Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. P. ieškinį atsakovei E. L. dėl gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo ir mokesčių už komunalines paslaugas priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teisme priimtas ieškovės D. P. ieškinys atsakovei E. L. dėl gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo ir mokesčių už komunalines paslaugas priteisimo. Ieškovė nurodė, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje. 2015 m. kovo 15 d. ieškovė ir atsakovė sudarė gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, pagal kurią ieškovė perdavė atsakovei laikinai valdyti ir naudoti 29,50 kv.m. bendrojo ploto gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Vilniuje, o atsakovė įsipareigojo už jai perduotas patalpas kas mėnesį mokėti 160,00 Eur nuomos mokestį bei apmokėti komunalinių ir kitų paslaugų mokesčius. Nuomos sutartyje buvo nustatyta, kad patalpos atsakovei išnuomojamos iki 2015 m. rugsėjo 15 d. Jeigu pasibaigus sutarties terminui atsakovė daugiau kaip dešimt dienų toliau naudojasi turtu ir ieškovė tam neprieštarauja, laikoma, kad sutartis tapo neterminuota. Nuomos mokestis turėjo būti mokamas iki einamojo mėnesio 20 dienos, komunalinių ir kitų paslaugų mokesčiai mokami iki einamojo mėnesio 27 dienos. Sudarius numos sutartį, atsakovė iki 2015 m. rugsėjo 15 d. reguliariai ir nuomos sutartyje nustatyta tvarka ir terminais mokėdavo ieškovei buto nuomos mokestį bei atsiskaitydavo už teikiamas komunalines ir kitas paslaugas. Pasibaigus sutartyje numatytam nuomos terminui, atsakovė liko gyventi bute, o ieškovė tam neprieštaravo. Nuo 2015 m. spalio mėnesio atsakovė pradėjo nuolat pažeidinėti nuomos sutarties sąlygas, t. y. laiku nemokėti nuomos mokesčio bei neatsiskaityti už butui teikiamas komunalines ir kitas paslaugas. Nuo 2016 m. kovo 22 d. atsakovė faktiškai negyveno ginčo bute, tačiau buvo jame palikusi jai nuosavybės teise priklausančius kilnojamuosius daiktus. 2016 m. spalio 23 d. atsakovė išsikėlė iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio buto, atlaisvino nuomojamas patalpas, išsivežė visus ten buvusius jai priklausančius daiktus. Visu tuo laikotarpiu atsakovė faktiškai naudojosi butu, tačiau sutartyje numatyta tvarka ir terminais nemokėjo nuomos mokesčių bei išlaidų, susijusių su butui teikiamomis komunalinėmis ir kitomis paslaugomis, dėl ko susidarė 1 714,65 Eur dydžio įsiskolinimas. Kadangi atsakovė tokiais savo veiksmais pažeidė ieškovės, kaip buto savininkės, teises ir teisėtus interesus, t. y. nepagrįstai ir neteisėtai apribojo buto savininkei teisę laisvai disponuoti jai priklausančiu butu, gauti iš jo pajamas, sudaryti naujus sandorius su trečiaisiais asmenimis, tokiais savo veiksmais darydama ieškovei žalą, todėl yra teisėtas pagrindas ginčo gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį pripažinti vienašališkai (nuomotojos iniciatyva) nutraukta. Teismo prašo pripažinti ieškovės ir atsakovės 2015 m. kovo 15 d. sudarytą gyvenamųjų patalpų – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuomos sutartį nutraukta, priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 1 714,65 Eur nuompinigių ir mokesčių už butui suteiktas komunalines ir kitas paslaugas bei bylinėjimosi išlaidas (1 tomas, b. l. 127-130).

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais, sutikdamas su atsakovės argumentais, kad atsakovė sumokėjo ieškovės 204,00 Eur skolą UAB „Vilniaus energija“ patikslino prašomą priteisti sumą ir ieškinio sumą sumažino 204,00 Eur sumai, prašydamas priteisti 1 510,65 Eur.

