Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje M. O., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis J. K. g. 14-1, Vilniuje, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau Lietuvos Respublikos ATPK) 50³ straipsnį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. O. 2015 m. gegužės 26 d., apie 19.27 val., prie namo, esančio J. K. g. 14, Vilniuje, koja spyrė į automobilio „N. A.“, v. n. (duomenys neskelbtini) galinį žibintą ir jį sudaužė, tuo padarydamas automobilio savininkui A. K. nežymią turtinę žalą.

Šiais veiksmais M. O. padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos ATPK) 50³ straipsnyje.

Teismo posėdžio metu M. O. nurodė, jog pripažįsta, kad spyrė į automobilį, paaiškino, jog nepastebėjo, ar nuo smūgio buvo išdaužtas automobilio galinis žibintas, tačiau sutinka atlyginti padarytą žalą. Į automobilį spyrė, kadangi buvo nepatenkintas vairuotojo elgesiu, kuris, jo nuomone, buvo potencialiai pavojingas. Taip pat M. O. teigė, kad sutinka atlyginti tą žalą, kuri yra pagrįsta objektyviais duomenimis. M. O. atsiprašė nukentėjusiojo, paaiškino, jog pasielgė impulsyviai, turto sugadinti tikslo neturėjo.

Teismo posėdžio metu nukentėjusysis A. K. patvirtino, kad M. O. spyrė į jo automobilį. Pamatęs, jog nuo smūgio sudužo automobilio galinis žibintas, kreipėsi į policiją. Į policiją kreipėsi praėjus 5-10 minučių po įvykio, t. y. šiek tiek pavažiavęs nuo įvykio vietos. Nukentėjusysis tvirtino, kad jam buvo padaryta 100 Eur dydžio turtinė žala.

Tyrimo metu M. O. nurodė, kad važiuodamas iš nuosavo kiemo su mikroautobusu turėjo staigiai stabdyti, kadangi prie pat greitai pravažiavo juodos spalvos automobilis „Nissan“. Privažiavęs prie antrų namo vartų, pamatė dideliu greičiu atvažiuojantį tą patį automobilį „Nissan“. Stovėdamas prie mikroautobuso durų, gestais parodė, jog vairuotojas sulėtintų greitį, tačiau automobilis greitai pro jį pravažiavo ir sustojo šiek tiek toliau. Tuomet M. O. norėjo prieiti prie sustojusio automobilio „Nissan“ ir jo vairuotoją perspėti, kad važinėtų lėčiau, bet jam priartėjus prie automobilio „Nissan“, automobilis vis pavažiuodavo į priekį. Nepavykus susišnekėti su automobilio „Nissan“ vairuotoju, trenkė į galinį automobilio „Nissan“ bamperį, po smūgio sugadintų dalių nepastebėjo. Padarytą žalą yra pasiruošęs atlyginti. (b. l. 13)

Iš nukentėjusiojo A. K. pareiškimo ir jo patikslinimo matyti, kad 2015 m. gegužės 26 d., apie 19.20 val., automobiliu „N. A.“ važiavo pro rusų kalbos mokyklą. Važiuojant pagrindiniu keliu, iš šalutinio kelio atvažiavo autobusas, kurio valstybinis numeris yra (duomenys neskelbtini) A. K. savo automobilį pristabdė. Tuomet pamatė, kaip autobuso vairuotojas ėjo prie jo automobilio, todėl, norėdamas išvengti galimo konflikto, pradėjo lėtai važiuoti, tuo metu autobuso vairuotojas koja spyrė į galinį automobilio „N. A.“ žibintą ir jį išdaužė. Dėl šios priežasties buvo paskambinta į bendrąjį pagalbos centrą ir pranešta apie įvykį. (b. l. 4-5)

Iš žiūryklės duomenų matyti, kad 2015 m. gegužės 26 d. 19.27 val. bendrajam pagalbos centrui buvo pranešta, jog mikroautobuso, v. n. (duomenys neskelbtini) vairuotojas išlipęs iš automobilio kabinėjasi prie pranešėjo ir išdaužė pranešėjo automobilio „N. A.“, v. n. ADF, rūko žibintą. (b. l. 3)

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad yra išdaužtas galinis kairės pusės automobilio „N. A.“, v. n. (duomenys neskelbtini) žibintas. (b. l. 5)

Byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog M. O. padarė jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 50³ straipsnyje.

