Vilniaus apygardos teismo nutartis

2016-05-09 · Byla Nr. ATP-453-166/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-05-09
Bylos Nr.
ATP-453-166/2016
Teisminio proceso Nr.
4-48-3-00085-2015-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Stasys Punys
Kategorijos
  • 3.26.1pavadinimo nepavyko patikrinti
NuorašasAdm. byla Nr. ATP-453-166/2016
Teisminio proceso Nr.4-48-3-00085-2015-0Procesinio sprendimo kategorija: 3.26.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2016 m. gegužės 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Punys, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 4 d. nutarimo, kuriuo A. G. pripažintas kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir skirta: pagal ATPK 127 str. 2 d. – 28 eurų bauda; pagal ATPK 130 str. 1 d. – 868 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d. galutinė nuobauda A. G. paskirta 868 (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių) eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. nubaustas už tai, kad 2015 m. rugsėjo 6 d. apie 19:00 val., Vilniaus r., Nemenčinėje, Kranto g. 2, vairuodamas automobilį Mercedes Benz S320 (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) važiuodamas atbulas nepaliko tarpo iš šono ir kliudė stovintį automobilį Toyota Corolla (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir abu automobilius apgadino bei iš eismo įvykio vietos pasitraukė, pažeidė Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (2014-10-03 nutarimo Nr. 1086 redakcija) 114, 126, 222 punktų reikalavimus, t. y. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d., ir 130 str. 1 d.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu A. G. prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-03-04 nutarimą ir administracinę bylą A. G. atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodoma, jog priimant sprendimą teismas neteisingai įvertino faktines aplinkybes, savo sprendimą argumentavo prieštaringais, faktams neatitinkančiomis liudytojų parodymais, nevertino objektyvių, byloje esančių įrodymų, tokių, kaip eismo įvykio plano, transporto priemonių. apžiūros protokolo, abiejų automobilių sugadinimų, jų masto, susiformavimo mechanizmo ir atitikimo vienų kitiems. Apeliantas nurodo, jog A. Š. parodymai prieštaringi, neatitinka nei jo, nei D. R. parodymų. Pažymima, jog liudytojų, neva mačiusių automobilių kontaktą parodymai yra visiškai skirtingi tiek dalyje dėl apelianto automobilio buvimo, tiek dalyje dėl automobilio manevravimo, tiek dalyje dėl galimo automobilių kontakto tarpusavyje. Nurodoma, jog nustatyta, jog tarp apelianto ir A. Š. kilo konfliktas, kurio metu jie apsižodžiavo, todėl apelianto manymu jį apkalbėjo. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad tiek 2015-09-06 A. Š. paaiškinimas, tiek 2015-09-06 D. R. paaiškinimas surašytas vieno žmogaus ranka. nors apklausti teisme liudytojai teigė, kad kiekvienas rašė paaiškinimą savarankiškai, tačiau teismas šių aplinkybių nenagrinėjo. Taip pat pažymima, kad teismo nutarime nieko nėra rašoma apie tai, kad nukentėjusysis A. Š. keletą kartų keitė savo parodymus dalyje dėl aptiktų ant jo automobilio sugadinimų. Apeliantas nurodo, kad ekspertas pilnai patvirtino jų abejonės dėl galimo automobilių kontakto ir galimybės vieno kontakto metu taip sugadinti abu automobilius, nurodydamas, kad techniniu požiūriu tuo padaryti neįmanoma, paneigė A. Š. bei D. R. parodymus dalyje, kad judėdamas atbulas lygiagrečiai stovėjusiam automobiliui "Toyota", iš jų nurodytos sustojimo vietos ir atgal, apeliantas sugadino A. Š. automobilį.

Motyvuojamoji dalis

A. G. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

ATPK 284 str. 1 d. yra nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra ne kartą konstatavęs, kad administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2625/2011). Tokios pat praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (nutartys bylose Nr. 2AT-6/2012, 2AT-21/2012).

Kadangi A. G. neigia savo kaltę padaręs ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. numatytus pažeidimus, todėl jo kaltė byloje turi būti patvirtinta abejonių nekeliančiais įrodymais. Pirmos instancijos teismas pripažindamas A. G. kaltu dėl pažeidimų padarymo, iš esmės rėmėsi liudytojų D. R., R. R., policijos pareigūnų parodymais, tačiau A. G. nurodo priešingas aplinkybes, kad nurodytomis aplinkybėmis automobilio nevairavo, važiuodamas atbulas kito automobilio nekliudė, automobilių neapgadino ir iš eismo įvykio vietos pasitraukė. Siekdamas pagrįsti tokią savo versiją apeliantas kreipėsi į eismo įvykio trasologijos ekspertą tikslu išsiaiškinti ar yra pagrindas teigti, kad automobiliai kontaktavo tarpusavyje ir/ar galėjo likti ant automobilių tokie pėdsakai, kokie yra užfiksuoti administracinėje byloje. Ekspertas apžiūrėjęs įvykio vietą ir automobilius, pateikė savo 2016-03-22 d. išvadą MV 2016-11, kurioje nurodyta: užfiksuoti automobilio "Toyota Corolla" valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinio bamperio kairės pusės ir priekinio kairio sparno apgadinimai negalėjo susidaryti vien dėl betarpiško kontakto su automobilio "Mercedes Benz S 320 CDI" valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užpakalinio bamperio dešine puse. Automobilį "Mercedes Benz S 320 CDI" valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavęs asmuo, negalėjo nuvairuoti automobilį į padėtį, užfiksuota 2015-09-06 Eismo įvykio vietos schemoje, vienu važiavimu, jei būtų įvykęs šio automobilio užpakalinio bamperio dešinės pusės betarpiškas kontaktas su automobilio "Toyota Corolla" valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinio bamperio kairiu šonu ir priekiniu kairiu sparnu. Kadangi minėta specialisto išvada skiriasi nuo liudytojų parodymų, eismo įvykio vietos schemos, tai yra duomenų, kuriais pirmosios instancijos teismas rėmėsi pripažindamas apeliantą kaltu, ši išvada buvo gauta tik su apeliaciniu skundu ir pirmosios teisme įvertinta kitų įrodymų kontekste nebuvo, siekiant byloje pašalinti esančius prieštaravimus, tikslinga įvertinti ar pagrįsta specialisto išvada ir ar ji nepaneigia pažeidėjo kaltės. Išsiaiškinti ar pažeidėjo pateikta specialisto išvada susijusi su dabartiniais autoįvykio padarytais sugadinimais, ar specialistas lygino ir davė išvadą būtent apie šio įvykio apgadinimus ar su ankstesniais, ar pažeidėjo ir nukentėjusiojo automobilių apgadinimai susiję su šiuo eismo įvykiu.

Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas, tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog byloje liko nepašalintos abejonės dėl pažeidėjo kaltės, todėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 4 d. nutarimas naikintinas ir byla grąžintina iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 ¹² str. 1 d. 4 p.,

nutarė:

Panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 4 d. nutarimą ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti tame pačiame teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas (parašas) Stasys PunysNuorašas tikras:Teisėjas Stasys Punys