- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-15
- Bylos Nr.
- ATP-167-238/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 4-53-3-00967-2010-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Danguolė Šiugždinytė
- Kategorijos
- 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėja Danguolė Šiugždinytė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. D. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutarimo A. D. administracinio teisės pažeidimo byloje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos Kelių policijos poskyrio specialistas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl to, kad 2010-09-16, 14.30 val. (duomenys neskelbtini) , J. B. g., A. D., vairuodamas automobilį „VW Passat“ laikinu valst. Nr. „(duomenys neskelbtini), geležinkelio pervažoje lenkė kitas transporto priemones ir nepakluso policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti šią transporto priemonę, ir tokiais savo veiksmais padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau-LR ATPK) 124¹ straipsnio 3 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2011 m. balandžio 22 d. nutarimu A. D. už administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 3 d. ir 130 str. 1 d., padarymą paskyrė administracines nuobaudas - pagal ATPK 124¹ str. 3 d. - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 mėnesiams, pagal ATPK 130 str. 1 d. - 25 paras administracinio arešto su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones 4 metams. Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d. pagrindu A. D. paskyrė subendrintą administracinę nuobaudą – 25 (dvidešimt penkias paras) administracinio arešto su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (ketveriems) metams.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutarimu, pareiškėjas A. D. apeliaciniu skundu kreipėsi į apygardos teismą, prašydamas panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutarimą ir administracinę bylą nutraukti. Skunde nurodoma, kad jis inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų nepadarė. Teigia, kad nutarimas iš esmės grindžiamas vien liudytojo R. P. parodymais, bylojančiais apie tai, kad stabdydamas automobilį „VW Passat“ jis gerai įsidėmėjo pažeidėjo veidą, vėliau jį ateinantį matė nuo kito daugiaaukščio pusės, o dar vėliau pastebėjo ant pėsčiųjų tilto, o šio liudytojo parodymus papildo ir jiems neprieštarauja liudytojo V. B. parodymai, todėl netikėti jais pagrindo nėra. Apeliaciniame skunde A. D. neginčija to, kad teisėjai vertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, tačiau jo manymu, bylos įrodymai buvo vertinami neobjektyviai ir akivaizdžiai šališkai. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad inkriminuojamų teisės pažeidimų jis nepadarė ir negalėjo padaryti, kadangi tomis dienomis viešėjo pas savo mažamečio vaiko motiną Alytuje. Šią aplinkybę teisme patvirtino ir liudytoja R. T. bei liudytojas R. M.. Tačiau teismas skundžiamame nutarime šiuos parodymus vertino kaip prieštaringus, kadangi jie nepaneigia aplinkybės, kad 2010-09-16 Kybartuose automobilį vairavo būtent jis. Liudytojų parodymais teisėja nepatikėjo. R. T. parodė, kad A. D. apsilankė pas jo vaiko motiną dėl vaiko gimtadienio, o liudytojas R. M. apsilankymą susiejo su automobilio remontu. Teismo posėdyje buvo pateiktas vaiko gimimo liudijimas. Tai, kad jo atstovas paprašė iškviesti asmenis į kitą teismo posėdį, nepagrįstai buvo pripažinta kaip gynybos pozicija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Teismui netikėti liudytojų parodymais pagrindo nėra. Taip pat teismas nepagrįstai nesivadovavo liudytojo E. N. parodymais, kurie buvo nuoseklūs tiek rašytiname paaiškinime, tiek teisme, ir visiškai be pagrindo teismas šiuos parodymus pripažino prieštaringais. Teismas turėjo kaip prieštaringais pripažinti liudytojo R. P. duotus parodymus, kadangi tarnybiniame pranešime dėl asmens atpažinimo jis nurodė, kad vairuotojo veidą gerai įsidėmėjo, nes virš kairės akies buvo randas, nors teisme, netgi matydamas A. D. salėje, šio požymio nenurodė. Daroma išvada, kad skundžiamas apylinkės teismo nutarimas pagrįstas įrodymais, kurie buvo įvertinti iš esmės pažeidžiant LR ATPK 257 str. reikalavimus. Administracinė byla jo atžvilgiu turi būti nutraukta. Be to, arešto bausmė yra neteisinga nuobauda dirbančiam asmeniui, net ir kaltam dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo.
