Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Vitunskas, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, kaltinamajam R. R., jo gynėjui advokatui Dariui Katauskui, specialistei Reginai Puzanovienei, teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Rusijoje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį išsilavinimą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju-ekspeditoriumi, išsiskyręs, gyvenantis Kaune, (duomenys neskelbtini) baustas 2012-10-15 Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 245 str. (baudžiamasis nusižengimas) bauda 8 (MGL) – 1040 Lt, neteistas, yra kaltinamas pagal LR BK 183 str. 2 d., 223 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. R. 2003-03-12–2012-01-09 laikotarpiu, būdamas uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (įm. kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu: Kaunas, (duomenys neskelbtini) direktoriumi, pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 redakcija, įsigaliojusi nuo 2002 m. sausio 1 d.) 21 straipsnį būdamas atsakingu už buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą ir įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, dėl ko visiškai nebuvo galima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, finansinės būklės, įvertinti turto ir įsipareigojimų bei struktūros dydžio už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2012-06-01, t. y. pažeidė LR buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 reikalavimus, kurie numatyti:

- nesilaikė bendrųjų apskaitos principų taikymo sudarant finansines ataskaitas ir nesivadovavo Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymu,

Tokiais veiksmais jis padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d.

Taip pat jis nuo 2003-03-12 iki 2012-01-09 dirbdamas uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (įm. kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu: Kaunas, (duomenys neskelbtini) direktoriumi, iš bendrovės kasos laikotarpiu nuo 2010-07-10 iki 2011-02-28 kaip atskaitingas asmuo gavęs 440719,63 litų grynaisiais bei bendrovės kasoje esantį 100563,86 Lt piniginį likutį ir turėdamas šį jam patikėtą svetimą uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ turtą savo žinioje, šių pinigų – 541283,46 litų, nepanaudojo įmonės veikloje, jų negrąžino ir nepateikė dokumentų, pateisinančių pinigų panaudojimą ir pagrįstumą.

Tokiais veiksmais jis padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 183 str. 2 d.

