- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-14
- Bylos Nr.
- 2A-228/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Marytė Mitkuvienė, Nijolė Piškinaitė
- Ieškovas
- K. D.
- Atsakovas
- R. J.
- Trečiasis asmuo
- N. V., L.
- Advokatai
- Algimantas Kolpertas
- Kategorijos
- 35.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Marytės Mitkuvienės ir Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Jūratei Česnulevičienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo K. D. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-277-280/2010 pagal K. D. ieškinį atsakovui R. J. , dalyvaujant tretiesiems asmenims L. G. , N. V. , dėl vekselių pripažinimo negaliojančiais ir pagal R. J. priešieškinį ieškovui K. D. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas K. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui R. J. ir prašė pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2009 m. birželio 19 d. dienos paprastąjį vekselį, kuriuo jis įsipareigojo iki 2009 m. rugpjūčio 19 d. sumokėti atsakovui R. J. 200 000 Lt. Taip pat prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2009 m. birželio 19 d. jis pasirašė paprastąjį vekselį 200 000 Lt sumai ir įsipareigojo atsakovui sumokėti minėtą sumą iki 2009 m. rugpjūčio 19 d. Ieškovas tvirtino, kad pats asmeniškai atsakovui R. J. jokių įsipareigojimų neturėjo, o trečiajam asmeniui L. G. anksčiau buvo paskolinęs 423 560 litų. Ši skola jam nėra grąžinta. Be to, L. G. , kuri nedelsdama turėjo grąžinti trečiajam asmeniui N. V. 200 000 Lt, prašymu ieškovas išrašė ginčijamą vekselį. Pinigus, 200 000 Lt, atsakovas R. J. perdavė trečiajam asmeniui N. V. . Ieškovas paaiškino, kad pas jį 2009 m. birželio 19 d. į darbą Kurklių kaime, Anykščių rajone, UAB „Kurklių karjeras“ patalpas atvyko atsakovas ir N. V. . Jie paprašė pasirašyti vekselį, kuriuo garantuotų pinigų sumokėjimą R. J. . Ieškovas suprato, kad R. J. yra už L. G. sumokėjęs N. V. 200 000 Lt. Iš jo kabineto N. V. paskambino L. G. , kuri telefoninio pokalbio metu labai prašė ieškovo pasirašyti vekselį tvirtindama, kad per savaitę jam sumokės 200 000 Lt. N. V. ieškovui grasino. Bijodamas, kad grasinimai gali būti įvykdyti, tikėdamasis, kad jam L. G. grąžins per savaitę pinigus, jis pasirašė vekselį. Ieškovas nurodė, kad 2009 m. birželio 25 d. L. G. išrašė jam analogišką vekselį 200 000 Lt sumai, bet ji jam jokių pinigų nesumokėjo, o vėliau pradėjo jo vengti. Jis suprato, kad yra apgautas, kad pinigų jam L. G. ir nesiruošia grąžinti. Iš jo pinigų pradėjo reikalauti atsakovas, kuris ieškovui pagrasino, kad parduos jo vekselį ir sakė, kad su juo bus susidorota, todėl ieškovas sumokėjo atsakovui 30 000 Lt. Mano, kad N. V. , R. J. ir L. G. veikė susitarę, prieš jį panaudojo klastą, jam grasindami išgavo iš jo vekselį, todėl vekselis turi būti pripažintas negaliojančiu. Ieškovo nuomone, atsakovas yra pirmasis vekselio turėtojas ir jis yra nesąžiningas vekselio gavėjas, jį gavęs apgaule ir grasinimais. Pasirašydamas vekselius ieškovas manė, kad laidavo už L. G. . Todėl ieškovui negalėjo atsirasti savarankiška pareiga atsiskaityti su atsakovu pagal savarankišką prievolę - paprastąjį vekselį. Atsakovas iš jo reikalauja apmokėti vekselį, kaip jo asmeninę skolą. Dėl to, išrašytas vekselis yra pripažintinas negaliojančiu, kaip prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo nuostatoms, neatitinkantis vekseliui keliamų reikalavimų, prieštaraujantis viešajai tvarkai ir gerai moralei, bei kaip sudarytas dėl atsakovo apgaulės, spaudimo, esant realiam grasinimui, sudarytas suklydimo įtakoje.
