Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Teisėja D. Jakštienė Procesinio sprendimo kategorija 21.4.1.4;

2007 m. sausio 24 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Virginijos Nijolės Griškevičienės, Rimvidos Zubernienės, sekretoriaujant Jolitai Mickevičienei, dalyvaujant atsakovo atstovui advokatui Vitalijui Gunčiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. D. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006-09-22 sprendimo civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovo A. T. ieškinį atsakovui A. D. dėl paprastojo vekselio pripažinimo negaliojančiu ir vykdomojo įrašo panaikinimo, tretieji asmenys A. P. , Klaipėdos miesto 13-ojo notarų biuro notarė Vilma Juostė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pirmosios instancijos teismo sprendime pažymima, jog ginčijamas vekselis pripažintinas negaliojančiu, kaip apsimestinis sandoris, nes jis buvo sudarytas siekiant pridengti kitą sandorį (CK 1.87 str. 1 d.). Šalių teigimu, jei ieškovas būtų įvykdęs susitarimą parduoti žemę, vekseliu perduota suma būtų įskaityta į parduodamo turto kainą. Pirmosios instancijos teismo nuomone, šios aplinkybės patvirtina, kad vekselis nėra ta sandorio rūšis, kurią ketino sudaryti šalys, o ieškovas ir jo įgaliota atstovė dėl amžiaus, negalios, gyvenimo sąlygų, galėjo nesuprasti vekselio, kaip sandorio paskirties ir pasekmių. Teismas pripažino vekselį negaliojančiu ir kaip sandorį, sudarytą dėl apgaulės (CK 1.91 str. 1 ir 5 d.), nurodęs, jog byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pagal vekselį atsakovas perdavė 15000 Lt. Pripažinus vekselį negaliojančiu, naikintinas notaro pagal vekselį padarytas vykdomasis įrašas ir taikytina restitucija įpareigojant ieškovą grąžinti 1000 Lt atsakovui.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

LR CPK 320 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešas interesas, tačiau, neatsižvelgdamas į skundo ribas, teismas patikrina, ar nėra LR CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą anksčiau nurodytais pagrindais, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėja bylą neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas netinkamu byloje surinktų įrodymų vertinimu. Apelianto manymu, šioje byloje yra surinkta pakankamai duomenų, kurie leistų padaryti išvadą, jog nėra teisinio pagrindo pripažinti 2005-12-21 paprastąjį vekselį negaliojančiu ir panaikinti 2006-01-19 vykdomąjį įrašą.

Civilinis kodeksas nustato vekselių, kaip piniginių vertybinių popierių ir civilinių teisių objekto, sąvoką, rūšis (CK 1.101, 1.105 str.), tačiau detaliau nereglamentuoja teisinių santykių, susijusių su vekseliais. Vekselių išrašymo, perdavimo, laidavimo, mokėjimo, reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo ir patenkinimo tvarką bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykius nustato Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas (ĮPVĮ 1 str., CK 6.929 str. 4 d.).

Vekselis yra universali atsiskaitymo ir kreditavimo priemonė. Įstatyme vekselis apibrėžtas kaip vertybinis popierius, kuris išrašomas įstatymo nustatyta tvarka ir kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam (CK 1.105 str. 1 d., ĮPVĮ 2 str. 1 d.). Vekselio atsiradimo pagrindas yra vekselio išrašymas – vienašalis sandoris. Išrašydamas vekselį, jo davėjas sukuria atitinkamas teises ir pareigas sau ir kitiems asmenims (vekselio gavėjui, mokėtojui). Vekselį išrašius, sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – piniginis vertybinis popierius. Platų vekselio panaudojimą užtikrina jo viešas patikimumas, o šį lemia griežti vekselio formalumo ir abstraktumo reikalavimai. ĮPVĮ 3, 4, 77 ir 78 straipsniai nustato formalius reikalavimus – būtinus vekselių rekvizitus ir jų nebuvimo pasekmes – dokumentas, kuriame nėra būtinų rekvizitų, neturi vekselio galios. Abstraktumas reiškia, kad prievolė pagal vekselį nepriklauso nuo jos atsiradimo pagrindo (tam tikro sandorio) ir yra be išlygų. Šie reikalavimai vekseliui lemia, kad vekselio įgijėjui siekiant įsitikinti vekselio galiojimu, pakanka patikrinti įstatyme nurodytus jo rekvizitus. Kita vertus skolininkas (mokėtojas) gali ginčyti savo prievolę pagal vekselį tik remdamasis vekselio formaliais trūkumais. Dėl šių vekselio savybių skolininkas negali vekselio turėtojui pareikšti prieštaravimų, grindžiamų asmeniniais jų ir vekselio davėjo arba ankstesniųjų vekselio turėtojų santykiais, nebent vekselio turėtojas, įgydamas vekselį, tyčia būtų veikęs skolininko nenaudai (ĮPVĮ 19 straipsnis). Taigi vekselio prigimtis, savybės, užtikrinančios jo viešą patikimumą, specifinis teisinis reglamentavimas suponuoja ribotą vekselio davėjo galimybę reikšti prieštaravimus vekselio turėtojui, t. y. tik Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatyme griežtai apibrėžtais pagrindais. Toks vekselio teisinis reglamentavimas daro negalimą vekselio pripažinimą negaliojančiu pagal CK nuostatas dėl sandorių negaliojimo. Pažymėtina, kad tokios pačios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje vienodoje teisės normų taikymo ir aiškinimo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-10-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2005 A. L. v. AB firma VITI, Vilniaus miesto 2-ojo notarų biuro notarė D. M. ).

