Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė), Sigitos Rudėnaitės (pranešėja) ir Algirdo Taminsko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šilalės rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2006 m. kovo 20 d. nutarimo V.J. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

I.

V.J. 2006-03-04 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad jis, būdamas uždarosios akcinės bendrovės „Hortenzija“ direktorės pavaduotoju, leido L.D. nuo 2005 m. birželio mėn. pabaigos (tikslus laikas nenustatytas) iki 2005 m. lapkričio 5 d. dirbti bendrovėje nelegaliai, nesudarius rašytinės darbo sutarties (vesti šokių vakarus, prekiauti UAB „Hortenzija" priklausančiame bare, esančiame Šilalės rajone, Bijotų kaime). Protokole nurodyta, kad tuo V.J. pažeidė Darbo kodekso 93 straipsnio, 98 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 98 straipsnio 3 dalies, 99 straipsnio 2-3 dalių reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje.

II.

Šilalės rajono apylinkės teismas 2006 m. kovo 20 d. nutarimu, vadovaudamasis Administracinių teisės pažeidimų kodekso 286-288 straipsniais, V.J. atžvilgiu iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė, nesant administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, sudėties. Iš byloje esančių dokumentų (b.1.12-15) nustatyta, kad UAB „Hortenzija" direktorė yra T. J., o direktorės pavaduotojas yra V.J., kuriam direktorė nėra perdavusi darbdavio teisės priimti į darbą bendrovės darbuotojus, todėl bet kokie duomenys, jog L.D. tarėsi dėl darbo su V.J., neturi teisinės reikšmės. Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus, padaryta išvada, kad V.J. veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, sudėties, todėl byla nutrauktina (ATPK 250 str. 1 p.).

III.

Šilalės rajono policijos komisariatas apeliaciniu skundu prašo 2006 m. kovo 20 d. Šilalės rajono apylinkės teismo nutarimą panaikinti ir bylą gražinti iš naujo nagrinėti tam pačiam teismui. Apelianto manymu, teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus duomenis, nes nuo to momento, kai L.D. susitarė su UAB „Hortenzija" direktorės pavaduotoju V.J. dėl pagrindinių darbo sąlygų ir pradėjo dirbti, nesudarius rašytinės darbo sutarties, tarp UAB „Hortenzija" direktorės pavaduotojo V.J. ir nelegaliai dirbusio asmens L.D. atsirado darbo santykiai. V.J. veikos, pažeidžiant Darbo kodekso 93 straipsnį, 99 straipsnio 2 ir 3 dalis, apelianto teigimu, teismas išvis neįvertino. Apeliantas pažymi, jog pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį administracinėn atsakomybėn dėl nelegalaus darbo gali būti traukiamas tiek įmonės vadovas, padaręs pažeidimą neveikimu, t. y. nepakankama darbo teisinių santykių kontrole, tiek aktyvius veiksmus atlikęs darbuotojas - šiuo atveju UAB „Hortenzija" direktorės pavaduotojas V.J. Nagrinėdamas bylą, teismas neišsiaiškino aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, neapklausė liudytojų, nors pagal ATPK 256 straipsnio 3 dalį yra įpareigotas rinkti įrodymus, todėl vadovaujantis ATPK 248 bei 257 straipsniais, dėl procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymo, apelianto manymu, teismo nutarimas naikintinas.