Į teismo posėdį neatvyko ieškovė, ją atstovauja advokatas Konstantinas Mironovas (atstovavimo sutartis, 2 tomas, b. l. 1), prašymų atidėti teismo posėdį negauta. Laikytina, jog procesinių kliūčių bylai nagrinėti nėra (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais bei šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje (1 tomas, b. l. 7-10). 2015 m. kovo 15 d. ieškovė ir atsakovė sudarė gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, pagal kurią ieškovė perdavė atsakovei laikinai valdyti ir naudoti 29,50 kv.m. bendrojo ploto gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Vilniuje, o atsakovė įsipareigojo už jai perduotas patalpas kas mėnesį mokėti 160,00 Eur nuomos mokestį bei apmokėti komunalinių ir kitų paslaugų mokesčius (1 tomas, b. l. 4-6). Nuomos sutartyje buvo nustatyta, kad patalpos atsakovei išnuomojamos iki 2015 m. rugsėjo 15 d. (Sutarties 1.4 punktas, 1 tomas, b. l. 4). Vadovaujantis sutarties nuostatomis, nuomos mokestis turėjo būti mokamas iki einamojo mėnesio 20 dienos, komunalinių ir kitų paslaugų mokesčiai mokami iki einamojo mėnesio 27 dienos (Sutarties 1.1, 1.3. punktai, 1 tomas, b. l. 4).

Byloje kilo ginčas dėl gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimo, nuompinigių ir skolos už komunalinius mokesčius priteisimo.

Dėl nuomos sutarties nutraukimo.

Ieškovė teismo prašo pripažinti 2015 m. kovo 15 d. gyvenamųjų patalpų – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuomos sutartį (toliau - Sutartis) nutraukta.

Pažymėtina, jog pagal galiojantį įstatyminį reglamentavimą sutartis yra ją sudarančių asmenų valios išraiška, jų suderinta valia. Sutarčių pabaigą reglamentuojančios bendrosios teisės normos leidžia tik įstatymuose ar sutartyje nustatytais atvejais nutraukti sutartį vienašališkai, tai yra nesikreipiant į teismą (CK 6.217–6.220 str.). Taigi, privatiniams teisiniams santykiams būdingas dispozityvumo principas leidžia sutarties šaliai pasirinkti galimybę savo iniciatyva nesikreipiant į teismą vienašališkai nutraukti sutartį arba inicijuoti sutarties nutraukimą teismine tvarka, jeigu realiai atsiranda tokį sutarties nutraukimą leidžiančios įstatyme ar sutartyje numatytos aplinkybės. Sutartyje ir įstatyme nustatytų vienašališko sutarties nutraukimo pagrindų taikymo skirtumas yra tas, kad tais atvejais, kai šalys nutraukimo pagrindą įtvirtina sutartyje, teismas netikrina, ar šis pagrindas savo pobūdžiu atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-143-690/2015). Byloje nagrinėjamu atveju Sutarties 3 dalyje šalys aptarė Sutarties galiojimo terminą ir nutraukimo tvarką, numatydamos, jog Nuomotojas turi teisę teismine tvarka nutraukti šią sutartį, jeigu Nuomininkas naudojasi daiktu ne pagal Sutartį ar daikto paskirtį, tyčia ar dėl neatsargumo blogina daikto būklę, nemoka nuomos ir kitų mokesčių pagal sutartį, nevykdo vidaus inžinerinių tinklų priežiūros ir nedaro einamojo remonto arba nedaro kapitalinio nuomojamų patalpų remonto, kurį privalo daryti remiantis atskiru rašytiniu šalių susitarimu, blogina nuomojamų patalpų ar jose esančių inžinerinių tinklų būklę (3.2 punktas) (1 tomas, b.l. 5). Nuomos sutarties nutraukimas prieš terminą nustatytas šios Sutarties 3.1 punkte, pasisakant, jog kiekviena Sutarties šalis turi teisę nutraukti šią Sutartį raštu įspėjus apie tai kitą šalį prieš du mėnesius. Pagal į bylą pateiktus įrodymus, t.y. telefoninių žinučių išklotines, darytina išvada, jog ieškovė, nesilaikydama Sutartyje nustatytos tvarkos dėl įspėjimo apie Sutarties nutraukimą 2016 m. kovo 24 d. informavo atsakovę, jog dėl nuomos mokesčio ir komunalinių mokesčių nemokėjimo Sutartis nutraukiama (2 tomas, b.l. 27). Įvertinus tai, jog ginčo dėl nuomos nutraukimo pripažinimo byloje nėra, atsakovė nei atsiliepime į ieškinį, nei teisminio nagrinėjimo metu prieštaraujančių argumentų dėl šio reikalavimo nepateikė, nors ieškovė ir nesilaikė Sutarties 3.1 punkte nustatytos tvarkos, reikalavimas tenkintinas, pripažįstant, kad 2015 m. kovo 15 d. gyvenamųjų patalpų – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuomos sutartis nutraukta 2016 m. kovo 24 d. (CK 6.218 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis CK. 6. 477 straipsnio 1 dalimi, pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį.

Byloje nagrinėjamu atveju išskirtini laikotarpiai, kai šalis siejo sutartiniai santykiai ir reikalavimas priteisti nuomos mokestį po Sutarties nutraukimo.

