- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-10
- Bylos Nr.
- N-438-79-11
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Romanas Klišauskas (pran.), Virgilijus Valančius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Virgilijaus Valančiaus ir Vaidos Urmonaitės – Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo I. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 27 d. nutarties I. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Kauno regiono departamento (toliau – ir Institucija) pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad I. Š. 2009 m. balandžio 30 d. nuo 11.05 iki 11.42 Vytauto pr., Kaune prie namo 21A, priešais autobusų stotį, rinko reguliarių reisų autobusų stotyje laukiančius keleivius, kuriuos sodino į automobilį Renault Espace, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) (patikrinimui pateikė Kauno miesto savivaldybės išduotą licenciją Nr.005745, leidžiančią vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi), ir vežė keleivius iš anksto nesudaręs keleivių vežimo sutarties bei neužpildęs keleivių vežimo lapo, tokiu būdu buvo vykdoma neatitinkanti Kauno miesto savivaldybės išduotoje licencijoje Nr.005745, leidžiančioje vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi, nurodyta veikla, tuo pažeidė Kelių transporto kodekso 18 straipsnio 4 punkto reikalavimus bei padarė pažeidimą, numatytą Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 172 straipsnio 1 dalyje. Administracinio teisės pažeidimo protokole taip pat buvo konstatuota, jog I. Š. keleivius ėmė į užimtą taksi savo iniciatyva, bendrakeleiviai buvo nepažįstami. Tuo pažeidė Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių 23 punkto reikalavimus ir padarė pažeidimą, numatytą ATPK 142³ straipsnio 6 dalyje. Be to, kaip nurodyta protokole, I. Š. nesilaikydamas nustatyto tarifo, iš keleivių paėmė už vežimą 15 litų užmokestį, prieš važiavimą, ne pagal taksometro parodymus ir ne pagal nustatytus tarifus, tuo pažeisdamas Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių 29 punkto reikalavimus bei padarydamas pažeidimą, numatytą ATPK 142³ straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Kauno regiono departamento pareigūno 2009 m. gegužės 27 d. nutarimu I. Š. pagal ATPK 172 straipsnio 1 dalį skirta 750 Lt bauda, pagal ATPK 142³ straipsnio 6 dalį - 75 Lt bauda, pagal ATPK 142³ straipsnio 1 dalį - 350 Lt bauda, vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, skirta galutinė 750 Lt bauda.
Šalies argumentai
I. Š. skundu prašė panaikinti 2009 m. gegužės 27 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Skunde nurodė, kad nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Dirba samdomu darbuotoju UAB „Delita“. I. Š. nuomone, jis negalėjo būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 172 straipsnio 1 dalį, nes yra tik samdomas darbuotojas, o ne komercinių ar ūkinių santykių dalyvis. ATPK 172 straipsnis – bendro pobūdžio norma, tuo tarpu ATPK 142³ straipsnis – speciali norma. Todėl nėra jokio teisinio pagrindo traukti administracinėn atsakomybėn pagal bendrąją normą. Nutarimas surašytas dėl Kelių transporto kodekso 18 straipsnio 4 dalies reikalavimų pažeidimo. I. Š. tvirtino minėtų normų nepažeidęs, nes užsakomųjų reisų nevykdė. I. Š. taip pat tvirtino, jog Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių 36 punkte nustatyta, jog už važiavimą taksi mieste atsiskaitoma kelionei pasibaigus. Važiuojant už miesto, orientacinę kelionės kainą keleivis turi apmokėti iš anksto, o galutinai atsiskaito nuvežus į vietą.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti, nes priimtas nutarimas teisėtas ir pagrįstas.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2009 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi I. Š. skundą atmetė, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Kauno regiono departamento pareigūno 2009 m. gegužės 27 d. nutarimą paliko nepakeistą.
Teismas konstatavo, jog I. Š. yra kaltinamas betarpiškai atlikęs ATPK 172 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatytą veiką. Teismo vertinimu, byloje nustatyta, kad pareiškėjo vykdytas keleivių vežimas neatitiko užsakomajam reisui nustatytų reikalavimų, kadangi surinkti keleiviai nesudarė iš anksto suformuotos grupės. Kita vertus, I. Š. vykdytas keleivių vežimas, neatitiko ir kitokio keleivių vežimo būdo, numatyto Kelių transporto kodekso 18 straipsnyje. Todėl pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (administracinės bylos Nr. N575-738/2009, N3-1001/2006, N9-1255/2004 ir kt.), nusprendė, kad I. Š. veika buvo kvalifikuota teisingai, t.y. kaip ūkinės komercinė veiklos tvarkos pažeidimas. Teismo manymu, pažeidimas įrodytas tarnybiniais pranešimais, keleivių paaiškinimais ir teisme duotais jų parodymais, administracinio teisės pažeidimo protokolu. Kadangi I. Š. pažeidė Kelių transporto kodekso 18 straipsnio 4 dalį, jis administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 172 straipsnio 1 dalį buvo patrauktas pagrįstai.
