Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1A-197-581/2020 Teisminio sprendimo Nr. 1-01-1-17415-2020-5 Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1. (S)

2020 m. gruodžio 10 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdo Ciesiūno, Valdo Petro Meidaus ir Jolantos Raščiuvienės (kolegijos pirmininkė),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. G. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2020 m. spalio 5 d. nuosprendžio, kuriuo D. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir D. G. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams keturiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į D. G. paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo nuo 2020-05-06 iki 2020-05-07 (dvi dienos) ir suėmime išbūtas laikas.

Kardomoji priemonė – suėmimas palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. D. G. nuteistas už tai, kad 2020 m. gegužės 6 d. apie 12.00 val. (duomenys neskelbtini), motinai V. M. S. priklausančiame bute, apsvaigęs nuo alkoholio, buto virtuvėje, ranka sudavė mažametei nukentėjusiajai dukrai L. G. G., gim. (duomenys neskelbtini)., į galvą. Po to, nuėjęs į vaikų kambarį ranka sudavė mažamečiam sūnui A. G., gim. (duomenys neskelbtini) į galvą, bei stipriai patempė jį už rankos. Taip D. G. sukėlė fizinį skausmą savo mažamečiams vaikams.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis D. G. prašo sušvelninti Utenos apylinkės teismo 2020 m. spalio 5 d. nuosprendžiu jam paskirtą bausmę.

2.1. Nurodo, kad jis yra šešių vaikų tėvas, pilnai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai bei nuosekliai davė parodymus. Būdamas laisvėje turėjo oficialų darbą, kas leido jam finansiškai padėti savo šeimai. Turi deklaruotą gyvenamąją vietą. Padėjo auginti ir rūpintis nepilnamečiais vaikais, buvo reikalingas šeimai kaip pagrindinis šeimos išlaikytojas. Jam atliekant bausmę, bus atimta galimybė rūpintis vaikais, dirbti ir padėti išlaikyti šeimą.

2.2. Mano, kad teisėjas, priėmęs nuosprendį, vadovavosi asmeniškumu ir skyrė pačią griežčiausią 2 metų laisvės atėmimo bausmę, teisėjas jį ne vieną kartą jau yra teisęs, prokuroro prašymu jis būtų nubaustas šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme.

3. Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroras Mindaugas Rašinskas pateikė atsiliepimą, kuriame prašė D. G. skundą atmesti ir Utenos apylinkės teismo 2020 m. spalio 5 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

3.1. Atsiliepime prokuroras nurodė, kad sutinka su skundžiamu nuosprendžiu D. G. paskirta bausme ir jos skyrimo motyvais. D. G. iš ankstesnių aštuonių teistumų buvo septynis kartus teistas už smurtinius nusikaltimus artimoje aplinkoje, kas parodo D. G. polinkį nusikalsti bei tai, kad anksčiau teismo skirtos bausmės (tarp kurių ir laisvės atėmimas) nebuvo pakankamai efektyvios ir bausmės tikslai pasiekti nebuvo. Be kita ko, tai parodo ir D. G. polinkį nusikalsti bei smurtauti prieš savo artimuosius, taip pat mažamečius vaikus, todėl D. G. skunde išdėstyti argumentai ir prašymas skirti švelnesnę bausmę atmestini kaip nepagrįsti. Švelnesnės bausmės skyrimas neatitiktų BK reikalavimų bei nusistovėjusios teismų praktikos bei nebūtų efektyvus užkertant kelią naujų nusikalstamų veikų darymui.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Nuteistojo D. G. apeliacinis skundas atmestinas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

6. Nuteistasis D. G. apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jam paskirta bausme ir prašo ją sušvelninti. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamojoje byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad tenkinti tokį nuteistojo prašymą nėra pagrindo.

7. Skundžiamu nuosprendžiu D. G. pripažintas kaltu padaręs nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 140 straipsnio 3 dalis), už kurio padarymą baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam D. G. paskyrė laisvės atėmimo dvejiems metams bausmę, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams keturiems mėnesiams.

8. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, nuteistajam D. G. parinkdamas bausmę ir nustatydamas jos dydį, bausmės skyrimo taisyklių bei principų nepažeidė, atsižvelgė į bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 41, 54 ir 61 straipsniuose, pagrįstai taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir nuteistajam paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu.

9. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam D. G., atsižvelgė į visas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes – į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas prieš savo mažamečius šeimos narius – vaikus), į nuteistojo asmenybę – dirba, baustas administracine tvarka, anksčiau teistas aštuonis kartus, iš kurių net septynis kartus už smurtinius nusikaltimus prieš savo šeimos narius, tuo pačiu ir mažamečius vaikus; be to, dėl nuolatinio smurto prieš savo vaikus D. G. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2017 m. balandžio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), neterminuotai apribota tėvo valdžia. Teismas pagrįstai nenustatė jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, teisingai nustatė jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), pagrįstai įvertino tai, kad veiką jis padarė, būdamas recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į paminėtas aplinkybes, nuteistajam už aptariamo nusikaltimo padarymą skirdamas maksimalaus dydžio laisvės atėmimo bausmę ir jos dydį sumažindamas vienu trečdaliu, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė ir nuteistajam paskyrė teisingą bausmę. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, D. G. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams keturiems mėnesiams atsižvelgus tiek į aptariamos veikos pavojingumą, tiek į nuteistojo asmenybę nėra aiškiai per griežta. Akcentuotina, kad D. G. sistemingai teisiamas už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas – fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą prieš savo šeimos narius, mažamečius vaikus, viso teistas 7 kartus. Jam ne kartą buvo skiriama laisvės atėmimo bausmė, numatyta įstatymų sankcijose, tačiau D. G. elgesiui tai jokios teigiamos įtakos nedarė, nes, atlikęs laisvės atėmimo bausmes, jis ir vėl nusikalsdavo – smurtaudavo prieš savo šeimos narius. Nagrinėjamu atveju D. G. fizinį smurtą panaudojo prieš du savo vaikus. Skirti švelnesnę bausmę, kaip nuteistasis prašo skunde akcentuodamas materialinę naudą, kurią jis teikia savo šeimai (dirba ir vienintelis išlaiko šeimą) nėra pagrindo, nes būtent jo sistemingu smurtiniu elgesiu prieš vaikus yra daroma didelė žala. Bylos duomenys akivaizdžiai rodo, kad D. G. yra nusikalsti linkusi asmenybė, iš ankstesnių teistumų ir teisių suvaržymų bausmių vykdymo metu išvadų nedaro, savo elgesio teigiama linkme nekeičia, anksčiau paskirtos ir atliktos bausmės savo tikslų nepasiekia, kadangi jis ir toliau ignoruoja visuomenėje priimtas normas, nesilaiko įstatymų, vykdo nusikaltimus prieš savo šeimos narius.

10. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į visas pirmiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, gali būti pasiekti tik D. G. skiriant griežčiausią laisvės atėmimo bausmę ją atliekant realiai. Nuteistojo skunde akcentuojamos aplinkybės, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, davė nuoseklius parodymus ir kt. šios išvados nekeičia, juolab, kad į šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas jau atsižvelgė, skirdamas jam bausmę, taikydamas BK 64¹ straipsnio nuostatas.

11. Nuteistojo skunde nurodomi argumentai, jog teisėjas, priėmęs nuosprendį, vadovavosi asmeniškumu ir skyrė pačią griežčiausią laisvės atėmimo bausmę, teisėjas ne vieną kartą jau yra jį teisęs, prokuroro prašymu jis būtų nubaustas šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, atmestini kaip nepagrįsti ir nesudarantys pagrindo keisti jam paskirtos bausmės. Kaip minėta pirmiau, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam, vadovavosi bausmės skyrimo taisyklėmis ir kaip konstatuota, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė. Objektyvaus pagrindo įžvelgti, jog nagrinėjamu atveju teisėjas, nagrinėdamas bylą, buvo šališkas, nėra. Pažymėtina ir tai, kad bausmės skyrimas, jos individualizavimas yra išimtinė bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, prokuroro siūloma bausmė teismo nesaisto. Be to, prokuroras atsiliepime sutiko su pirmosios instancijos teismo nuteistajam D. G. paskirta bausme ir prašė apeliacinį skundą atmesti.

12. Atsižvelgusi į aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog Utenos apylinkės teismo 2020 m. spalio 5 d. nuosprendžio apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais keisti nėra pagrindo, todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo D. G. apeliacinį skundą atmesti.