Liudytojas M. S. parodė, kad R. R. pažįsta, jis pats yra bankroto administratorius, teismas paskyrė jį administruoti šią UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylą. Buvo nustatytas laikas, pagal įstatymo reglamentą dėl dokumentų perėmimo iš bankrutuojančios bendrovės. Iškėlus bankroto bylą, bankroto bylą nagrinėjantis teismas nutartimi nustato terminą, per kurį įmonės valdymo organai turi perduoti visą turtą ir buhalterinius dokumentus bankroto procedūrą vykdančiam administratoriui. Įmonės vadovui nevykdant šitos pareigos, kreipėsi į bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Teismas vykdomąjį raštą išdavė, tada kreipėsi į antstolių kontorą ir, įmonės vadovui nevykdant antstolės įpareigojimų perduoti įmonės turtą ir dokumentus, antstolė kreipėsi į Kauno apylinkės teismą dėl antstolės nurodymų nevykdymo, dėl baudos skyrimo. Baudą skyrė Kauno apylinkės teismas, įpareigodamas įmonės vadovą pakartotinai perduoti dokumentus. Buvo perduota labai maža dalis įmonės dokumentų. Šių dokumentų nepakako, kad nustatytų įmonės veiklą už paskutinius metus. Įmonės vadovas nevykdė teismo nustatytos pareigos. Kreditorių susirinkimo nutarimu buvo pateiktas pareiškimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Pagal paskutinį turėtą įmonės balansą, kuris buvo kelerių metų senumo, vadovaujantis to balanso duomenimis, įmonė disponavo didelės vertės turtu. Kitas balansas sudarytas nebuvo, kur yra įmonės turtas, administratoriui tokie dokumentai perduoti nebuvo. Tuo pagrindu buvo kreiptasi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Įmonė disponavo nekilnojamuoju turtu, sandėliu Juozapavičiaus pr. Šį sandėlį su antstolės ir policijos pareigūno pagalba atidarė ir perėmė. Įmonės vadovas nevykdė pareigos perduoti turtą. Su R. R. teko susitiki iškėlus bylą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto, R. R. pasirašytinai buvo įteikta nutartis dėl bankroto iškėlimo, išaiškinta, kad įmonės vadovas turi padaryti įmonės balansą ir perduoti visus dokumentus bei turtą. Įmonės vadovas paaiškino, kad dokumentų neišsaugojo, kad yra tik nekilnojamasis turtas, kito turto nėra. Vadovas paaiškino, kad negali sudaryti balanso, nes neišsaugojo dokumentų. „Regitros“ duomenimis, yra registruotos transporto priemonės – tai vilkikas ir puspriekabė. Vadovas paaiškino, kad po eismo įvykio ši transporto priemonė buvo perduota į metalo laužą, bet tai patvirtinančių dokumentų nebuvo pateikta. Šiuo metu bankroto procedūros byloje įmonės nekilnojamasis turtas realizuotas. Žinomas turtas parduotas, dėl žinomų skolų klausimai išspręsti. Daugiau informacijos neturi. Pardavus nekilnojamąjį turtą, tos sumos padengti įsiskolinimams neužteko. Padengti užteko mažiau nei pusę įsiskolinimo, didesnė reikalavimo dalis dar nepadengta – tai didžiausio kreditoriaus banko. Turtas buvo parduotas, kainą nustato kreditorių susirinkimas, o ar ta kaina nėra nuostolinga, nustato rinka. Balanse buvo apskaitomas apie 200000 litų turtas, o parduotas už daugiau nei 500 000 Lt. Rastas turtas buvo sandėliai, butas, registruotas įmonės vardu Klaipėdos mieste. Butas parduotas už 84 000 litų. Dar buvo trys transporto priemonės, kurios nebetinkamos realizuoti, parduotos už kelis tūkstančius litų. Kelerių metų veiklos dokumentai įmonės bankroto administratoriui perduoti nebuvo. Prieš bankroto iškėlimą įmonėje buvo vienas darbuotojas – vadovas. Įmonės veikla buvo besibaigianti.

Viskas ėjo ne per banko sąskaitą, o per kasą, judėjo grynieji pinigai. Tas lėšas atskaitingi asmenys, tarp jų ir įmonės vadovas, nusiima ir naudoja. Pas įmonės vadovą tiriamuoju laikotarpiu pinigų likutis buvo apie 400000 litų. Pajamų orderiai, kurie jai buvo pateikti, atitiko reikalavimus, ir teigia, jog tai realūs orderiai ir pinigai įplaukė į kasą. Ant išlaidų orderio būna ir buhalterio, ir įmonės vadovo parašai, tačiau už buhalterinę apskaitą atsakingas įmonės vadovas. Čia yra piniginių lėšų judėjimas. Tai yra kasos istorija. Kiekvieno mėnesio piniginių lėšų istorija, o nedetalizuota, iš kokių asmenų. To net nereikia, dėl to, kad tai yra gautos ir išleistos lėšos ir lėšos pas atskaitingą asmenį. Daugiau nieko nereikia. Atsiskaitomojoje sąskaitoje irgi yra piniginių lėšų istorija, o ne juridinių asmenų, kurie jas įnešė. Tą istoriją įmonė rašo kiekvieną mėnesį, t. y. įmonė rašo savo kasą apie gautas bei išleistas lėšas. Tą, ką įmonė parodė kasoje, tas ir yra, kitokių pinigų nėra. Pagal dokumentus specialistė teigia, jog viskas egzistavo. Esmė yra ta, jog įmonė negalėjo pateikti dokumentų, tačiau už dokumentų saugojimą ir už buhalterinės apskaitos tvarkymą, pagal 21 str. atsakingas įmonės vadovas. Ir, jeigu nėra dokumentų, tai yra galimai sąmoningai neišsaugoti dokumentai ir duomenys. Todėl ir traktuojama, kad neišsaugoti, nėra apskaitos registrų, nėra daug grindžiančių dokumentų, nėra debitorinių, kreditorinių įsiskolinimų, kas jiems ir bankroto administratoriui reikalinga. Bankroto administratorius šią dieną taip pat negali įvertinti turto. Jo darbas yra įvertinti turtą, tačiau to padaryti jis negali, nes nėra duomenų apie tai, ką valdė įmonė ir ką jie turėjo, kur tas turtas yra dingęs šią dieną. Pagal buhalterinės apskaitos įstatymą, už tai atsakingas vadovas, ir R. R. tai turi žinoti.

