Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis V. A. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 2015 metų gruodžio 02 d. apie 8.30 val. prie (duomenys neskelbtini) namo, Klaipėdos m., išėjo su savo šuniuku pasivaikščioti į lauką. Jo šuniukas buvo su pavadėliu. Lauke pamatė K. V., kurio šuo bėgiojo palaidas. Šuo pradėjo bėgti link jo, tačiau K. V. kažką pasakius, šuo grįžo pas jį. K. V. šuo visuomet laksto palaidas, neprižiūrimas, puola ant jo šuns. Nuėjus iki krepšinio aikštelės, K. V. šuo atbėgo ir pradėjo kandžioti jo šunį, bandė su koja užstoti savo šunį, tačiau jis vis tiek puolė, tuomet jis savo šuniuką pasiėmė į dešinę ranką. Pamatė ateinantį K. V., kuris ant suoliuko pasidėjęs daiktus, priėjo prie jo, paklausė kodėl jis spardo jo šunį, jis atsakė, kad daug yra turėjęs šunų ir negalėtų spardyti šuniuko. Tuomet K. V. ranka trenkė jo šuniukui per galvą, o jis jam pamojo ranka ir pasakė, kad pasiimtų savo šuniuką ir eitų namo, po ko K. V. trenkė jam kumščiu į veidą ir į galvą. Jis atgal trenkė K. V. vieną kartą į veidą. Atsitūpė atpainioti savo šuniuko pavadėlio, atpainiojęs, pasisuko šonu, norėjo atsistoti, bet paslydo ir nugriuvo. K. V. tris keturis kartus sudavė jam į kairį šoną, paskui spyrė iš kojos į veidą ir į galvą. Po pirmo smūgio jam pasidarė labai bloga, silpna. Jis pripažįsta, kad gindamasis vieną kartą kumščiu smogė K. V. į veidą, daugiau jokių smūgių jam nesudavė. Griūdamas šuniuką laikė dešinėje rankoje, slydo ir griuvo ant dešinio šono, griūdamas ant šuniuko neužgriuvo.

Nukentėjusysis K. V. paaiškino, kad 2015-12-02 ryte išėjo į lauką pasivaikščioti su šuniuku. Įėjęs į laiptinę, atsegė šuns pavadėlį, tuomet prisiminė, kad automobilio bagažinėje yra palikęs sultis. Apsisuko eiti link automobilio, šuniukas išbėgo paskui jį į lauką. Kol iš bagažinės ėmė sultis, išgirdo kaip sucypė jo šuniukas. Atsisukęs pamatė, kad V. A. spardo jo šuniuką. Priėjęs prie V. A., paklausė ką jis daro, kodėl jis spardo jo šuniuką. Ištiesė ranką, norėdamas paliesi jo šuniuką ir sakydamas ką gali jo šuniukas padaryti kaltinamojo šuniukui. V. A. iš karto trenkė jam du kartus į veidą. Pirmą kartą jis dešine ranka trenkė į nosį, antrą kartą trenkė į dešinį skruostą. Po to, V. A., jį pagriebė už rūbų ir norėjo jį parversti ant žemės. Supratęs, kad turi gintis, jis V. A. porą kartų sudavė į pilvą. Galvojo, kad viskas baigsis, tačiau V. A. jo nepaleido, tuomet jis sudavė jam dar porą kartų į veido sritį, tik tada jį paleido ir jie išsiskirstė. V. A. pargriuvęs nebuvo, jis visada stovėjo. Kur galėjo susilaužyti šonkaulius, nežino. Iki to įvykio V. A. nepažinojo. Dėl V. A. veiksmų patyrė ne tik fizinį skausmą bet iš didžiulę moralinę žalą, prašo priteisti neturtinės žalos 3000 eurų. Dėl patirto įvykio iki šiol negali normaliai miegoti. Turėjo išlaidų advokatui virš dviejų tūkstančių eurų. Viso prašo priteisti 5242 eurų. Aikštelėje buvo mediniai suoliukai su metalinėmis kojomis. Jis buvo šoke, buvo įsiaudrinęs, grumdamiesi jie nuo suoliuko buvo apie 0,5 – 1 metrą. Jei nebūtų įvykęs tas konfliktas, nebūtų buvę teismų ir nebūtų buvę išlaidų advokatui. Po sužalojimų apie tris mėnesius skaudėjo nosį, patyrė dvasinius išgyvenimus, nemiegojo, patirdavo stresą prieš teismą, žmona turi vaikščioti po teismus. Iš pradžių jis išgirdo kaip sucypė šuniukas, o atsisukęs pamatė kaip V. A. sudavė jo šuniukui. Jo manymu, kad jeigu jis pirmas būtų sudavęs smūgį V. A., jis būtų nebegalėjęs jam suduoti. Turtinė žala apima ir išlaidas, kurias jis sumokėjo už visas bylas dėl šio įvykio. Dėl sužalojimo pas medikus nesikreipė.

