- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-02-04
- Bylos Nr.
- 1A-40-168-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Tomas Zdanavičius, Nijolė Sušinskienė, Ričardas Gilys
- Nuteistasis
- G. M.
- Advokatai
- Rolandas Vaitiekūnas
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Nijolės Sušinskienės, teisėjų Tomo Zdanavičiaus, Ričardo Gilio, sekretoriaujant Ritai Padvilikienei, dalyvaujant prokurorei Lidijai Burbienei, gynėjui advokatui Rolandui Vaitiekūnui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. M. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 14 d. nuosprendžio, kuriuo G. M. nuteistas pagal BK 138 straipsnio 2 d. 10 p. laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 286 straipsnį – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p., bausmes subendrinus, griežtesne bausme apimant švelnesnę, G. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką G. M. įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2007-11-17 iki 2007-12-18 imtinai. Iš G. M. A. S. priteista 5165,20 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 150 Lt atstovavimo išlaidų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. M. nuteistas už tai, kad 2007 m. lapkričio 16 d., apie 23 val. 30 min. kavinėje (duomenys neskelbtini), esančioje Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnų pagrįstai ir teisėtai paprašytas viešoje vietoje nesikeikti, nepakluso jų teisėtam reikalavimui, tyčia, siekdamas išvengti sulaikymo, išbėgęs iš kavinės (duomenys neskelbtini), kumščiu du kartus sudavė nukentėjusiajam Panevėžio miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos patrulių kuopos patruliui A. S. į veidą, nesunkiai sutrikdydamas jo sveikatą ir pasipriešindamas valstybės tarnautojui, atliekančiam savo, kaip policijos pareigūno, funkcijas.
Šalies argumentai
Nuteistasis G. M. apeliaciniu skundu prašo nuosprendį pakeisti ir atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą, o jei bausmės vykdymo atidėjimas negalimas, sumažinti laisvės atėmimo bausmės dydį iki minimalaus ar artimo minimaliam dydžio.
Nurodo, kad jis visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir dėl savo įvykdytų veikų nuoširdžiai gailisi, savo noru atlygino visą nusikaltimu padarytą turtinę žalą ir pagal savo galimybes dalį – 834,80 Lt , neturtinės žalos, atsiprašė nukentėjusiojo ir nukentėjusysis jam atleido, jo padaryta veika sunkių pasekmių nesukėlė.
Apeliantas mano, kad, atsižvelgiant į jo padarytų veikų pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltės formą, atsakomybę lengvinančias aplinkybes, į jo asmenybę – yra vedęs, dirba, charakterizuojamas teigiamai, vienintelis išlaiko šeimą, kurioje yra du mažamečiai vaikai bei bedarbė ir depresija serganti žmona, padeda neįgaliai motinai ir pensininkui tėvui, kuriems yra reikalinga jo pagalba, dėl savo netinkamo elgesio padarė išvadas, ėmė gydytis nuo priklausomybės alkoholiui ir tuo tikslu jam buvo suleisti nuo šios priklausomybės apsaugantys ilgai veikiantys vaistai, į kitas aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo principu, proporcingumo ir adekvatumo kriterijais, darytina išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo ir tuo pagrindu šios bausmės vykdymas atidėtinas. Priešingu atveju – pasiunčiant jį realiai atlikti laisvės atėmimo bausmę – būtų negrįžtamai pažeisti iš esmės neseniai sukurti šeimos ir kiti socialiniai santykiai ir tokia bausmė neatitiktų BK 41 str. 2 d. 5 p. reikalavimo, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Paskyrus jam su realiu laisvės atėmimu susijusią bausmę, jis netektų darbo, prarastų galimybę aprūpinti šeimą, auginti bei auklėti mažamečius vaikus, padėti savo nėščiai žmonai, be to, tai labai neigiamai paveiktų vaikų bei ligotos žmonos fizinę sveikatą ir psichiką, todėl ir dėl to neatitiktų teisingumo principo įgyvendinimo. Mano, kad jo asmenybė, jo gyvenimo pokyčiai bei kitos nurodytos iš esmės išimtinės aplinkybės įrodo, kad bausmės tikslai bus pasiekti taikant bausmės vykdymo atidėjimą. Sau reikiamas išvadas padarė ir užtikrina teismą, kad jokių nusikaltimų ateityje nebedarys. Nusikalstamos veikos padarymo metu buvo jauno amžiaus -25 metų, socialiai nesubrendęs, elgėsi vėjavaikiškai, dėl girtumo tinkamai neįvertino savo elgesio motyvų ir pasekmių, elgėsi nepateisinamai. Šiuo metu jo pagrindinis rūpestis yra šeima, jos gerovės kūrimas, vaikų auklėjimas.
Prokuroras teismo posėdyje prašo apeliacinį skundą atmesti.
Advokatas prašo apeliacinį skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 str. 3 d.).