2012-10-30 bankrutavusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus M. S. pareiškime nurodyta, kad buvęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir vienintelis akcininkas R. R., piktybiškai vengdamas vykdyti teismo nustatytą įpareigojimą sudaryti balansą nutarties iškelti UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis ir perduoti visą įmonės turtą pagal sudarytą balansą, net po to, kai jam buvo skirtos baudos ir pradėtas ikiteisminis tyrimas, leidžia įtarti įmonės turto iššvaistymą (1 t., b. l. 18–27).

2012-01-03 antstolės R. S. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, kas buvo rasta atidarius UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpas, sandėlius, buhalterinių dokumentų nerasta (1 t., b. l. 106).

2010-12-01 Kauno apylinkės teismo nutartyje dėl P. S. ieškinio UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui R. R. dėl neišmokėto darbo užmokesčio 9 punkte nurodyta, kad atsakovas, tai yra R. R., pareiškia, kad iki 2010 m. spalio 1 d. yra pasiėmęs visus UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos ir kitus dokumentus bei kompiuterines laikmenas, archyvą ir pripažįsta, kad P. S. jų neturi (1 t., b. l. 117).

2014-01-13 rašte iš VĮ Registrų centro nurodyta, kad nurodytu laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu buvo R. R. (1 t., b. l. 126–200, 2 t., b. l. 51).

2013-08-14 specialisto išvadoje Nr. 5-2/144 nurodyta, kad R. R. 2003-03-12–2012-01-09 laikotarpiu, būdamas uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (įm. kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu: Kaune, (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 redakcija, įsigaliojusi nuo 2002 m. sausio 1 d.) 21 straipsnį būdamas atsakingu už buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, vykdė aplaidžią buhalterinę apskaitą, t. y. pažeidė LR buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 reikalavimus, kurie numatyti: - 4 straipsnyje „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės vartotojams“, kadangi nepateikė 2010-2011 metų pelno (nuostolio) ataskaitų, nesudarė balanso, nepateikė apskaitos registrų; - 19 straipsnio „Apskaitos dokumentų, apskaitos registrų ir finansinės atskaitomybės saugojimo tvarka“ 1 p. nuorodoje, kurioje nurodyta, kad „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, ir 4 p. nuorodoje, kurioje nurodyta, kad „jei pasikeičia ūkio subjekto vadovas, apskaitos dokumentus, apskaitos registrus, finansines ataskaitas ir metinius pranešimus arba veiklos ataskaitas perima paskirtas naujas ūkio subjekto vadovas“, taip pat 1995-12-05 Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 12 straipsnio „Dokumentų saugojimas“ 1 p. nuorodoje, kurioje nurodyta, kad „įmonės privalo saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius, išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ar juridinių asmenų teisės“, ir 2 p. nuorodoje, kurioje nurodyta, kad „už įmonės veiklos dokumentų išsaugojimą reikiamą laiką atsako vadovas“, nesilaikė bendrųjų apskaitos principų taikymo sudarant finansines ataskaitas ir nesivadovavo Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymu, t. y. aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą ir įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, dėl ko visiškai nebuvo galima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, finansinės būklės, įvertinti turto ir įsipareigojimų bei struktūros dydžio už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2012-06-01. Tyrimo metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas R. R., kaip atskaitingas asmuo, laikotarpiu nuo 2010-07-01 iki 2011-02-28 per kasą gavo grynais 447320,71 Lt. Bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atskaitingo asmens R. R. gautos avansų lėšos buvo panaudotos bendrovės reikmėms atsiskaityti su tiekėjais, ir tai sudarė 8709,76 Lt. 2011-02-28 nustatytas piniginis likutis pagal avansines apyskaitas pas atskaitingą asmenį sudarė 440719,63 Lt. Tačiau kur panaudotos atskaitingo asmens R. R. 440719,63 Lt lėšos ir kasoje esantis 100563,86 Lt piniginis likutis, bendrovės vadovas buhalteriniais apskaitos dokumentais ir sąskaitų registrais nepagrindė. 541283,46 Lt piniginio likučio bendrovės vadovas R. R. buhalteriniais dokumentais nepagrindė, šių lėšų bendrovei negrąžino ir padarė bendrovei 541 283,46 Lt nuostolį (2 t., b. l. 68–117).