Pirmosios instancijos teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių 23 punktas numato, kad vairuotojas privalo vežti keleivį į jo pageidaujamą vietą trumpiausiu keliu arba paties keleivio nurodytu maršrutu. Savo iniciatyva imti bendrakeleivius į užimtą taksi vairuotojui draudžiama. Bendrakeleiviai į užimtą taksi gali būti paimti tik pirmajam keleiviui sutikus. Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių 29 punkte nustatyta, jog taksi paslaugų tarifus, kurie turi būti nurodyti taksi vairuotojo kortelėje, nustato vežėjas. Vairuotojai už vežimą taksi užmokestį iš keleivių turi imti tik pagal taksometro parodymus. Teismas akcentavo, jog tai, kad I. Š. keleivius ėmė į užimtą taksi savo iniciatyva, bendrakeleiviai buvo nepažįstami, užmokestis už kelionę buvo imamas ne pagal taksometro parodymus nustatyta tarnybiniais pranešimais, keleivių paaiškinimais, administracinio teisės pažeidimo protokolu, liudytojais apklaustų keleivių parodymais. Liudytojas B. K. tvirtino, kad 2009 m. balandžio 30 d. važiavo į Vilnių su vežėju, kuris žadėjo greitai nuvežti į Vilnių. Reikėjo laukti 10 min., kol susirinko daugiau keleivių. Prieš išvažiuojant už kelionę sumokėjo 15 Lt. Įsitikinęs, jog tai buvo galutinė kaina. Liudytoja R. K. taip pat patvirtino už kelionę į Vilnių sumokėjusi 15 Lt. Teigė, jog tai galutinė kaina. Vairuotojas surinko daugiau keleivių, jie liudytojai buvo nepažįstami. Tokias pat aplinkybes patvirtino ir liudytojai V. H., A. J.. Aptartų aplinkybių pagrindu Teismo nuomone, I. Š. kaltė dėl Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių 23 punkto ir 29 punkto pažeidimo įrodyta, todėl Institucija pagrįstai skyrė nuobaudą pagal ATPK 142³ straipsnio 6 dalį ir ATPK 142³ straipsnio 1 dalį. Teismas nurodė, jog I. Š. nuobauda paskirta nepažeidžiant nuobaudos skyrimo terminų ir taisyklių, norminių aktų, numatančių atsakomybę už administracinius teisės pažeidimus padarymą nustatytose ribose, jiems suteiktų įgaliojimų ribose, įvertinus padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę.
III.
Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo I. Š. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Apeliaciniame skunde nurodo, jog jokių užsakomųjų reisų, o užsiima taksi veikla. Tačiau buvo nubaustas pagal ATPK 172 straipsnį dėl Kelių transporto kodekso 18 straipsnio 4 dalies pažeidimo, t. y., jog neturėjo keleivių vežimo sutarties ir keleivių vežimo lapų bei pažeidė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą. Apeliantui neaišku, kokiu pagrindu asmuo, kuris vykdo taksi veiklą, traukiamas administracinėn atsakomybėn ne dėl taksi veiklą reglamentuojančių teisės normų pažeidimo, bet dėl užsakomųjų reisų tvarkos pažeidimo. Dėl 142³ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo apeliantas nurodo, jog jam neaišku, kuo pasireiškė neteisėta jo veika, kadangi iš keleivių buvo paimta orientacinė kelionės kaina pagal Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių 36 punktą. Tuo tarpu dėl ATPK 142³ straipsnio 6 dalyje numatyto pažeidimo apeliantas nurodo, kad jam nėra aišku, dėl kokių priežasčių jis negalėjo vežti tarpusavyje nepažįstamų keleivių.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime nurodo, jog nagrinėjamu atveju pažeisdamas keleivių vežimo komercinę ūkinę tvarką, tokiais savo veiksmais apeliantas siekė finansinės naudos, t. y. vežė keleivius už atlygį. Institucijos nuomone, vežant keleivius be dokumentų, laikytina, jog neapskaitomos gaunamos pajamos, išvengiama jų apmokestinimo, todėl yra galimybė keleivius vežti pigiau nei kiti vežėjai. Tokiu būdu nesąžiningai konkuruojama su teisės aktų nepažeidžiančiais vežėjais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstat uoja:
IV.
Iš bylos medžiagos matyti, jog apeliantas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 172 straipsnio 1 dalį, ATPK 142³ straipsnio 6 dalį ir pagal ATPK 142³ straipsnio 1 dalį.