Priešieškiniu atsakovas R. J. prašo priteisti iš ieškovo K. D. 170 000 Lt skolą, 5 proc. metines palūkanas nuo 170 000 Lt sumos nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta (2009 m. rugpjūčio 18 d.), iki jos grąžinimo dienos (CK 6.874 str. 1 d.); priteisti iš K. D. 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.38 str.); priteisti iš K. D. 4 442 Lt sumokėto žyminio mokesčio ir 3 630 Lt advokato pagalbos išlaidų. Atsakovas nurodo, jog K. D. 2009 m. birželio 19 d. išrašė vekselį, kuriuo jis įsipareigojo sumokėti R. J. 200 000 Lt. Baigiantis 2009 m. birželio 19 d. išrašyto vekselio apmokėjimo terminui, ieškovas sumokėjo atsakovui 30 000 Lt. Likę 170 000 Lt nebuvo sumokėti. Vekselis turėjo būti apmokėtas per 60 dienų nuo jo išrašymo, tačiau 2009 m. rugpjūčio 18 d., pasibaigus vekselio apmokėjimo terminui, ieškovas savo įsipareigojimų neįvykdė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Panevėžio apygardos teismas 2010 m. balandžio 19 d. ieškovo K. D. ieškinį atsakovui R. J. dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu atmetė. Atsakovo R. J. priešieškinį ieškovui K. D. dėl skolos priteisimo patenkino. Taip pat priteisė iš ieškovo atsakovui 170 000 Lt skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo 170 000 Lt sumos už laiką nuo 2009 m. rugpjūčio 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo-, 4 442 Lt žyminio mokesčio, 3 630 Lt advokato pagalbos išlaidų bei 33 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
Nagrinėjamojoje byloje teismas nustatė, kad K. D. sutiko atsakovui R. J. grąžinti jo paskolintus pinigus trečiajam asmeniui N. V. , pasirašydamas vekselį. Tokį veiksmą teismas kvalifikavo kaip N. V. skolos atsakovui R. J. perkėlimą (CK 6.116 str.), nes atsakovas, kreditorius R. J. iš anksto sutiko, kad nors faktiškai jo skolinamus pinigus gaus N. V. , kuris juos įskaitys kaip L. G. skolos grąžinimą, skolą grąžins ieškovas K. D. , perėmęs L. G. įsipareigojimus (CK 6.115 str.) N. V. . Todėl K. D. išrašė vekselį R. J. , o L. G. - K. D. . Teismas pripažino, kad pasirašytas vekselis atitiko šalių ketinimus. K. D. sumokėjo 30 000 Lt suvokdamas, kad vekselis galioja, o ne grasinimų pasekmėje, kas byloje nebuvo įrodyta. Taip pat teismas nustatė, kad K. D. , pasirašydamas 2009 m. birželio 19 d. vekselį R. J. , suprato savo veiksmų esmę, tačiau vėliau pamatęs, kad jį trečiasis asmuo L. G. apgavo, nusprendė ginčyti vekselį. Byloje nenustatyta, kad K. D. neturėjo visos informacijos apie sudaromą sandorį. Todėl teismas sprendė, kad vėliau paaiškėjusios aplinkybės negali būti pagrindu ieškovo valią sudaryti ginčijamą sandorį laikyti ne savanoriška. Visas K. D. ieškinys, paremtas aplinkybėmis, kurios atsirado po ginčijamo sandorio sudarymo. Jas ieškovas, būdamas atidus ir rūpestingas, pakankamai socialiai patyręs, galėjo numatyti. Todėl teismas darė išvadą, jog vėliau, po sandorio sudarymo, atsiradusios aplinkybės, kurios ginčijamo teisinio santykio dalyviui yra nepalankios, negali būti pagrindas sudaryto sandorio neteisėtumo faktui konstatuoti.
Pasisakydamas dėl priešieškinio reikalavimų pagrįstumo, teismas nurodė, kad kadangi atsakovas R. J. per nustatytą terminą dėl vykdomojo įrašo į notarą nesikreipė, tai jis turi teisę skolos reikalauti teismo keliu. Teismas nustatė, kad R. K. D. gera valia nesumokėjo 170 000 Lt, todėl ji gali būti priteista atsakovui. Nors K. D. nebuvo paskolos gavėjas, bet jis įsipareigojo R. J. grąžinti šio N. V. perduotus už L. G. skolos pinigus. Jis įsipareigojo skolą sumokėti per 60 dienų, iki 2009 m. rugpjūčio 18 d. Kadangi terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio ( CK 6.210 str. 1 d.), teismas patenkino atsakovo R. J. prašymą priteisti 5 procentų metines palūkanas už laiką nuo 2009 m. rugpjūčio 19 d. iki sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 str. 1 d., CK 6. 37 str. 1-2 d.)