Ieškovė reiškia reikalavimą priteisti nuomos mokestį po 160,00 Eur už 2015 m. gruodžio mėnesį, 2016 m. sausio mėnesį ir 2016 m. kovo mėnesį, kas sudarytų 480,00 Eur. Pagal į bylą pateiktą ieškovės metinę pajamų deklaraciją už 2015 metus pajamos, gautos taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą, sudarė 1920,00 Eur (2 tomas b.l.8). Tai, jog šios pajamos yra ieškovės gautos pagal Sutartį, ieškovė neginčijo. Taigi, įvertinus gautas pajamas, darytina išvada, jog ieškovė deklaravo 2015 metais gavusi po 160,00 Eur kas mėnesį (1920,00:12=160,00), tuo pačiu patvirtindama pilną atsiskaitymą pagal Sutartį už 2015 metus. Teisminio nagrinėjimo metu ieškovė, sutikdama su atsakovės argumentais, jog vietoj nuomos mokesčio už 2016 metų sausį atsakovė padengė ieškovės 204,00 Eur skolą uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus energija“, sumažino minėta suma ieškinio reikalavimą, todėl konstatuotina, jog įsiskolinimo už sausio mėnesį nėra. Pagal į bylą pateiktą Lesto atsiskaitymo knygelę paskutinis atsakovės vykdytas mokėjimas už 2016 m. sausio mėnesį. Įrodymų, patvirtinančių nuomos mokesčio sumokėjimą už 2016 metų kovo mėnesį ir 114,65 Eur už komunalines paslaugas atsakovė nepateikė, todėl ieškovės reikalavimas priteisti skolą už nesumokėtą nuomos mokestį iki Sutarties nutraukimo, t.y. 2016 m. kovo 24 d., kas sudaro 127,92 Eur (5,33 Eur x 24 dienų = 127,92 Eur), ir 114,65 Eur skolą už komunalines paslaugas tenkintinas, priteisiant ieškovei iš atsakovės 242,57 Eur skolos (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.59 straipsnis, 6.487 straipsnio 1 dalis).

CK 6.499 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, pasibaigus nuomos sutarčiai, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą. Šioje normoje nustatytos prievolės nesilaikymo pasekmės tenka nuomininkui, pavėluotai grąžinusiam išsinuomotą daiktą nuomotojui. CK 6.499 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, jeigu nuomininkas daiktą grąžina pavėluotai, tai nuomotojas turi teisę reikalauti, kad nuomininkas sumokėtų nuomos mokestį už visą laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą bei atlyginti nuostolius. CK 6.499 str. 2 d. įtvirtintas ne nuomos mokesčio įsiskolinimo priteisimo, o nuomotojo patirtų nuostolių už laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą, kompensavimo mechanizmas – nuomininkas privalo kompensuoti dėl daikto naudojimo be teisėto pagrindo nuomotojo patirtus praradimus (negautas pajamas), sumokėdamas jo naudai pasibaigusioje nuomos sutartyje šalių sulygtą nuomos mokestį, preziumuojamą kaip realius nuomotojo dėl neteisėtų nuomininko veiksmų patirtus praradimus, taip pat atlygindamas kitus, nuomotojo įrodytus, nuostolius, kurių neapima nuomos mokestis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2008, 2008 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2008).

Pagal į bylą pateiktą antstolės D. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą atsakovė iš ieškovei priklausančio buto daiktus pasiėmė 2017 m. spalio 23 dieną, atsiėmimo faktą fiksuojant antstolei (1 tomas b.l. 131). Tai, jog ieškovė po Sutarties nutraukimo nuosekliai siekė iškeldinti atsakovę iš buto patvirtina tiek šalių susirašinėjimas telefono žinutėmis, tiek kreipimasis į teismą su ieškiniu dėl atsakovės iškeldinimo. Įvertinus šalių paaiškinimus, telefoninių žinučių turinį, akivaizdu, jog ieškovė bei jos sutuoktinis V. P. kvietė atsakovę atvykti į butą, paimti pakeistos spynos raktus, atsiimti katę, tuo tarpu atsakovė gyvūno neatsiėmė, į susitikimus neatvyko, pažymėdama, jog yra prokuratūroje, susitiksime dalyvaujant policijai, „aš atlikau visas procedūras, susijusias su įsilaužimu ir apiplėšimu. Dabar prasideda antras etapas – mokesčių inspekcijoje dėl neteisėtos statybos, gyvūnų teisių apsaugos tarnyboje ir, pagaliau, teismas“ (2 tomas b.l. 36,59). Tai, jog atsakovė kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą patvirtina rašytiniai įrodymai, tačiau ikiteisminis tyrimas nepradėtas (1 tomas b.l. 76-79). Pagal 2016 m. balandžio 8 d. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato VPS Prevencijos poskyrio nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal D. P. ir V. P. pareiškimus, E. L. buvo įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės numatytos LR BK 145 straipsnyje „Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas“ ( 1 tomas b.l. 109). Įvertinus minėtus įrodymus, darytina išvada, jog išsinuomotas butas savininko žinion nebuvo grąžintas, o atsakovė subjektyvių vertinimų pagrindu nesiėmė reikiamų priemonių bendradarbiauti su buto savininke ir išsikelti iš buto su jai priklausančiais daiktais.

