- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-24
- Bylos Nr.
- 2-213-297/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danguolė Urbanavičienė
- Kategorijos
- 106.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Druskininkų miesto apylinkės teismo teisėja Danguolė Urbanavičienė, rašytinio proceso tvarka spręsdama antstolės Audronės Muzikevičienės pareiškimo dėl teismo sprendimų vykdymo tvarkos išaiškinimo priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
antstolė Audronė Muzikevičienė, remdamasi Lietuvos Respublikos CPK 589 str. ir 593 str., pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašo išaiškinti Druskininkų miesto apylinkės teismo sprendimų, priimtų civilinėse bylose Nr. 2-1316-314/2011 ir Nr. 2-341-297/2012, dėl skolų, priteistų iš skolininkės D. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini, išieškotojui UAB „Litesko“ filialui „Druskininkų šiluma“, vykdymo tvarką, nurodant prievolės pobūdį, t. y. ar tai asmeninė skolininkės D. J. prievolė, ar solidari sutuoktinių D. J. ir V. J..
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimą atsisakytina priimti kaip nenagrinėtiną teisme.
Kaip matyti iš antstolės pareiškime nurodytų aplinkybių, antstolei pateiktas vykdyti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2012-02-06 išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-1316-314/2011 dėl 2208,22 Lt skolos ir 5 % metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės D. J. UAB „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ naudai ir 2012-06-14 išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-341-297/2012 dėl 1514,48 Lt skolos ir 5 % palūkanų išieškojimo iš skolininkės D. J. UAB „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ naudai. Vykdant išieškojimą, nustatyta, kad skolininkė D. J. 1986-11-21 yra sudariusi santuoką su V. J.. Antstolei neaišku, ar D. J. prievolės yra asmeninės, ar už jos prievoles turi solidariai atsakyti ir skolininkės sutuoktinis. Taigi, antstolė, pateikdama pareiškimą teismui nagrinėti vykdymo proceso metu (CPK 593 str.), iš esmės prašo teismo nustatyti skolininko prievolės pobūdį ir jos atsiradimo pagrindą.
Sutuoktinių prievolių pobūdis yra nepreziumuojamas ir kiekvienu konkrečiu atveju bylos nagrinėjimo iš esmės metu yra kvalifikuojamas, teismui identifikuojant ginčo santykį ir kreditoriaus pareikštą reikalavimą, nustatant, ar reikalavimas reiškiamas vienam ar abiem sutuoktiniams kaip bendraskoliams pagal CK 3.109 str. nuostatas. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, suvienodindamas teismų praktiką civilinėse bylose dėl išieškojimo pagal sutuoktinių prievoles, yra išaiškinęs, kad tam, jog prievolę būtų galima vykdyti iš bendro sutuoktinių turto, būtina nustatyti prievolės pobūdį, t. y. ji yra asmeninė ar bendra (dalinė ar solidarioji), ir tokios prievolės pobūdį bei galimybę išieškoti iš bendrosios jungtinės nuosavybės gali nustatyti tik teismas. Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis raštas, išduotas teismo sprendimo pagrindu. Jeigu nėra teismo sprendimo dėl antrojo sutuoktinio, antstolis negali priimti patvarkymo išieškoti iš bendro turto, nes tai reikštų teismo sprendimo pakeitimą ir CPK 586 str. pažeidimą, t.y. vykdymo veiksmai būtų atlikti be vykdomojo dokumento. Išieškojimui iš bendro sutuoktinių turto netaikytini teismo sprendimo išaiškinimo (CPK 278 str.) ar šio procesinio sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo (CPK 589 str.) institutai. Naujo skolininko (kito sutuoktinio) įtraukimas, taikant šiuos institutus, reikštų procesinio sprendimo pakeitimą nustatant teises bei pareigas byloje nedalyvavusiam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010-05-20 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Taigi, pagal kasacinio teismo suformuotą teismų praktiką prievolės pobūdžio nustatymas vykdymo procese yra negalimas. Tai reiškia, kad tuo atveju, kai vykdomajame dokumente skolininku nurodytas vienas iš sutuoktinių, antstolis, atliekantis vykdymo veiksmus pagal tokį vykdomąjį dokumentą, neturi teisės nei pats spręsti, nei kreiptis į teismą dėl vykdymo išaiškinimo bei prašyti nustatyti skolininko prievolės pobūdį. CPK 593 str. įtvirtintas vykdymo proceso metu teismo nagrinėjamų pareiškimų institutas skirtas užtikrinti sklandų vykdymo veiksmų atlikimą, bet negali būti naudojamas tikslu nustatyti teises ir pareigas asmeniui, nedalyvavusiam procese priimant sprendimą, kurio pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas. Dėl prievolės pobūdžio gali būti sprendžiama ir kitam sutuoktiniui teisės bei pareigos nustatomos tik teismo tvarka išieškotojui pareiškus savarankišką reikalavimą kitam sutuoktiniui atskiroje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-07-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333/2011). Išdėstytų aplinkybių pagrindu pripažintina, kad antstolės A. Muzikevičienės pareiškimas dėl prievolės pobūdžio nustatymo yra nenagrinėtinas teisme, todėl tokį pareiškimą atsisakytina priimti (CPK 137 str. 2 d. 1 p.). Antstolė, nustačiusi, kad skolininkei D. J. priklauso turtas, kuris yra įgytas santuokoje, turi teisę turtą areštuoti ir pasiūlyti išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo (CPK 667 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 137 str. 2 d. 1 p., 290 str., 291 str., teismas
nutarė:
atsisakyti priimti antstolės Audronės Muzikevičienės pareiškimą.
Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per nutartį priėmusį teismą.