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas K. D. prašo teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškovo ieškinį patenkinti, o atsakovo priešieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiomis aplinkybėmis:
1. Teismas nepagrįstai vekselį laikė paskolos suteikimą patvirtinančiu dokumentu. Nustačius, kad pinigai pagal vekselį K. D. nebuvo perduoti, laikytina, jog paskolos sutartis tarp ieškovo ir atsakovo nebuvo sudaryta. Jeigu pagal raštu sudarytą paskolos sutartį pinigai nebuvo perduoti, toks susitarimas nelaikomas paskolos sutartimi, o laikomas tik ketinimu sudaryti paskolos sutartį. Teismas vekselį laikė paskolos suteikimą patvirtinančiu dokumentu, todėl nustačius, kad pinigai pagal vekselį nebuvo perduoti, laikytina, kad paskolos sutartis tarp ieškovo ir atsakovo nebuvo sudaryta.
2. Realūs paskoliniai santykiai susiklostė tarp atsakovo ir N. V. . R. J. melagingai nurodo pakvitavime, kad veikia pagal ieškovo nurodymą. Toks sandoris yra niekinis, negalintis ieškovui sukelti teisinių pasekmių, kadangi sandoris, sudarytas be K. D. valios (CK 1.80 str.), jam nedalyvaujant, nors ir prisidengiant ieškovo duotais įgaliojimais, kurių nebuvo.
3. Teismas negalėjo pripažinti, kad K. D. yra perėmęs trečiojo asmens L. G. skolas, turimas trečiajam asmeniui N. V. , nes apeliantas nesudarė su trečiuoju asmeniu N. V. jokios sutarties, kuria perimtų trečiojo asmens L. G. skolas. Be to, skolos perkėlimo sutartis turi būti rašytinė (CK 6.118 str.), o tokios formos sutarties, pagal kurią K. D. perimtų L. G. skolą, nėra.
4. Ginčijamą vekselį apeliantas pasirašė, nes jam buvo grasinama. Trečiasis asmuo N. V. teigė, kad jis su ieškovu susidoros, jeigu jam nebus paskolinti pinigai. Todėl ieškovas vekseliu užtikrino atsakovui jo suteiktos paskolos N. V. grąžinimą. Svarbus faktas, jog prieš išrašant ginčijamą vekselį trečiasis asmuo L. G. ieškovui telefonu pažadėjo grąžinti skolą N. V. . Dėl to apeliantas tikėjo, kad L. G. atsikaitys su N. V. , o pastarasis su R. J. . Esant tokiai situacijai K. D. buvo suklaidintas dėl minėtų asmenų apgaulės ir nesąžiningumo.
5. Svarbi aplinkybė, jog trečiasis asmuo L. G. savo turto neturi, o iš jos UAB „Kurklių karjeras“ naudai įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra priteista 300 000 Lt, taip pat L. G. apeliantui skolinga virš 400 000 Lt.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas R. J. prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti atsakovui iš ieškovo išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu. Atsiliepime nurodomi tokie nesutikimo su skundu argumentai:
1. 2009 m. birželio 19 d. atsakovo susitikime su ieškovu, dalyvaujant trečiajam asmeniui N. V. , sutarta, kad atsakovas skolina pinigus ieškovui ir K. D. pasirašo vekselį R. J. , o pinigai perduodami N. V. . Ieškovas nurodė, kad pasiskolinti pinigai yra skiriami padengti trečiojo asmens L. G. skolą N. V. . Pagal pakvitavimą, atsakovas pinigus perdavė N. V. . Šiame susitikime pas K. D. buvo dalykinė atmosfera, jokių grasinimų nebuvo, bendravimas vyko draugiškai, aptariant laisvalaikio pomėgius. Jeigu būtų prievarta verčiama pasirašyti vekselį, ieškovas, kaip sąžiningas, teisingas, protingas, apdairus ir rūpestingas asmuo, būtų kreipęsis į teisėsaugos institucijas bei ginčijęs sandorio sudarymą. Tačiau K. D. atsakovui sumokėjo 30 000 Lt.
Šalies argumentai
2. Ieškovas ieškinyje nurodė ir patvirtino, kad yra skolingas trečiajam asmeniui L. G. ir atsiskaitydamas įsipareigojo sumokėti L. G. kreditoriui – trečiajam asmeniui N. V. .
3. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie įrodytų, kad išrašytas vekselis prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms.