Atsiliepimas
Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad administracinė nuobauda A. D. paskirta teisėtai ir pagrįstai, jo kaltė dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu ir kita byloje surinkta medžiaga. Institucija prašo A. D. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
A. D. apeliacinis skundas atmestinas.
Skundžiamu nutarimu A. D. buvo nubaustas už ATPK 124¹ straipsnio 3 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymą. Apeliantas savo kaltę neigia, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir nurodydamas, kad jis automobilio nevairavo.
Pažymėtina, kad ATPK 256 straipsnyje nurodyta, jog įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, visišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir tinkamai įvertino surinktus įrodymus. Pagrįsta yra teismo išvada, kad A. D. padarė administracinį teisės pažeidimą. Apylinkės teismas teisingai nustatė ir nurodė duomenis bei įrodymus, kurie patvirtina A. D. kaltę padarius administracinius teisės pažeidimus. Taip pat pateikė analizę bei vertinimą kitų duomenų, kuriuos A. D. nurodo kaip jo kaltę paneigiančius argumentus.
Iš anksčiau paminėtų įstatymo nuostatų seka, kad kiekvienu atveju teismas turi išsamiai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas.
Byloje surinkti įrodymai buvo prieštaringi, juos teismas tikrino ir vertino, taigi teismas vertino ne atskirus duomenis, o jų visetą. Teismas nurodė kuriais įrodymais tiki ir dėl kokios priežasties. Teismo nutarime pateikta surinktų įrodymų analizė. Byloje buvo apklausti A. D. versiją palaikantys liudytojai: E. N., R. T., R. M.. Taip pat teismas apklausė A. D., liudytojus R. P., V. B.. Nutarime teismas išdėstė apklaustų asmenų nurodytas aplinkybes, taip pat teismas pateikė išvadas apie nustatytas aplinkybes pagal apklaustų asmenų parodymus, gretino juos su kitais bylos duomenimis.
Duotus liudytojo E. N. parodymus teismas pripažino nenuosekliais ir priimdamas nutarimą jais nesivadovavo, o atmetė juos, kaip neatitinkančius faktinių bylos aplinkybių, nustatytų kitais, teismo manymu, objektyvesniais ir dėl to patikimesniais duomenimis (įrodymais): 2010-09-29 administracinių teisės pažeidimų protokolu Nr. 56P-487266-10, Kelių policijos patrulio R. P. 2010-09-16 tarnybiniu pranešimu, 2010-09-16 transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu, dviem 2010-09-17 patrulio R. P. tarnybiniais pranešimais, kuriuose pareigūnas pareiškęs, jog įvykio metu pro pat jį lėtai pravažiavusio automobilio vairuotoją gerai įsidėmėjęs ir tvirtina, jog jo pamatyti nei A. G., nei E. N. automobilio nevairavo, o kaip vairuotoją jis pagal ypatingą žymę – randą virš kairės akies atpažino būtent A. D.. Taip pat apylinkės teismas vertino ir R. P. parodymus, kuriuos jis davė teisme. Teismas pažymėjo, kad jie atitinka tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes bei juos patvirtina liudytojo V. B. parodymai. Teismas teisingai pažymėjo, kad netikėti R. P. parodymais teismui nebuvo pagrindo, nes jis buvo įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą ir teismui prisiekė. Nenustatyta aplinkybių, kad R. P. būtų suinteresuotas apkalbėti A. D..
Policijos pareigūno R. P. 2010 m. rugsėjo 16 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog stabdymo metu automobilis VW PASSAT, v. Nr. „(duomenys neskelbtini), pravažiavo greta jo, todėl jis gerai įsidėmėjo vairuotojo veidą, kurį galėtų atpažinti (b. l. 3). Kitame tarnybiniame pranešime nurodyta, jog peržiūrėdamas asmenų, kurie gali užsiiminėti kontrabanda, fotonuotraukas, jis atpažino, jog minėtą „VW PASSAT“, v. Nr. „(duomenys neskelbtini), automobilį vairavo ir stabdomas nestojo A. D.. Jo veidą gerai įsidėmėjo, nes virš kairės akies buvo randas (b. l. 11). Marijampolės apskrities VPK patrulio R. P. tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės neprieštarauja teismo posėdžio metu duotiems parodymams. Liudytojo R. P. parodymus papildo ir jiems neprieštarauja liudytojo V. B. parodymai. Be to, iš R. P. ir V. B. parodymų matyti, kad R. D. stabdomas nestojo, jie persekiojo automobilį ir jį surado, netoli šios vietos buvo pastebėtas ir R. D., kas duoda pagrindą daryti išvadą, kad jis automobilį vairavo ir po pažeidimo paliko ten, kur jį rado policijos darbuotojai.
