Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Prienų rajono apylinkės teismo teisėjas Tomas Ridikas, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Gailinai Jankauskienei, dalyvaujant pareiškėjai G. P., jos atstovei adv. O. B., nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims - A. J. ir R. Z. J., nedalyvaujant suinteresuotų asmenų - Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atstovams, viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto (palikimo priėmimo) nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. P. atstovė adv. O. B. teismo posėdžio metu teisiniais argumentais pagrindė pareiškėjos nurodytas faktines aplinkybes ir prašė jos pareiškimą tenkinti visiškai.

Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką suinteresuotam asmeniui buvo pranešta tinkamai (b.l. 52). 2015-11-06 pateiktame atsiliepime į pareiškimą (b.l. 37-40), suinteresuotas asmuo nurodė, kad dėl palikimo priėmimo fakto faktiškai pradėjus turtą valdyti nustatymo neprieštaraus, teismui nustačius, kad į civ. bylą pateikta pakankamai tokio fakto nustatymui reikalingų įrodymų.

Suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką suinteresuotam asmeniui buvo pranešta tinkamai (b.l. 52). 2015-11-09 pateiktame atsiliepime į pareiškimą (b.l. 43-44), suinteresuotas asmuo nurodė, kad dėl palikimo priėmimo fakto faktiškai pradėjus turtą valdyti nustatymo neprieštaraus, teismui nustačius, kad į civ. bylą pateikta pakankamai tokio fakto nustatymui reikalingų įrodymų.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pareiškėja G. P. 2015-10-19 pareiškimu (b.l. 2-4) prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. J., mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po savo sutuoktinio P. J. mirties - (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama valdyti likusį jo turtą. Nurodė, jog juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo procedūrų įgyvendinimui (b.l. 2-4).

Iš Gyventojų Registro tarnybos pateiktos pažymos apie asmens duomenis (b.l. 10), taip pat giminystės santykius liudijančių rašytinių įrodymų (b.l. 6, 11, 12, 13, 15, 16, 17, 19, 20, 21) matyti, kad P. J. (duomenys neskelbtini) susituokė su S. Ž. (po santuokos sudarymo - J.). Gyvendami santuokoje jie susilaikė trijų vaikų – G. P., A. J. (miręs (duomenys neskelbtini)) ir A. J. (miręs (duomenys neskelbtini)). P. J. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 5). Prienų rajono II-ojo notarų biuro notarės R. D. 2013-10-07 liudijimas patvirtina, kad paveldėjimo byla po P. J. mirties nėra užvesta (b.l. 23).

P. J. sutuoktinė S. J. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 7). Po jos mirties visą likusį turtą paveldėjo G. P. (b.l. 24).

Nagrinėjamos civ. bylos medžiaga liudija, kad Veiverių apylinkės tarybos 1994-12-30 sprendimu Nr. 15, P. J. buvo paskirta 3,00 ha žemės ūkio naudmenų žemės, už kurią pastarasis 1995-12-16 mokėjimo pranešimu įmokėjo turėtus 114,76 vnt. investicinių čekių, bet pirkimo-pardavimo sutartis tuo metu nebuvo sudaryta (b.l. 25). Kito nekilnojamojo turto, registruoto P. J. vardu, nėra (b.l. 26).

Nagrinėjamoje civ. byloje susiklosčiusiems teisiniams santykiams taikytino 1964 m. Civilinio kodekso 587 str. 2 d. buvo numatyti du palikimo priėmimo būdai, t.y. buvo laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Analogiški palikimo priėmimo būdai yra įtvirtinti ir Lietuvos Respublikos CK 5.50 str. 2 d. Palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės ir pan. Ypatingai svarbą reikšmę turi paties įpėdinio elgesys paėmus palikėjo daiktus, t.y. paėmęs daiktus jis privalo elgtis kaip jų savininkas ir kaip tų daiktų savininką, jį privalo suvokti visi kiti asmenys.

Pareiškėja G. P. faktą, kad jos motina S. J. priėmė palikimą po savo sutuoktinio (pareiškėjos tėvo) P. J. mirties - (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama jį valdyti, įrodinėjo savo paaiškinimais, taip pat civ. byloje pateiktais rašytiniais įrodymais ir liudytojų - M. D. ir R. V. parodymais.