Vadovaujantis CK 6.245 str. 3 dalimi, sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis. Viena iš civilinės atsakomybės sąlygų yra kaltė. Remiantis CK 6.248 str. 1 dalimi civilinė atsakomybė atsiranda tik tai atvejais, jeigu įpareigotas asmuo yra kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Šiuo atveju atsakovės kaltė pasireiškia tuo, kad pasibaigus nuomos sutarčiai ji nuomojamo daikto neperdavė. Tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovei atsiradusios žalos (nuostolių) yra priežastinis ryšys, nes dėl patalpų neatlaisvinimo ieškovė negavo pajamų ir tokiu būdu patyrė piniginę žalą (nuostolius).

Patirtų nuostolių dydį pagrindžia Sutartimi sutartas nuomos mokesčio dydis (160,00 Eur) ir 2016 m. lapkričio mėnesio sutartis, sudaryta su kitu nuomininku, kurioje sutartas nuomos mokestis 180,00 Eur (2 tomas b.l. 50,51) (CPK 178 straipsnis).

Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovei iš atsakovės priteistina 1119,90 Eur nuostolių atlyginimo už laikotarpį nuo 2016 m. kovo 25 iki 2016 m. spalio 23 d. (CK 6.499 straipsnio 2 dalis).

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų. Kadangi patenkinta 90,19 % ieškovės reikalavimų, minėta procentinė išraiška atlygintina ieškovei, o iš ieškovės atsakovei priteistina 9,81 % atsakovės turėtų bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius 80,00 Eur žyminio mokesčio bei 1050,00 Eur atstovavimo išlaidų turėjimą, atsakovė pateikė įrodymus, patvirtinančius 800,00 Eur atstovavimo išlaidų turėjimą (1 tomas b.l. 20,21,110-112, 2 tomas b.l. 48,49,53). Spręsdamas dėl atlygintinų advokato pagalbos išlaidų dydžio, teismas vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais, taip pat atsižvelgia į Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015-03-20 galiojanti Rekomendacijų redakcija) nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengtų procesinių dokumentų kiekį, pobūdį, turinį. Įvertinus parengtų procesinių dokumentų kiekį (ieškinys, patikslintas ieškinys, priešieškinys, atsiliepimai) bylos apimtį (2 tomai), teismo posėdžių skaičių ( 5 teismo posėdžiai), tai, kad byla neišsiskyrė nei specifiškumu, nei teisinių klausimų naujumu, nei reikalingomis specialiomis žiniomis, bylinėjimosi ieškovės patirtos atstovavimo išlaidos mažintinos. Teismas, vadovaujantis realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, išlaidas ieškovės patirtas advokato pagalbai apmokėti mažina iki 800,00 Eur. Įvertinus patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, ieškovei iš atsakovės priteistina 721,52 Eur atstovavimo ir 41,00 Eur žyminio mokesčio išlaidų, iš viso 762,52 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Atsakovei iš ieškovės 78,48 Eur atstovavimo išlaidoms atlyginti (CPK 93 str. 1 d.).

Vadovaujantis CPK 92 straipsniu iš atsakovės priteistina 9,69 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios yra mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad 2015 m. kovo 15 d. gyvenamųjų patalpų – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuomos sutartis nutraukta 2016 m. kovo 24 d.

Priteisti ieškovei D. P., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės E. L., a.k. (duomenys neskelbtini) 242,57 Eur (du šimtai keturiasdešimt du Eur 57 ct) skolos ir 1119,90 Eur (tūkstantis šimtas devyniolika Eur 90 ct) nuostolių atlyginimo.

Priteisti ieškovei D. P., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės E. L., a.k. (duomenys neskelbtini) 762,52 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Priteisti atsakovei E. L., a.k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės D. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 78,48 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Priteisti iš atsakovės E. L., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 9,69 Eur (devynis Eur 69 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios yra mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.