Nutarime apylinkės teismas nurodė, kad A. D. rašytiniame paaiškinime (b. l. 13) dėl savo kaltės byloje nepasisakęs, duoti paaiškinimus apie teisės pažeidimų įvykį atsisakęs, tačiau ir nepaneigęs vairavęs byloje tiriamo įvykio metu aukščiau nurodytą transporto priemonę.
Taip pat teismas vertino ir liudytojų R. T., R. M. parodymus. Teismas nurodė, kad liudytojai byloje atsirado tik 2011-02-03 gynybos prašymu. Iki tol A. D. nedavė jokių parodymų dėl teisės pažeidimo aplinkybių. Todėl teisėja sprendė, kad A. D. atsisakė duoti paaiškinimus dėl teisės pažeidimo, ir toks jo elgesys buvo jam nenaudingas, minėti liudytojai yra A. D. draugai, todėl suinteresuoti bylos baigtimi. Be to, liudytoja R. T., duodama parodymus, A. D. apsilankymą pas sūnų siejo su sūnaus gimtadieniu, liudytojas R. M. – su jo automobilio remontu, šie parodymai nepaneigia aplinkybės, kad 2010-09-16 14.30 val. transporto priemonę„(duomenys neskelbtini), vairavo A. D.. Todėl teismas nesivadovavo minėtų liudytojų parodymais. Daroma išvada, kad šis vertinimas yra atliktas tinkamai, nes konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Įvertinęs byloje esančią medžiagą ir teismo nutartį, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas patikrino visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo išvados padarytos pakankamai argumentuotai, teismas išsamiai išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei tinkamai juos įvertino.
Netikėti paminėtų liudytojų policijos pareigūnų R. P. ir V. B. parodymais teismas neturėjo pagrindo, R. P. įvykio aplinkybes nurodė tuoj po teisės pažeidimo, todėl teismas laikė šių liudytojų parodymus patikimais ir jais vadovavosi.
Apeliacinio skundo argumentas, kad teismas buvo šališkas yra tik deklaratyvus, todėl atmestinas. Apeliaciniame skunde nepateikta argumentų šiam teiginiui pagrįsti.
A. D. skunde nurodo, kad arešto bausmė yra neteisinga nuobauda dirbančiam asmeniui, net ir kaltam dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo.
Konstatuojama, kad administracinis areštas A. D. paskirtas teisingai. Teismas nemato įstatyminio pagrindo skirti pažeidėjui švelnesnę nuobaudą. Pažymėtina, kad A. D. administracinius teisės pažeidimus daro sistemingai – jis yra ne kartą baustas administracine tvarka, teismas pagrįstai jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis tos pačios rūšies pažeidimą padarė pakartotinai – per vienų metų laiką, be to už praeityje padarytus administracinius teisės pažeidimus jam paskirtų baudų nemoka, tai rodo jo nenorą taisytis, demonstruoja jo antivisuomenines nuostatas, taigi apylinkės teismas visiškai pagrįstai paskyrė A. D. arešto nuobaudą, kadangi švelnesnėmis nuobaudomis neįmanoma pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų.
Atsižvelgdamas į tai, kas minėta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog A. D. veika pagrįstai kvalifikuota pagal ATPK 124¹ str. 3 d. ir 130 str. 1 d., nuobaudos individualizuotos tinkamai, atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Atsižvelgiant į visas minėtas aplinkybes, daroma išvada, kad A. D. nubaustas pagrįstai, nuobauda skirta tinkama, todėl apylinkės teismo nutarimas paliekamas nepakeistas, o A. D. apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
A. D. apeliacinį skundą atmesti.
Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutarimą dėl A. D. administracinio teisės pažeidimo palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.
Nutartis neskundžiama.