Teismas, vertindamas aukščiau aptartus įrodymus, daro tokias išvadas.

Kaltinamasis R. R. dėl kaltinimų prisipažino iš dalies. Jis pripažino tik apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą, bet neigė pinigų pasisavinimą. Kaltinamojo R. R. parodymus dėl pinigų pasisavinimo teismas vertina kritiškai kaip gynybos taktiką, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Jo iškeltą versiją, kad jis tik išrašė popierinius orderius, paneigia specialisto išvada. Be to, pripažindamas aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą, tuo pačiu pripažino ir pinigų pasisavinimą. Apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas būna vienas iš būdų pasisavinti pinigines lėšas ir siekis nuslėpti tokį piniginių lėšų pasisavinimą.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Pasisavinimas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą ar turtinę teisę tyčia neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su svetimu turtu kaip su nuosavu, ir taip padaro žalą turto savininkui. Turto pasisavinimas laikomas baigtu neteisėtai užvaldžius svetimą turtą ir turint realią galimybę juo naudotis ar disponuoti. BK 183 str. 2 d. numatytas kvalifikuojamasis požymis- didelė vertė. Baudžiamoji atsakomybė už turto pasisavinimą galima tik esant tiesioginei tyčiai, kurį suponuoja tai, kad kaltininkas supranta, jog svetimą turtą ar turtinę teisę neteisėtai paverčia savu turtu, numato, kad dėl to savininkas šio turto neteks, ir to nori. Specialisto išvada nustatyta, kad tik vienas R. R. kaip įmonės vadovas disponavo įmonės kasoje buvusiomis piniginėmis lėšomis. Kaltinamojo versiją, kad jo išrašyti pajamų orderiai buvo popieriniai, paneigė specialistė. Taigi, aptartų įrodymų visetas patvirtina, kad įmonės kasoje buvusias pinigines lėšas pasisavino R. R..

BK 223 straipsnio 1 dalyje, be kitų nusikalstamų veikų buhalterinei apskaitai, numatyta baudžiamoji atsakomybė ir už aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą. Aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų įstatymų bei norminių aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas. Kvalifikuojant veiką kaip aplaidų apskaitos tvarkymą, būtina nustatyti konkrečius teisės aktus, kurių nuostatas kaltininkas pažeidė, nes BK 223 straipsnio norma yra blanketinė, t. y. nukreipia į kitus norminius aktus. Tai neatsargus nusikaltimas, kurio sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė už jį kyla tik tuo atveju, kai yra nustatomi BK 223 straipsnio 1 dalyje nurodyti nusikalstami padariniai: negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Šie padariniai yra alternatyvūs – pakanka nustatyti bent vieną iš jų.

Už aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą atsako tik tas asmuo, kuris yra atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymą (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 11 straipsnis). Aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo subjektai yra asmenys, atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsnius: vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba konkretaus struktūrinio padalinio apskaitos tarnybos vadovas (buhalteris) arba apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistai arba ūkio subjekto vadovas, jei jis pats tvarko buhalterinę apskaitą ar nusikalstamai aplaidžiai buhalterinę apskaitą tvarko kitas asmuo, nesusijęs su ūkio subjektu darbo santykiais, o tik žodžiu susitaręs.

