- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-12-11
- Bylos Nr.
- 2YT-48440-465/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-41380-2017-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Ambrazaitienė
- Pareiškėjas
- N. I.
- Suinteresuotas asmuo
- A. I., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, VĮ Turto bankas, Vilniaus miesto 16-asis notarų biuras
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Margarita Ambrazaitienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos N. I. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – A. I., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, VĮ Turto bankas, Vilniaus miesto 16-asis notarų biuras.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja nurodo, kad ji kartu su sutuoktiniu G. I. gyveno jiems nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame Paberžės g. 2-6, Vilniuje. 2006-10-22 pareiškėjos sutuoktinis mirė. Po sutuoktinės mirties pareiškėja ir toliau gyveno bute, adresu Paberžės g. 2-6, Vilnius, juo rūpinosi, mokėjo mokesčius. Nurodo, kad nesikreipė dėl paveldėjimo liudijimo išdavimo dėl nežinojimo, nes manė, kad visas butas priklauso jai. Prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad N. I. po sutuoktinio G. I. mirties palikimą priėmė faktiškai jį valdydama.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog įsigaliojus Respublikos centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymui, mokesčių inspekcija paveldėjimo santykiuose atstovauja valstybę tik tais atvejais, kai pastaroji paveldi tik kilnojamąjį turtą, o taip pat vertybinius popierius. Tais atvejais, kai paveldėtiną turtą sudaro ir nekilnojamasis turtas, paveldėtino turto paveldėjimą valstybės vardu inicijuoja Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas – VĮ Turto bankas. Prašė bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjo G. I. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paveldimo G. I. turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėjas priėmė palikimą faktiškai pradėjus turtą valdyti, VĮ Turto bankas neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui. Prašė bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto 16-asis notarų biuras pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad po G. I., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio 2006-10-22, mirties, iki 2017-11-09 paveldėjimo byla Vilniaus miesto 16-ajame notaro biure užvesta nebuvo. Prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra ir suinteresuotas asmeniui nedalyvaujant.
Proceso dalyviai apie bylos nagrinėjimą informuoti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka specialiame interneto tinklalapyje (CPK 443 str. 5 d. str.). Teismo vertinimu, šiuo atveju žodinis procesas nėra būtinas, o byla gali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011). Be kitų bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų, teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2006-10-22 mirė pareiškėjos N. I. sutuoktinis G. I. (b. l. 4, 5). Duomenų, kad palikėjas būtų sudaręs testamentą, nėra, todėl paveldėjimas vyksta pagal įstatymą. Po G. I. mirties pas notarą paveldėjimo byla nebuvo pradėta. Iš santuokos liudijimo matyti, kad G. I. ir N. I. 1958-08-10 buvo sudarę santuoką (b. l. 5), todėl N. I. yra įpėdinė, paveldintis kartu su pirmos eilės įpėdiniais sutuoktinių paveldėjimo teise (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau – CK, 5.13 straipsnis). Iš byloje pateikto gimimo liudijimo matyti, kad suinteresuotas asmuo A. I. yra pareiškėjos N. I. ir mirusiojo G. I. sūnus, todėl jis yra pirmos eilės įpėdinis (CK 5.11 str. 1 d.). Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad butas, esantis Paberžės g. 2-6, Vilnius, registruotas pareiškėjos N. I. vardu, įgytas santuokos metu, todėl laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (b. l. 8). Pareiškėja, vadovaudamasi CK 5.51 straipsniu, prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė G. I. palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti.
Sutinkamai su CK 5.50 straipsnio 2 dalimi, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, t.y., rūpinosi juo kaip savo turtu (valdė, naudojo ir juo disponavo, prižiūrėjo, mokėjo mokesčius). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Veiksmai palikimui priimti turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad po G. I. mirties pareiškėja pradėjo paveldimą turtą valdyti kaip savo, toliau liko gyventi bute Paberžės g. 2-6, Vilniuje, mokėjo buto išlaikymo mokesčius, laikė, kad butas yra jos nuosavybė (b. l. 10-97). Suinteresuoti asmenys dėl pareiškimo tenkinimo neprieštarauja, nepateikė argumentų ir įrodymų, kurie paneigtų minėtas teismo nustatytas aplinkybes. Teismas, įvertinęs surinktus įrodymus konstatuoja, kad pareiškėja N. I. po sutuoktinio G. I. mirties priėmė palikimą faktiškai jį pradėdama valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas siekiant realizuoti pareiškėjos N. I. teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į paveldėtą turtą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis CK 5.50 straipsnio 1 dalimi, 5.51 straipsnio 1 dalimi ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444-448 straipsniais,
nusprendė:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad N. I., a. k. (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio A. I., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio 2006-10-22, mirties, palikimą priėmė faktiškai pradėdama turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisiniams santykiams įforminti.
Teismo sprendimui įsiteisėjus, pranešti apie palikimo priėmimą Centrinei hipotekos įstaigai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.