4. Ieškovas veikė pats nesąžiningai, nes informavo, kad yra skolingas trečiajam asmeniui L. G. ir vietoje mokėjimo L. G. sumokės N. V. , kuriam L. G. buvo skolinga 200 000 Lt.
5. Ieškovas nurodo, kad suklydo dėl išrašomo vekselio motyvų, o suklydimas dėl sudaromo sandorio motyvų nėra pagrindas pripažinti sandorį negaliojančiu. Prieš ieškovą nebuvo atlikti jokie veiksmai, kurie pasireikštų K. D. tyčiniu suklaidinimu ar sandorio aplinkybių nuslėpimu. Todėl ir pirmos instancijos teismas pripažino, jog nebuvo jokių veiksmų, kurie būtų turėję lemiamos įtakos ieškovo valios susiformavimui.
Žemesnės instancijos teismas
6. Nepagrįstas apelianto teiginys, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja paskoliniai teisiniai santykiai, skolos perkėlimas, taip pat garantas. Pirmosios instancijos teismas aiškiai atmetė visus ieškovo samprotavimus dėl teisinių santykių prigimties ir nustatė, kad pasirašytas vekselis atitiko tikruosius susitariančių dėl jo šalių ketinimus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas N. V. prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad:
1. Iki pasirašant 2009 m. birželio 19 d. vekselį, ieškovas trečiojo asmens N. V. prašė paskolinti pinigų dėl automobilio pirkimo trečiajam asmeniui L. G. . K. D. minėjo, kad L. G. yra skolingas 200 000 Lt.
2. Tai, kad ieškovas suvokia atsakovui R. J. pasirašyto vekselio esmę, įrodo faktas, kad vėliau K. D. gavo vekselį tokiai pat sumai iš trečiojo asmens L. G. .
3. Trečiasis asmuo N. V. , sutikdamas su atsakovo atsiliepimu į apeliacinį skundą, patvirtina, jog 2009 m. birželio 19 d. susitikime pas ieškovą K. D. jo darbo kabinete šalys bendravo draugiškai.
Šalies argumentai
4. Ieškovas apeliaciniame skunde neteisingai nurodo, kad K. D. skolinosi pinigus iš atsakovo R. J. .
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas neįsiteisėjusį pirmosios instancijos teismo sprendimą, įvertina sprendimo teisinį, faktinį pagrindą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (CPK 301 str.), ir ex officio absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus (CPK 263 str., 320 str. 1 ir 2 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, o taip pat ir kitų procesinės bei materialinės teisės normų pažeidimų, dėl kurių teismo sprendimas galėtų būti panaikintas ar pakeistas, nenustatyta.
Byloje nustatyta, kad 2009 m. birželio 19 d. ieškovas pasirašė paprastąjį vekselį 200 000 Lt sumai, kuriuo įsipareigojo sumokėti atsakovui 200 000 Lt 2009 m. rugpjūčio 19 d. Vekselis atitinka visus formalius reikalavimus.
Apeliantas nurodo, kad minėtą vekselį pasirašė atsakovo ir trečiojo asmens N. V. grasinimų įtakoje.