Išnagrinėjusi apeliacinį skundą, skundžiamą nuosprendį bei kitą teismui pateiktą medžiagą teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas, teisingai kvalifikavo nuteistojo G. M. padarytas nusikalstamas veikas pagal LR BK 138 str. 2 d. 10 p. ir BK 286 str. ir paskyrė jam galutinę bausmę. Savo kaltės ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo G. M. neginčija.
Nepagrįstas apelianto G. M. skundo teiginys, jog pirmosios instancijos teismas jam paskyrė per griežtą bausmę. BK 61 str. 2 d. numatyta, jog skiriamos bausmės dydis skaičiuojamas nuo įstatymo sankcijoje numatyto bausmės vidurkio, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių kiekį, pobūdį, tarpusavio santykį, taip pat į kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į visumą BK 54 str. numatytų aplinkybių, apibūdinančių padarytas veikas, bei nuteistojo asmenybę. G. M. nusikalto būdamas anksčiau tris kartus teistas už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, atliko laisvės atėmimo bausmę, teistumas jam nėra išnykęs. Pagal BK 27 str. 1 d. nuostatą, tai vertintina kaip nusikaltimų recidyvas. Recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę (BK 56 str. 1 d.). Yra nustatytos dvi G. M. atsakomybę lengvinančios aplinkybės - visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailisi ir savo noru atlygino visą nusikaltimu padarytą turtinę žalą ir dalį neturtinės žalos bei viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė - šias veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. G. M. nuteistas už dviejų nusikalstamų veikų padarymą, esant idealiajai sutapčiai. Viena iš tų veikų priskiriama apysunkiams, o kita - nesunkiems nusikaltimams (BK 11 str). Teismas nuteistajam G. M. už jo padarytas veikas, numatytas BK 138 str. 2 d., BK 286 str., skyrė laisvės atėmimo bausmes ( BK 138 str. 2 d. numatyta tik vienintelė bausmės rūšis - laisvės atėmimo bausmė). Teismas, atsižvelgęs į tai, kad nuteistasis G. M. dirba, augina du mažamečius vaikus, yra vedęs, ėmėsi priemonių gydytis nuo priklausomybės alkoholiui, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, skyrė mažesnius laisvės atėmimo bausmės dydžius nei sankcijose numatyti šių bausmių vidurkiai. Kolegija konstatuoja, kad šios bausmės paskirtos motyvuotai, sankcijos ribose, laikantis bendrųjų bausmių skyrimo pagrindų, todėl nėra per griežtos. Kadangi G. M. padarė nusikalstamas veikas esant idealiajai sutapčiai, bendrindamas paskirtas bausmes, teismas taikė BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p. nuostatas, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskyrė galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Todėl atsižvelgus į aplinkybes, apibūdinančias padarytas veikas, nuteistojo asmenybę, į tai, kad padaryti nusikaltimai aiškiai nėra atsitiktiniai, priešinimasis policijos pareigūnams, smurto prieš juos panaudojimas yra pasikartojantys, nes už tai teisiamas ne pirmą kartą, apeliantui paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, yra teisinga ir švelninti ją nėra pagrindo. Ši bausmė atitinka bausmės paskirties nuostatas, ja nepažeidžiamas asmenų lygybės prieš įstatymą principas ir užtikrinamas teisingumo įgyvendinimas.
Nuteistojo G. M. prašymas atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą, nepagrįstas. BK 75 str. 1 d. nustatytos bausmės vykdymo atidėjimo taikymo sąlygos. Šio BK straipsnio taikymo klausimas gali būti sprendžiamas tada, kai asmuo nuteistas už vieną ar kelis nesunkius ir (ar) apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytą nusikaltimą (nusikaltimus). Kartu teismas turi nuspręsti, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamasis įstatymas neįtvirtina reikalavimo, kad nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas vieną kartą. Tačiau bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis, taikymo sąlygos suponuoja išvadą, kad pakartotinis šio instituto taikymas galimas tik išimtinais atvejais. Teismų praktikos taikant bausmių vykdymo atidėjimą apžvalgoje pažymėta, kad nepritartina tokiai teismų praktikai, kai BK 75 str. taikomas neatsižvelgiant į tai, kad asmuo jau daug kartų teistas arba veikos padarymo metu turi neišnykusį teistumą. Vertinant asmenybę ir iš esmės jos pagrindu formuojant išvadą, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, laikysis įstatymų, kaltininkas neturi būti atsietas nuo ankstesnės nusikalstamos veikos, išnykę teistumai taip pat turi reikšmę. Spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, teismas turi atsižvelgti ir į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą bei rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes ir, tik įvertinęs šių ir kitų bylos aplinkybių, kurios sudaro galimybę įvertinti, ar nuteistojo nusikaltimas (ar nusikaltimai) padarytas atsitiktinai, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, dėl