresu Erfurto g. 23, Vilniuje, priėjęs prie nepilnamečio E. P. paprašė jo duoti cigaretę, o pastarajam atsakius, kad cigarečių neturi, jis įkišęs kairę ranką į nukentėjusiojo E. P. priekinę dešinės pusės kelnių kišenę iš jos ištraukė mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy 5 GT -15500“ 900 Lt vertės, kuriame buvo įdėta „Tele 2 Pildyk“ sim kortelė 10 Lt vertės, priklausančius E. P. mamai R. P., po ko su minėtais daiktais nubėgo, tokiu būdu atvirai iš asmens drabužių pagrobė svetimą, nukentėjusiojo E. P. mamai R. P. priklausantį 910 Lt vertės turtą, todėl kaltinamojo veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį.
Kaltinamojo E. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis E. T. anksčiau neteistas (b.l. 58), baustas administracinę tvarka (b.l. 59), psichiatro (narkologo) įskaitoje neįrašytas (b.l. 63-65).
Baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusioji R. P. pareiškė patikslintą civilinį ieškinį 90 Lt sumai (b. l. 101).
Teismo posėdžio metu kaltinamasis E. T. bei nukentėjusiąją R. P. teismui pateikė 2011-10-25 d. šalių pasirašytą susitaikymo protokolą, pagal kurį kaltinamasis dėl padarytos nusikalstamos veikos savo kaltę pripažino visiškai ir atsiprašė nukentėjusiuosius R. P. ir E. P., atlygino žalą ir prašo, vadovaujantis LR BK 38 str. nuostatomis, teismo nutraukti baudžiamąją bylą jo atžvilgiu.
Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pakartotinai atsiprašė nukentėjusiosios, nurodė, jog suprato, kad blogai pasielgė, dėl padarytos veikos nuoširdžiai gailėjosi, atlygino žalą ir pasižadėjo daugiau nenusikalsti, todėl pagrįstai manytina, kad ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, taip pat į tai, kad kaltinamasis ankščiau nėra teistas, pirmą kartą padarė nusikaltimą, pripažino savo kaltę, nukentėjusiesiems padarytą žalą atlyginimo, nuoširdžiai gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką, jis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės LR BK 38 str. 1 d. pagrindu.
E. T. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtą kardomąją priemonę – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus ją panaikinti.
Išnagrinėjęs bylą, bei vadovaudamasis LR BPK 302-303 str. str., LR BK 38 str. teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
E. T., a.k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu baudžiamąją bylą Nr. 1-630-818/2011 pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. nutraukti.
E. T., a.k. (duomenys neskelbtini) LR BK 38 str. pagrindu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiesiems.
E. T. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtą kardomąją priemonę – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus ją panaikinti.
Vadovaujantis LR BK 38 str. 3 d. teismas įspėją kaltinamąjį E. T., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 38 str. 1 d., per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 38 str. 1 d., per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikalstamą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.