Pats M. O. neneigia, kad spyrė į A. K. priklausantį automobilį, tik nurodė, jog nepastebėjo, kad nuo smūgio buvo išdaužtas automobilio galinis žibintas. A. K. paaiškinimai, žiūryklės ataskaitoje užfiksuoti duomenys, taip pat byloje esančios fotonuotraukos patvirtina, jog 2015 m. gegužės 26 d., apie 19.27 val., buvo išdaužtas automobilio „N. A.“, v. n. (duomenys neskelbtini) galinis žibintas. Taigi teismo ištirti įrodymai leidžia konstatuoti, kad M. O. 2015 m. gegužės 26 d., apie 19.27 val., prie namo, esančio J. K. g. 14, Vilniuje, koja spyrė į automobilio „N. A.“, v. n. (duomenys neskelbtini) galinį žibintą ir jį sudaužė, tuo padarydamas automobilio savininkui A. K. turtinę žalą, todėl jis baustinas.

Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kokia tiksliai dydžio žala buvo padaryta A. K. dėl jam priklausančio automobilio galinio žibinto sudaužymo. Pats nukentėjusysis nepateikė duomenų, kurių pagrindu šią žalą būtų galima apskaičiuoti. Be papildomo tyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje apskaičiuoti žalos dydžio nėra įmanoma. Tuo pačiu konstatuotina, jog yra visiškai akivaizdu, kad išdaužus automobilio galinį žibintą žala buvo padaryta. Taip pat akivaizdu, jog padaryta žala yra laikytina nežymia, tuo labiau, kad ir pats nukentėjusysis tvirtina, kad padarytą žalą vertina 100 Eur. Taigi iš kaltinimo yra šalinama aplinkybė, jog nukentėjusiajam buvo padaryta 100 Eur žala ir nurodoma, kad automobilio savininkui A. K. buvo padaryta nežymi turtinė žala.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 37 straipsnio 1 dalimi, asmuo, kuriam skiriama administracinė nuobauda, gali būti įpareigojamas atlyginti turtinį nuostolį, tik tais atvejais, kai dėl turtinio nuostolio padarymo fakto bei jo dydžio apskaičiavimo nekyla jokių pagrįstų abejonių. Tose situacijose, kai dėl padaryto turtinio nuostolio ar jo dydžio galima nuspręsti tik atlikus papildomą aplinkybių tyrimą, remiantis Lietuvos Respublikos ATPK 37 straipsnio 1 dalimi, sprendimas, įpareigojantis atlyginti turtinius nuostolius, negali būti priimamas. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos ATPK nėra numatytas civilinio ieškinio institutas, proceso dalyviams nėra suteiktos procesinės teisės, susijusios su turtinių reikalavimų nagrinėjimu, nėra numatytos kitos turtinių reikalavimų nagrinėjimui būtinos taisyklės.

M. O. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis iš esmės prisipažino padaręs pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų Lietuvos Respublikos ATPK 32 straipsnyje, nenustatyta.

Skiriant administracinę nuobaudą M. O. atsižvelgtina į tai, jog yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į padaryto pažeidimo pavojingumą bei pobūdį, jo padarymo motyvus, tikslus, taip pat į tai, kad M. O. sutiko atlyginti padarytą žalą, atsiprašė nukentėjusiojo, o nukentėjusysis jam atleido. Įvertinus aptartas aplinkybes, M. O. skirtina administracinė nuobauda – bauda. M. O. nustatytinas minimalus Lietuvos Respublikos ATPK 50³ straipsnio sankcijoje numatytos baudos dydis, t. y. 28 Eur. Manytina, kad paskyrus būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti Lietuvos Respublikos ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

M. O., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 50³ straipsnyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) baudą.

Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo nuorašo įteikimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, banke „Swedbank“, banko kodas 73000, arba sąskaitą Nr. LT 122140030002680220, banke „Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius“, banko kodas 21400, įmokos kodas 6030.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.