Liudytoja M. V. paaiškino, kad tą 2015-12-02 ji buvo namie, virtuvėje prie lango skaitė knygą. Vyrui išvedus į lauką šunį, jai pasigirdo šuns cypimas, ji žvilgtelėjo per langą ir pamatė kaltinamąjį su savo šuniu. V. A. savo šunį laikė ant rankų ir su koja stūmė jos šunį. Tuo metu jos vyras buvo prie automobilio. Pamatė kaip vyras paėmęs sultis, jas nunešė ir padėjo ant suoliuko. Tuomet sutuoktinis priėjo prie V. A., matė, kad tarp jų vyko kažkoks pokalbis, jie pradėjo kažką aiškintis, gestikuliavo rankomis. Staiga V. A. trenkė jo sutuoktiniui į veidą, po ko, V. A. išmetė iš rankų savo šunį ir vėl smūgiavo rankomis porą karų jos vyrui į veido sritį. Prasidėjo grumtynės ir ji jau nebegalėjo suprasti kas kam ir kiek smūgių sudavė, vyrai buvo susikabinę. Nei K., nei V. A. grumtynių metu, nebuvo nukritę ant žemės, jos vyras tikrai kojomis nespardė V. A.. Po konflikto vyras grįžo namo, jis buvo labai susijaudinęs, šoke, niekaip negalėjo suprasti, kaip vyresnio amžiaus žmogus, kaimynas galėjo jį užpulti. Jos vyras labiau stovėjo į ją nugara, V. A. stovėjo priekiu, šiek tiek pasisukę. Ji puikiai matė kai V. A. sudavė smūgį jos vyrui K. V.. Ji iš karto vyrui sakė, kad reikia rašyti pareiškimą, tačiau vyras sakė, kad jam gaila pagyvenusio žmogaus. Jie buvo nuvykę pas teismo medicinos ekspertą, tačiau pirmą dieną dar nieko nesimatė, paskui buvo didelė mėlynė, ilgai vyrui skaudėjo nosis, kelis mėnesius. Praėjus kažkuriam laikui ji nuėjo pas V. A. paklausti gal reikia kažkokios pagalbos. V. A. pareikalavo 4000 eurų.