ATPK 172 straipsnio 1 dalis nustato, jog komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimas užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų. Tuo tarpu ATPK 142³ straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už keleivių vežimą lengvaisiais automobiliais - taksi neturint taksometro, neįjungus jo ar su neveikiančiu taksometru, su taksometru, neatitinkančiu nustatytų reikalavimų, taip pat už nustatyto tarifo nesilaikymą vežant keleivius lengvaisiais automobiliais – taksi. Remiantis ATPK 142³ straipsnio 6 dalimi, administracinę atsakomybę užtraukia ir kiti, šiame straipsnyje atskirai nenumatyti, keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais-taksi taisyklių, patvirtintų Susisiekimo ministerijos, pažeidimai.
Apeliantui surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole buvo konstatuota, jog I. Š. 2009 m. balandžio 30 d. nuo 11.05 iki 11.42 Vytauto pr., Kaune prie namo 21A, priešais autobusų stotį, rinko reguliarių reisų autobusų stotyje laukiančius keleivius, kuriuos sodino į automobilį Renault Espace, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) (patikrinimui pateikė Kauno miesto savivaldybės išduotą licenciją Nr.005745, leidžiančią vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi), ir vežė keleivius iš anksto nesudaręs keleivių vežimo sutarties bei neužpildęs keleivių vežimo lapo, tuo pažeidė Kelių transporto kodekso 18 straipsnio 4 punkto reikalavimus bei padarė pažeidimą ATPK 172 straipsnio 1 dalyje. Administracinio teisės pažeidimo protokole taip pat buvo konstatuota, jog I. Š. keleivius ėmė į užimtą taksi savo iniciatyva, bendrakeleiviai buvo nepažįstami, tuo pažeidė Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių 23 punkto reikalavimus ir padarė pažeidimą, numatytą ATPK 142³ straipsnio 6 dalyje. Be to, kaip nurodyta protokole, I. Š. nesilaikydamas nustatyto tarifo, iš keleivių paėmė už vežimą 15 litų užmokestį, prieš važiavimą, ne pagal taksometro parodymus ir ne pagal nustatytus tarifus, tuo pažeisdamas Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių 29 punkto reikalavimus bei padarydamas pažeidimą, numatytą ATPK 142³ straipsnio 1 dalyje (b. l. 9).
Vertindama šiuos apeliantui inkriminuotus pažeidimus teisėjų kolegija pažymi, jog apelianto argumentai dėl jo atliktų veikų teisėtumo yra nepagrįsti. Byloje surinkti faktiniai duomenys, kurių iš esmės neginčija ir apeliantas, patvirtina, jog 2009 m. balandžio 30 d. aikštelėje prieš Kauno autobusų stotį, kuri nepaženklinta kaip taksi stovėjimo vieta, I. Š. apie 37 minutes rinko (kvietė, siūlė važiuoti) keleivius savo iniciatyva (pats nustatė važiavimo maršrutą įsėdus pirmam keleiviui iš karto neišvyko, o laukė kol susirinks pilnas automobilis keleivių, neatsižvelgė į tai, kad keleiviai buvo nepažįstami, neatsiklausė jų pageidavimų dėl kelionės maršruto, dėl kitų keleivių važiavimo ir pan.), prieš išvažiuodamas iš kiekvieno keleivio atskirai už kelionę paėmė iš anksto nustatytą galutinę sumą pinigų (15 Lt)). Nors apeliantas nurodo, jog teisėtai užsiėmė taksi veikla ir turėjo tam išduotą licenciją, tačiau akivaizdu, kad nustatyti jo veiksmai visiškai neatitiko teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų, keliamų taksi veiklai (Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1997 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. 130 patvirtintų Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių 23, 29 punktai (redakcija, galiojanti nuo 2003 m. balandžio 1 d. (Žin., 2003, Nr. 30-1267)), taip pat Kelių transporto kodekso 18 straipsnio 4 dalies nuostatos, kuria suformuluotas draudimas rinkti bei vežti keleivių grupes, iš anksto nesudarius keleivių vežimo sutarties be keleivių vežimo lapų bendrą kelionės tikslą turinčioms keleivių grupėms iš gatvių ir aikštelių teritorijų, kurios ribojasi su autobusų stotimi. Dėl to minėti apelianto veiksmai pagrįstai ir teisėtai buvo kvalifikuoti ne tik kaip keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais-taksi taisyklių pažeidimai, bet ir kaip komercinės – ūkinės veiklos pažeidimas (pažeisti bendrieji Kelių transporto kodekso 18 straipsnio 4 dalies reikalavimai keleivių vežimui, kaip atskirai komercinės – ūkinės veiklos rūšiai).
Patikrinusi bylą, teisėjų kolegija taip pat daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Apelianto veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 174 straipsnį. Teisėjų kolegijos nuomone, paskirta nuobauda nėra per griežta, atitinka padaryto pažeidimo pavojingumą, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo principus. Kitų priežasčių, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutarimas turėtų būti panaikintas ar pakeistas, teisėjų kolegija nenustatė.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
I. Š. apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 27 d. nutartį I. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.