kitų asmenų įtakos ir pan., ar nuteistasis apskritai turi polinkį daryti nusikalstamas veikas, visumą, gali nuspręsti, kad atidedant bausmės vykdymą bus galima pasiekti bausmės tikslus be realaus bausmės atlikimo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo G. M. skunde išdėstytų aplinkybių visuma apie jo dabartinį ryžtingą norą pašalinti priežastis, lemiančias jo nusikalstamas nuostatas, t.y. didelis užimtumas - dirba keliose darbovietėse, siekimas kuo geriau pasirūpinti tėvais bei šeima, kurioje auga du mažamečiai vaikai, jo asmenybė, jo gyvenimo pokyčiai - Visuomenės sveikatos ugdymo centre išklausė kursą apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai ir pradėjo gydytis ilgai veikiančiais vaistais nuo alkoholinės priklausomybės, bei kitos nurodytos aplinkybės nėra pakankamas pagrindas išvadai, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. G. M. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas už dvi tyčines nusikalstamas veikas, esant idealiajai sutapčiai, padarytas neišnykus teistumui. Viena iš tų veikų priskiriama apysunkiams, o kita - nesunkiems nusikaltimams (BK 11 str.). Nuteistasis G. M. anksčiau tris kartus buvo teistas už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą. Iš bylos medžiagos matyti, kad Pasvalio rajono apylinkės teismo 2004 m. sausio 28 d. nuosprendžiu G. M. pagal BK 290 str. ir BK 284 str. paskirtos subendrintos bausmės vykdymas buvo atidėtas (b. l. 100-102). To paties teismo 2004 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu G. M., nuteistam pagal BK 290 str., paskirtos bausmės vykdymas dar kartą buvo atidėtas (b. l. 103). To paties teismo 2005 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu G. M. pagal BK 286 str. buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme, šią bausmę, vadovaujantis BK 64 str., subendrinus su bausme, paskirta 2004 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu, galutinė bausmė buvo paskirta laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams (b. l. 104-115). Iš pataisos namų G. M. buvo lygtinai paleistas iki galo neatlikęs bausmės (b. l. 116). Iš bylos medžiagos matyti, kad G. M. pirmą kartą buvo teistas Pasvalio rajono apylinkės teismo 2001 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu, kuriuo pagal 1961 m. BK 225 str. 1 d. paskirtos bausmės vykdymas jam taip pat buvo atidėtas (teistumas dėl šios veikos išnykęs) (b. l. 243-246). Taigi G. M. tris kartus buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tai jo nesulaikė nuo nusikalstamų veikų darymo. Praėjus vos septyniems mėnesiams po lygtinio paleidimo, jis vėl įvykdė dvi nusikalstamas veikas, kas rodo, jog nuteistasis nekeičia susiformavusios neigiamos asmenybės orientacijos bei savo elgesio būdo. Darytina išvada, kad nuteistojo padaryti nusikaltimai nėra atsitiktiniai, o sąlygoti jo atitinkamo požiūrio į visuomenėje nusistovėjusias ir įstatymų saugomas vertybes. G. M. asmenybę apibūdina tos aplinkybės, kad jis ne kartą baustas už administracinės teisės pažeidimus, 2005-11-11 baustas bauda už ATPK 187 str. (policijos pareigūno nurodymų nevykdymas, jo įžeidimas)(b. l. 120), o po pirmosios instancijos teismo 2008 m. vasario 14 d. nuosprendžio priėmimo net penkis kartus baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 232-233), iš kurių paskutinis padarytas jau po bylos nagrinėjimo kasacine tvarka, t. y. 2008-12-30. G. M., grįžęs iš pataisos namų, niekur nedirbo, o pokyčiai dėl darbo įvyko jau po nusikalstamų veikų padarymo, iškilus realios bausmės grėsmei, t. y. UAB(duomenys neskelbtini) nuteistasis įsidarbino tik 2008 m. sausio 8 d. bandomajam trijų mėnesių laikotarpiui ( b. l. 160-161), UAB (duomenys neskelbtini) - 2008 m. sausio 14 d.(b. l. 162-163), o verslo liudijimas jam išduotas 2008 m. kovo 6 d. (b. l. 199). G. M. 2001 m. sukūrė šeimą (b. l. 164), 2001 ir 2003 metais šeimoje gimė vaikai (b. l. 165-166), tačiau šie pokyčiai jam nebuvo tiek svarbūs ir reikšmingi, kad būtų paskatinę padaryti atitinkamas išvadas, pakeisti gyvenimo būdą ir liautis daryti nusikalstamas veikas. Faktai, kad G. M. ėmė gydytis nuo priklausomybės alkoholiui, dirba, charakterizuojamas teigiamai (UAB (duomenys neskelbtini) išduotą charakteristiką pasirašė nuteistojo brolis, išlaiko nedirbančią (b. l. 200), depresija sergančią žmoną (b. l. 169) ir du vaikus, padeda neįgaliai motinai (b. l. 171) ir pensininkui tėvui (b. l. 172), patys savaime nėra pagrindas taikyti jam BK 75 straipsnį. Šios aplinkybės nėra naujos ir pirmosios instancijos teismo buvo įvertintos. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl bausmės vykdymas negali būti atidėtas. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas ir keisti jį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutari a:
Nuteistojo G. M. apeliacinį skundą atmesti.