Vekselis yra vertybinis popierius ir atitinkamai - civilinių teisių objektas (CK 1.97 str. 1 d., 1.101 str.). Vekselių išrašymo, perdavimo, laidavimo, mokėjimo, reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo ir patenkinimo tvarką bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykius Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas (ĮPVĮ). Vekselis yra vertybinis popierius (dokumentas), kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui (CK 1.105 straipsnio 1 dalis ir ĮPVĮ 2 straipsnio 1 dalis). Pagal teismų suformuotą praktiką, vekselis, kaip ir kiti vertybiniai popieriai, turi viešo patikimumo savybę, kuri reiškia tai, kad sąžiningas šio vertybinio popieriaus turėtojas gali pasitikėti tuo, jog dokumentas, atitinkantis įstatymo vekseliui nustatytus formalius reikalavimus, patvirtina, kad jis yra teisėtas šiame dokumente išreikštos teisės subjektas. Dėl to asmuo, kuris yra skolininkas pagal šį vertybinį popierių neturi teisės atsisakyti sumokėti vekselyje nurodytą sumą, remdamasis aplinkybėmis, nenurodytomis jame, tarp jų ir tuo, kad nebuvo pagrindo šiam vertybiniam popieriui išduoti, arba tuo, kad tas pagrindas negalioja, nebent jis įrodytų, jog, įgydamas vertybinį popierių įgijėjas žinojo arba turėjo žinoti apie nurodytus trūkumus, t. y. buvo nesąžiningas įgijėjas. Taigi vekselio viešo patikimumo savybė lemia tai, kad šio vertybinio popieriaus turėtojas tol, kol neįrodyta priešingai, laikomas sąžiningu jo savininku, kuriam priklauso visos teisės pagal šį vertybinį popierių. Taigi galima teigti, kad vekselis, kaip vertybinis popierius, yra dokumentas, patvirtinantis nepriklausančią nuo jokių juridinių faktų (įvykių ar veiksmų) teisėto vekselio turėtojo subjektinę turtinę teisę, t. y. reikalavimo teisę į jame nurodytą pinigų sumą. Tačiau iš bylos medžiagos akivaizdu, jog ieškovas nenurodo jokių konkrečių aplinkybių ar įrodymų, patvirtinančių būtent atsakovo R. J. nesąžiningumą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad minėtus apelianto teiginius, susijusius su vekselio pasirašymo a paneigia byloje esantys duomenys. Visų pirma, apgaulės ar grasinimų buvimą neigė kiti byloje dalyvavę asmenys, o, kaip pagrįstai nurodė apygardos teismas, nagrinėjamojoje byloje vekselio davėjas K. D. nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo vekseliui išduoti, kad buvo tik apgaulė ir prievarta, kaip nurodo jis pats. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas, 2010 m. sausio 20 d. teismo posėdyje patvirtino, jog pasirašant vekselį, grasinimų nebuvo, kad vekselį pasirašė L. G. prašomas ir ja pasitikėjęs ir kreipėsi į teismą dėl to, kad L. G. neturi iš ko grąžinti pinigų (b. l. 61). Ne gana to, ieškovas ir 2010 m. vasario 22 d. teismo posėdyje patvirtino, kad jei ieškovas būtų žinojęs, kokioje finansinėje padėtyje yra L. G. , būtų nepasirašęs vekselio (b. l. 73). Be to, pagal CK 1.91 straipsnį apgaulė - tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo - sudaryti sandorį. Apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamos įtakos šalies valios susiformavimui. Šiuo atveju neįrodyta, kad N. V. , R. J. ir L. G. atliko veiksmus, kurie butų turėję lemiamos įtakos ieškovo valios susiformavimui.
Kadangi, kaip pagrįstai nurodė atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad dėl suklydimo sudarytą sandorį teismas gali pripažinti negaliojančiu, jeigu nustatomos dvi sąlygos:1) turi būti konstatuotas suklydimo faktas; 2) turi būti nustatyta, kad suklydimas buvo esminis. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2004). Iš ieškinio ir apeliacinio skundo galima daryti išvadą, kad ieškovas savo suklydimą įžvelgia tame, kad jis tikėjosi, jog L. G. jam greitu laiku pinigus grąžins, dėl ko jis ir išrašė vekselį. Tačiau šiuo atveju ieškovas nurodo, kad suklydo dėl vekselio išrašymo motyvų, o suklydimas dėl sudaromo sandorio motyvų nėra pagrindas pripažinti sandorį negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008m. birželio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2008).
Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007 konstatuota, kad tokiu atveju, kai vekselio išrašymas neatitinka vidinės asmens, t. y. vekselio davėjo, valios, sąžiningas, teisingas, protingas, apdairus ir rūpestingas asmuo turėtų iš karto ginčyti vekselį nelaukdamas, kada šis bus perduotas pagal indosamentą. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų siekęs ginčo vekselį nuginčyti, priešingai, netgi įvykdė dalį prisiimtų įsipareigojimų, tai yra padengė dalį (30 000 Lt) skolos atsakovui (b. l. 31).
Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo spręsti, jog ginčo vekselį ieškovas pasirašė nesant jo valios. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad tai, kokiais motyvais vedinas ieškovas pasirašė vekselį atsakovui, esminės reikšmės nagrinėjamame ginče nėra svarbu, nes vekselį ieškovas pasirašė laisva valia, prisiėmė laisva savo valia pareigą sumokėti R. J. 200 000 Lt, kurie už L. G. skolas buvo perduoti N. V. . Pagal sutarčių laisvės principą, jei šalis nėra tikra, kad sutarties sąlygos atitinka jos valią, turi teisę jos nepasirašyti. Nenustatyta, kad ieškovas K. D. neturėjo visos informacijos apie sudaromą sandorį, o vėliau paaiškėjusios aplinkybės negali būti pagrindu ieškovo K. D. valią sudaryti ginčijamą sandorį laikyti ne savanoriška.