V.J. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo su apeliacinio skundo reikalavimais nesutinkąs. V.J. pažymi, jog ATPK 41³ straipsnio 1 dalis nenumato administracinio teisės pažeidimo protokolų surašymo dviem įmonės darbuotojams dėl to paties pažeidimo (uždarosios akcinės bendrovės ,,Hortenzija" direktorei T.J. ir jos pavaduotojui V.J.). V.J. teigimu, administracinio teisės pažeidimo protokolas šiuo atveju surašytas nepagrįstai ir neteisėtai, atliekant provokaciją prieš įmonę. Teiginys, kad dirbti UAB„Hortenzija" bare, esančiame Bijotų kaime, Šilalės rajone (jis dirba tik šeštadienio vakarą nuo 23 val. iki 3 val.), buvo priimtas nepilnametis dešimtos klasės mokinys L.D., V.J. teigimu, yra nelogiškas ir neatitinka tikrovės, kaltinimai dėl nelegalaus darbo nepagrįsti, nenustatyta tiksli L.D. priėmimo į darbą data (pats darbuotojas negalėjo jos tiksliai nurodyti). Nėra pirkėjų, kuriems L.D. ką nors būtų pardavęs, tai užfiksuodamas pirkėjui atiduotu apmokėjimo kvitu. L.D. aiškinimas, kad ji prašė V.J. įdarbinti jos sūnų L.D., kaip teigiama, yra melagingi, nes ji yra nepilnamečio mama, sūnaus lankomos mokyklos direktorė, pripažįstanti, kad pati padarė administracinį teisės pažeidimą. Kaip teigiame atsiliepime, policijos komisaro nurodomi liudininkais neapklausti asmenys yra suinteresuoti asmenys - policijos pareigūnai, dalyvavę surengtoje provokacijoje, ir asmenys, kurie pasišalinę po padaryto autoįvykio, neturintys vairuotojų pažymėjimų, pagal įstatymą nebuvo nubausti. V.J. paaiškina, kad dėl šios provokacijos yra išsiųstas prašymas-skundas Lietuvos Respublikos Seimo nariui Z. Balčyčiui, Lietuvos Respublikos policijos generaliniam komisarui V. Grigaravičiui, Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui A. Valantinui (iš generalinio komisaro gautas atsakymas, kad skundas yra perduotas nagrinėti Policijos departamento Vidaus tyrimų valdybai, o iš generalinio prokuroro - kad skundas yra perduotas Klaipėdos apskrities vyr. prokurorui vykdyti tyrimą).

Motyvuojamoji dalis

kons tatuoja:

IV.

V.J. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 41-3 straipsnį ,,Nelegalus darbas“, kuriame yra nustatyta:

užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų.

Tokie pat veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytą pažeidimą, -

užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo dešimties tūkstančių iki dvidešimties tūkstančių litų.“.

Iš nurodytos teisės normos turinio akivaizdu, kad šio teisės pažeidimo subjektu gali būti tik darbdavys ar jo įgaliotas asmuo.

Darbo kodekso 16 straipsnis darbdavį apibrėžia kaip įmonę, įstaigą, organizaciją ar kita organizacinę struktūrą, nepaisant nuosavybės formos, teisinės formos, rūšies bei veiklos pobūdžio, pagal šio Kodekso 14 straipsnį turinčios darbinį teisnumą ir veiksnumą, taip fizinį asmenį, kurio teisnumą ir veiksnumą reglamentuoja Civilinis kodeksas.

Pagal Darbo kodekso 24 straipsnį darbdaviui atstovauja įmonės, įstaigos ar organizacijos vadovas; darbdaviams įmonėse pagal įstatymą arba įgaliojimus gali atstovauti ir kiti asmenys (administracija). Administraciją sudaro pareigūnai. Jie turi teisę pagal savo kompetenciją duoti privalomus vykdyti nurodymus sau pavaldiems darbuotojams. Administracijos pareigūnai pagal įstatymus ir įmonės, įstaigos, organizacijos steigimo dokumentus vykdo šių įmonių, įstaigų, organizacijų operatyvinį valdymą; įmonės, įstaigos ar organizacijos vadovas turi teisę pagal kompetenciją dalį savo įgaliojimų darbo teisės srityje perduoti fiziniam arba juridiniam asmeniui.

Civilinio kodekso 2.137 straipsnis įgaliojimui nustato privalomą rašytinę formą.

Bylos medžiaga nustatyta, kad V.J. negali būti laikomas darbdaviu ar jo įgaliotu asmeniu nagrinėjamuose teisiniuose santykiuose, t.y. jis kaip įmonės direktorės pavaduotojas neturėjo įgalinimų sudaryti darbo sutarčių su darbuotojais, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad įmonės direktorė įstatymo nustatyta tvarka perdavė jam savo kompetenciją šioje srityje.

Byloje nėra duomenų, leidžiančių pripažinti, kad nelegalūs darbo teisiniai santykiai susiklostė tarp L.D. ir V.J. kaip fizinio asmens. Iš bylos medžiagos matyti, kad L.D. dirbo barmenu UAB ,,Hortenzija“ priklausančiame bare, jokių įrodymų, kad L.D. dirbo V.J. kaip privačiam asmeniui nėra surinkta.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

n u t aria:

Šilalės rajono policijos komisariato apeliacinį skundą atmesti. Šilalės rajono apylinkės teismo 2006 m. kovo 20 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.