Liudytojas J. M., kurio parodymai pagarsinti (I tomas b.l.141-143), teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), jo butas yra penktame aukšte. K. V. yra jo kaimynas, gyvena toje pačioje laiptinėje kaip ir jis, o V. A. taip pat yra jo kaimynas, tačiau gyvena kitoje laiptinėje. 2015 metų gruodžio mėnesį, tikslios dienos nepamena, bet jam atrodo, kad tai buvo gruodžio 02 diena, ryte grįžo iš darbo ir buvo savo namuose. Kažkur apie 08.30 val. jam būnant virtuvėje, kurios langas buvo šiek tiek praviras, išgirdo šuns cypimą. Pažiūrėjo pro langą ir pamatė, kaip kiemo krepšinio aikštelėje K. V. šuniukas nubėga nuo V. A.. V. A. tuo metu stovėjo laikydamas ant rankų savo šuniuką. Prie įėjimo į laiptinę, pamatė einantį K. V., kuris rankose nešėsi maišelį. Kirilas priėjo prie V. A. ir jie pradėjo kažką kalbėtis, kaip suprato, papriekaištavo dėl nuskriausto šuniuko. Jie kalbėjosi garsiai, pakeltu tonu, gestikuliavo rankomis. Jie stovėjo aikštelėje prieš jo langus, maždaug 50 metrų atstumu, K. stovėjo nugara ir pusiau šonu į jį, o V. A. stovėjo priešais K. ir veidu į jo langus. Staiga V. A. metė ant žemės savo šuniuką ir pirmas smogė ranka K. į veidą, smūgiavo, kiek pamena, porą kartų. Tada K. taip pat sudavė kelis kartus V. A. į veidą. Tuomet V. A. norėjo dar smūgiuoti K., o K. jį apglėbė ir viena ranka laikydamas po pažastimi, kita ranka kelis kartus sudavė kumščiu V. A. kažkur į krūtinės ar pilvo sritį. Viskas įvyko labai staigiai, vyrai vienas kitam sudavė po kelis smūgius, vyko grumtynės, po to K. paleido V. A., dar kažką emocingai pašūkavo vienas ant kito ir išsiskirstė, t.y. K. nuėjo į savo laiptinę, o V. A. į savo. Visą įvykį matė gerai, apie 8.30 val. tą dieną jau buvo ganėtinai šviesu. Muštynių metu nei K., nei V. A. nukritę ant žemės nebuvo, ir K. V. A. kojomis nespardė. V. A. buvo labai agresyviai, konfliktiškai nusiteikęs ir pirmas sudavė smūgį K. V., po ko jau sekė atsakomieji smūgiai iš K. pusės V. A..

Nors V. A. ir neigia savo kaltę, ji pilnai įrodyta aukščiau aptartų įrodymų visuma. Pats kaltinamasis pripažįsta, kad kaltinime nurodytu metu ir vietoje tarp jo ir nukentėjusiojo K. V. įvyko konfliktas dėl šuns, kuris peraugo į abipusį smurto pavartojimą vienas kito atžvilgiu. Abu jie pripažįsta, kad jie vienas kito atžvilgiu vartojo fizinę jėgą, tačiau abu nurodo, kad tai darė esant būtinajai ginčiai.

BK 28 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo turi teisę į būtinąją gintį. BK 28 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmuo neatsako pagal šį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi.

Aplinkybę, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo iš pradžių kilo žodinis konfliktas, kuris po to peraugo į susistumdymą bei smūgių vienas kitam sudavimą, nurodo ir byloje apklausti liudytojai. Tai, kad šio konflikto metu tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis buvo sužaloti, patvirtina ir byloje esančios specialistų išvados.

Išanalizavęs ir įvertinęs bylos duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad 2015-12-02, apie 8.30 val., prie (duomenys neskelbtini) namo, Klaipėdos m., tarp V. A. ir K. V. kilo konfliktas dėl šuns. K. V., išgirdęs savo šuns cypimą, atėjo pas kaltinamąjį V. A. pasiaiškinti. Tarp kaimynų kilo žodinis konfliktas, kuris peraugo į muštynes, kurių metu tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis buvo aktyvūs muštynių dalyviai. Nors V. A. ir neigia pirmas pavartojęs smurtą, jis nurodo, kad mojo ranka, siekdamas išvaryti K. V., po ko nukentėjusyis ir sudavė smūgius, o jis tada vieną kartą sudavė nukentėjusiajam į veidą. Jie abu pripažįsta, kad vienas kito atžvilgiu buvo nusiteikę nedraugiškai, taip pat pripažįsta, kad sudavė vienas kitam smūgius. Tai patvirtina ir liudytojai bei specialisto išvados, todėl teismo nuomone, įvertinant visą situaciją, V. A. veikoje būtinosios ginties nebuvo, nes abi šalys nuo pat pradžių nesiekė išvengti konflikto, o aktyviais veiksmais jį palaikė ir eskalavo, buvo aktyvios šio konflikto dalyvės.