Pareiškėja G. P. teismo posėdžio metu aiškiai nurodė, kad jos motina S. J., po P. J. mirties, paveldėjo įvairius šio asmeninius daiktus (drabužius, elektros darbų atlikimo prietaisus, kitus daiktus), jais rūpinosi kaip savais. Be to, paaiškino, jog P. J. paskirta 3,00 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), po jo mirties toliau dirbo ir prižiūrėjo taip pat S. J. - ji jame sodino daržoves ir bulves, ganė gyvulius. Nei ji, nei tuo metu dar gyvas brolis A. J., į po tėvo mirties likusį turtą nepretendavo, paliko jį motinai.

Pareiškėjos pateikta Prienų rajono savivaldybės administracijos Veiverių seniūnijos pažyma (b.l. 27) neginčijamai liudija, kad P. J. iki mirties gyveno ir vedė bendrą ūkį su žmona S. J., adresu - (duomenys neskelbtini). Prienų rajono savivaldybės administracijos Veiverių seniūnijos pažyma apie asmens paskutinę deklaruotą gyvenamąją vietą (b.l. 8) liudija, kad S. J. iki savo mirties toliau gyveno adresu - (duomenys neskelbtini).

Teismo posėdžio metu apklaustos liudytojos - M. D. ir R. V. vieningai patvirtino, kad: pažinojo P. J. ir S. J.; jie buvo sutuoktiniai, gyvena tame pačiame (duomenys neskelbtini); P. J. mirė (duomenys neskelbtini); po jo mirties liko jam suteiktas 3.00 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), įvairūs daiktai, elektros prietaisai, nes P. J. buvo elektrikas; žemės sklypą po sutuoktinio mirties dirbo, jį toliau prižiūrėjo S. J.; apie jokius ginčus tarp mirusio P. J. sutuoktinės ir jo vaikų, dėl paveldimo turto, nežino.

Pažymėtina, jog įrodymų vertinimas civilinėje byloje yra grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė yra ta, kad teismo išvados dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo turi būti grindžiamos tokiais įrodymais, kurie nekelia abejonių dėl jų patikimumo ir leidžia teismui daryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo negu neegzistavo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2004-12-30 nutarimo Nr. 51 “Dėl Civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje” 3 p.). Be to, civ. bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę nustatymo, įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam nereikėtų kreiptis į teismą (Lietuvos Respublikos CPK 445 str.). Todėl bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, faktų buvimo šimtaprocentinio įrodymo pasiekti iš principo neįmanoma. Pagal Lietuvos Respublikos CPK 176 str. 1 d. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Tai reiškia, kad išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo.

Atsižvelgiant į tai, įvertinus pareiškėjos G. P. teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, jos kartu su 2015-10-19 pareiškimu pateiktus rašytinius dokumentus, liudytojų (M. D. ir R. V.) teismo posėdžio metu duotus parodymus, suinteresuotų asmenų pateiktuose atsiliepimuose išreikštą valią, teismas daro išvadą, kad G. P. reikalavimas yra pagrįstas ir visiškai įrodytas. Todėl nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad S. J., mirusi 2015-08-05, priėmė palikimą po savo sutuoktinio P. J. mirties - (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama valdyti likusį jo turtą (Lietuvos Respublikos CK 5.50 str., 5.51 str.; Lietuvos Respublikos CPK 448 str.).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės procedūrų gyvendinimui (Lietuvos Respublikos CPK 448 str. 1 d.).

Patenkinus pareiškėjos G. P. pareiškimą, iš jos priteistinos teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidos - 11,99 EUR, valstybės naudai (Lietuvos Respublikos CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 92 str., 178 str., 185 str., 270 str., 293 str. 4 p., 448 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjos G. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po savo sutuoktinio P. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) mirties - (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama valdyti likusį jo turtą.

Juridinę reikšmę turintį faktą nustatyti paveldėjimo teisės procedūrų įgyvendinimui.

Priteisti valstybei, iš pareiškėjos G. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) - 11,99 EUR (vienuolika EUR, 99 ct.) teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos (į.k. 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią “Swedbank”, AB, banko kodas 73000 (Įmokos kodas: 5660).

Sprendimas apeliaciniu skundu per 30 d. (trisdešimt dienų) nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.