Specialisto išvadoje yra nustatyta, kad R. R. 2003-03-12–2012-01-09 laikotarpiu, būdamas uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (įm. kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu: (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 redakcija, įsigaliojusio nuo 2002 m. sausio 1 d.) 21 straipsnį būdamas atsakingu už buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, vykdė aplaidžią buhalterinę apskaitą, t. y. pažeidė LR buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 reikalavimus, kurie numatyti: - 4 straipsnyje „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės vartotojams“, - 19 straipsnio „Apskaitos dokumentų, apskaitos registrų ir finansinės atskaitomybės saugojimo tvarka“ 1 p. nuorodoje, kurioje nurodyta, kad „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, ir 4 p. nuorodoje, kurioje nurodyta, kad „jei pasikeičia ūkio subjekto vadovas, apskaitos dokumentus, apskaitos registrus, finansines ataskaitas ir metinius pranešimus arba veiklos ataskaitas perima paskirtas naujas ūkio subjekto vadovas“, taip pat 1995-12-05 Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 12 straipsnio „Dokumentų saugojimas“ 1 p. nuorodoje, kurioje nurodyta, kad „įmonės privalo saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius, išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ar juridinių asmenų teisės“, ir 2 p. nuorodoje, kurioje nurodyta, kad „už įmonės veiklos dokumentų išsaugojimą reikiamą laiką atsako vadovas“, nesilaikė bendrųjų apskaitos principų taikymo sudarant finansines ataskaitas ir nesivadovavo Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymu, t. y. aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą ir įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, dėl ko visiškai nebuvo galima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, finansinės būklės, įvertinti turto ir įsipareigojimų bei struktūros dydžio už laikotarpį nuo 2009 metų sausio 1 d. iki 2012 metų birželio 1 d. Tyrimo metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas R. R., kaip atskaitingas asmuo laikotarpiu nuo 2010 metų liepos 1 dienos iki 2011 metų vasario 28 dienos per kasą gavo grynaisiais 447320,71 Lt. Bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atskaitingo asmens R. R. gautos avansų lėšos buvo panaudotos bendrovės reikmėms atsiskaityti su tiekėjais, ir tai sudarė 8709,76 Lt. 2011-02-28 nustatytas piniginis likutis pagal avansines apyskaitas pas atskaitingą asmenį sudarė 440719,63 Lt. Tačiau kur panaudotos atskaitingo asmens R. R. 440719,63 Lt lėšos ir kasoje esantis 100563,86 Lt piniginis likutis, bendrovės vadovas buhalteriniais apskaitos dokumentais ir sąskaitų registrais nepagrindė. 541283,46 Lt piniginio likučio bendrovės vadovas R. R. buhalteriniais dokumentais nepagrindė, šių lėšų bendrovei negrąžino ir padarė bendrovei nuostolį.

Taigi, specialisto išvadoje yra aiškiai nurodytas atsakingas asmuo už buhalterinių dokumentų tvarkymą – tai įmonės vadovas R. R..

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad BK 223 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis sukonstruota taip, kad realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant tik to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarime Nr. 25 pabrėžiama, kad apgaulingo ar aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, o kilus abejonėms dėl jų pagrįstumo gali būti skiriama ekspertizė. Senatas nutarime taip apibūdina aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą – tai Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų įstatymų bei norminių aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, netinkamas vykdymas. Pavyzdžiui, nesurašomi, nesurenkami visi buhalterinės apskaitos dokumentai, nesudaromi ir netvarkomi apskaitos registrai, dokumentai ir registrai surašomi nesilaikant Buhalterinės apskaitos įstatymo ar kitų norminių aktų reikalavimų, pradanginami dokumentai ir pan.