Pabrėžtina ir tai, kad net pats ieškovas savo ieškinyje dėstydamas aplinkybes nurodė, kad yra skolingas L. G. ir dengdamas skolą jai įsipareigojo sumokėti trečiajam asmeniui - L. G. kreditoriui (b. l. 3). Šalių santykiams nemažai turi reikšmės byloje nustatytos aplinkybės, kurios patvirtina, jog šalis – L. G. ir N. V. , L. G. ir K. D. , K. D. ir N. V. - tiek iki ginčo vekselio pasirašymo, tiek po to siejo tarpusavio santykiai, susiję tiek su pinigais, tiek su tarpusavio paslaugomis (pavyzdžiui, abipusiai paskoliniai santykiai siejo L. G. ir K. D. , šiuos asmenis taip pat siejo darbiniai santykiai, K. D. iniciatyva pas N. V. kieme buvo laikoma UAB „Kurklių karjeras“ technika, N. V. kai kuria UAB „Kurklių karjeras“ technika naudojosi, L. G. su N. V. ketino sudaryti pirkimo-pardavimo sandorį). Minėtos faktinės aplinkybės parodo, kad ginčo šalis sieja nevienkartiniai sudėtingi teisiniai santykiai, kad jų sudaromi sandoriai ar atsiskaitymai pagal juos yra tarpusavyje susiję. Teisėjų kolegijos nuomone, šios aplinkybės patvirtina ne tik ieškovo valios buvimą pasirašant ginčo vekselį, bet taip pat paneigia ir apeliacinio skundo argumentus, susijusius su tuo, jog ginčo vekseliu siekiama perkelti L. G. skolą N. V. . T. y. tai patvirtina, kad šalys galėjo siekti tokiu būdu (ieškovui pasirašant vekselį) suderinti tarpusavio atsiskaitymus, o ieškovas nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismuose nepateikė jokių įrodymų, kurie įrodytų, kad išrašytas vekselis prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms. Vien tas faktas, kad išrašydamas vekselį ieškovas įsipareigojo sumokėti 200 000 Lt negali būti pagrindas tam, kad ieškovo išrašytas vekselis prieštarauja imperatyvioms teisės normoms. Nagrinėjamu atveju nėra jokios imperatyvios įstatymų nuostatos, kuriai galėtų prieštarauti išrašytas vekselis.
Iš apeliacinio skundo turinio galima daryti išvadą, jog, apelianto nuomone, ginčo vekselio prigimtis yra garantas ar laidavimas. Su tokiais skundo argumentais sutikti nėra pagrindo.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad teisinė vekselio prigimtis lemia tai, kad vekselis gali atlikti ir tam tikrą prievolės pagal tą šalių teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio vekselis buvo išrašytas, įvykdymo užtikrinimo funkciją: vekselyje įtvirtintos prievolės specifika, t. y. jos abstraktumas ir besąlygiškumas, suteikia kreditoriui papildomą garantiją dėl to, kad skola jam bus grąžinta. Taigi plačiąja prasme vekselis atlieka prievolės pagal sandorį, iš kurio kilusių santykių pagrindu buvo išduotas vekselis, užtikrinimo funkciją dėl to, kad viena prievolė pakeičiama kita, daugiau formalia, be to, kuri vykdoma pagal vekselių teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Tačiau, atlikdamas nurodytą užtikrinimo funkciją, vekselis netampa garantija ar laidavimu. Minėta, kad skolininkas (vekselio davėjas), išduodamas vekselį, sukuria kreditoriaus (vekselio turėtojo) naudai jau visiškai kitą, negu jo įsipareigojimas pagal tą teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio išduodamas vekselis, prievolę - prievolę pagal vekselį. Be to, išrašius vekselį, sukuriamas naujas civilinių teisių objektas - vertybinis popierius. Dėl to dokumentas, atitinkantis įstatymo vekseliui nustatytus reikalavimus, negali būti vertinamas ne kaip vertybinis popierius ir juolab sutapatinamas su prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007).
Į visus esminius apeliacinio skundo bei atsikirtimo į apeliacinį skundą argumentus atsakyta. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliaciniame skunde nenurodomi konkretūs argumentai, kuriais būtų ginčijamas skundžiamu sprendimu patenkintas priešieškinis, todėl dėl šios sprendimo dalies teisėjų kolegija nepasisako.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.