Nagrinėjamoje byloje ieškovas, remdamasis sandorių negaliojimo pagrindais, prašė pripažinti negaliojančiu paprastąjį vekselį ir jame padarytą vykdomąjį įrašą. Paprastasis vekselis – vertybinis popierius, kurio davėjas be sąlygų įsipareigoja vekselio turėtojui sumokėti vekselyje įrašytą sumą (ĮPVĮ 2 str. 4 d.). Ieškovas nurodė, kad, pasirašant vekselį, jo įgaliotinė buvo suklaidinta atsakovo, nes nuo jos buvo nuslėpta ta aplinkybė, jog pagal vekselį ieškovas privalės sumokėti atsakovui 15000 Lt, todėl vekselis turėtų būti pripažintas negaliojančiu kaip sudarytas dėl apgaulės (CK 1.91 str.). Ieškovas pripažįsta, jog už vekselio pasirašymą jo įgaliotinei atsakovas sumokėjo 1000 Lt (b. l. 4). Šalys taipogi neneigia to fakto, kad ieškovas ketino parduoti jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą atsakovui. Atsakovo teigimu, jei minėtą pirkimo-pardavimo sandorį šalims būtų pavykę sudaryti, vekselyje nurodyta pinigų suma būtų buvusi įskaičiuota į žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties kainą.

Vertindamas byloje surinktų įrodymų visetą, pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog įrodyta yra tik ta aplinkybė, kad atsakovas ieškovo įgaliotinei A. P. perdavė vieną tūkstantį, o ne penkiolika tūkstančių litų. Su tokia pirmosios instancijos teismo padaryta išvada teisėjų kolegija, nagrinėjanti šią bylą apeliacine tvarka, nesutinka.

Darydamas išvadą, jog ieškovas gavo 1000 Lt, o ne 15000 Lt, pirmosios instancijos teismas rėmėsi byloje surinktais ieškovo A. T. paaiškinimais, liudytojų R. R. , V. D. , M. O. , G. P. parodymais ir pažymėjo, jog šiais parodymais netikėti nėra pagrindo, nes bylos baigtis minėtiems liudytojams nesukels jokių pasekmių. Iš bylos medžiagos matyti, kad liudytojai yra susiję su ieškovu ir jo sugyventine A. P. giminisytės ryšiais (R. R. yra A. P. dukra, V. D. – A. T. dukra, M. O. – V. D. sutuoktinis), todėl šių liudytojų parodymais besąlygiškai tikėti negalima. Ieškovas yra tiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi, todėl jo paaiškinimais, kad atsakovas jam sumokėjo 1000 Lt, o ne 15000 Lt, taip pat besąlygiškai tikėti negalima. Byloje kitų leistinų įrodymų, paneigiančių 15000 Lt atsakovo sumokėjimo ieškovui faktą, nėra, todėl darytina išvada, jog ieškovas neįvykdė jam tenkančios įrodinėjimo pareigos ir neįrodė, kad ieškovui atsakovas būtų sumokėjęs vieną tūkstantį, o ne penkiolika tūkstančių litų. 15000 Lt sumokėjimo faktą patvirtina ir kitas byloje esantis rašytinis įrodymas – 2005-12-21 paskolos sutartis, pagal kurią atsakovas A. P. iki 2006-01-16 paskolino 15000 Lt (b. l. 107). Duomenų, kad ši sutartis būtų nuginčyta ar pripažinta negaliojančia, byloje nėra.

Kaip jau buvo minėta, įstatymas nenumato galimybės pripažinti vekselį negaliojančiu sandorių negaliojimo pagrindais. Prašomas pripažinti negaliojančiu vekselis atitinka ĮPVĮ 77 straipsnio reikalavimus, keliamus paprastajam vekseliui, todėl nėra teisnio pagrindo jo laikyti neturinčiu vekselio galios pagal ĮPVĮ 78 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta anksčiau, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas dėl netinkamo materialinės teisės normų taikymo (LR CPK 330 str.) ir priimtinas naujas sprendimas (LR CPK 326 str. 1 d. 2 p.) – ieškinys atmestinas.

Iš ieškovo atsakovui priteistina 1000 Lt advokato pagalbai apmokėti ir 450 Lt žyminio mokesčio (LR CPK 80 str. 1 d. 1 p., 4 d., 93 str. 1 ir 3 d., 98 str. 1 ir 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320-331 straipsniais, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

A. T. ieškinį A. D. atmesti.

Priteisti A. D. iš A. T. 1000 Lt advokato pagalbai apmokėti ir 450 Lt žyminio mokesčio.