LR buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. 1 d. teigiama, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. To paties straipsnio 4 d. sakoma, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti. Tačiau, specialisto išvadoje nurodyta, kad kur panaudotos atskaitingo asmens R. R. 440719,63 Lt lėšos ir kasoje esantis 100563,86 Lt piniginis likutis, bendrovės vadovas buhalteriniais apskaitos dokumentais ir sąskaitų registrais nepagrįstas. 541283,46 Lt piniginio likučio bendrovės vadovas R. R. buhalteriniais dokumentais nepagrindė ir šių lėšų bendrovei negrąžino.

Įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą, 4 dalyje nurodyta, kad jei pasikeičia ūkio subjekto vadovas, apskaitos dokumentus, apskaitos registrus ir finansinę atskaitomybę perima naujas ūkio subjekto vadovas. Tačiau įmonės vadovas R. R. dokumentų neišsaugojo. Kaltinamasis R. R. pats pripažino, kad visus dokumentus iš buhalterio gavo.

Lietuvos vyriausiojo archyvaro įsakymu „Dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“, priimtu 2011 m. kovo 9 d. Nr. V-100, įgyvendinant Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymą, yra patvirtinta bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklė, kur nustatytas tokių dokumentų saugojimų terminas – 10 metų. Už neišsaugotus buhalterinės apskaitos dokumentus atsakingas direktorius R. R.. Iš to, kas aukščiau išdėstyta, išeina, kad tyrimo metu negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės, komercinės, finansinės veiklos rezultatų ir įvertinti turto. Tikrinamuoju laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas ėjo R. R..

Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako subjekto vadovas. Daroma išvada, kad R. R. yra atsakingas už aplaidų apskaitos tvarkymą įmonėje.

Iš aukščiau aptartų įrodymų visumos, matyti, kad kaltinimai dėl BK 223 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos pasitvirtino visiškai. Yra nustatyta ir įrodyta, kad R. R. laikotarpiu nuo 2003 metų kovo 12 d. iki 2012 metų sausio 9 dienos, būdamas uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (įm. kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu: Kaunas, (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 redakcija, įsigaliojusio nuo 2002 m. sausio 1 d.) 21 straipsnį būdamas atsakingu už buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą ir įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, dėl ko visiškai nebuvo galima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, finansinės būklės, įvertinti turto ir įsipareigojimų bei struktūros dydžio už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2012-06-01, t. y. pažeidė LR buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 reikalavimus.

Bausmės skyrimas

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam R. R., vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais LR BK 54 straipsnyje. Teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, kaltininko asmenybę, šeiminę padėtį, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.

R. R. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiama ir į tai, kad pirmą kartą teisiamas už nusikaltimą. Charakterizuojamas teigiamai. Turi šeimą, mažametį neįgalų sūnų, yra dirbantis. Kadangi už sunkų nusikaltimą (BK 183 str. 2 d.) numatyta tik laisvės atėmimo bausmė, jam skiriama artima minimalios bausmės dydžiui. Atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskirtai bausmei taikant BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtos bausmės vykdymą atidedant. Taikant BK 75 straipsnį yra taikomos BK 3 straipsnio nuostatos – lengvinantis kaltinamojo padėtį įstatymas turi grįžtamąją galią. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301–308 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

R. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 str. 1 d., 183 str. 2 d. ir jį nubausti:

- pagal LR BK 223 str. 1 d. laisvės apribojimu vieniems metams;

- pagal LR BK 183 str. 2 d. laisvės atėmimu vieniems metams;

LR BK 63 str. 1 d., 5 d. 2 p. pagrindu bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę bausmę – vienus metus laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

LR BK 75 straipsnio pagrindu paskirtos bausmės vykdymą atidėti vieniems metams.

- paskirti 30 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose ar organizacijose. Šiuos darbus atlikti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo;

- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų (jeigu tai nesusiję su darbu) be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti.

Apeliaciniai skundai dėl nuosprendžio gali būti paduoti per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.