- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-26
- Bylos Nr.
- e2S-63-280/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimutė Sankauskaitė
- Ieškovas
- I. Š. I.
- Atsakovas
- F. I.
- Trečiasis asmuo
- J. Š.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. Š. I. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2021 m. gruodžio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-4874-839/2021 pagal ieškovės I. Š. I. ieškinį atsakovui F. I., trečiasis asmuo – J. Š., institucija, teikianti išvadą - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ieškiniu prašo nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vokietijoje ir (duomenys neskelbtini) įregistruotą Utenos rajono savivaldybės administracijos teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 64, tarp ieškovės I. Š. I. ir atsakovo F. I. dėl atsakovo kaltės; nepilnamečių vaikų K. ir O. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su jų motina; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę ,,I. Š.“; priteisti iš atsakovo F. I. nepilnamečių vaikų K. Š., gim. (duomenys neskelbtini)., ir O. I., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 300,00 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka; vaikų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę; priteisti iš atsakovo F. I. 2400,00 EUR išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimą; nustatyti, kad atsakovas netrukdomai bendrauja su nepilnamečiais savo vaikais dalyvaujant jų motinai; kreditorinius įsipareigojimus J. Š. pripažinti asmenine F. I. prievole; priteisti iš atsakovo ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - laikiną išlaikymą mokamą po 300,00 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui ir nustatyti laikiną nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą kartu su jų motina. Laikinąsias apsaugos priemones taikyti nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo byloje priėmimo. Nurodė, kad atsakovas pamiršo savo pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus jau kelis mėnesius ir mano, kad tik viena ieškovė turi rūpintis sūnumis, užsiimti jų vystymusi, ir auklėjimu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2021 m. gruodžio 1 d. nutartimi ieškovės prašymas atmestas.
4. Teismas nurodė, jog pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 2 dalies 1 punktą atsižvelgiant į vaikų interesus, galima taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas, ir nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą kartu su vienu iš tėvų.
5. Teismas vertino ieškovės teiginius, kad su sutuoktiniu kartu negyvena, kadangi jis pradėjo prieš ją smurtauti, todėl ji dėl saugumo iš Vokietijos persikraustė gyventi pas tėvus į Lietuvą; kad atsakovas yra jaunas, darbingas išsilavinęs, turi gerai apmokamą darbą ir gauna 3000 Eur dydžio atlyginimą, todėl jo turtinė padėtis yra geresnė ir jis gali teikti didesnį išlaikymą vaikams nei ieškovė.
6. Pripažino, jog ieškovės nurodytos aplinkybės nėra pakankamai pagrįstos byloje pateiktais įrodymais, byloje nepateikta duomenų, jog yra iškilusi reali grėsmė vaikų saugumui ar sveikatai. Pažymėjo, kad vaikai turi abu tėvus, ginčas dėl vaikų gyvenamosios vietos dar neišnagrinėtas, duomenys, kurie leistų bent iš dalies nustatyti atsakovo gyvenamąsias sąlygas, turtinę padėtį (pajamas ir kt.) nepateikti. Ieškovės teiginiai, kad ji, bijodama atsakovo smurto, išvažiavo iš Vokietijos ir grįžo pas tėvus, taip pat nėra pakankamai pagrįsti įrodymais. Ieškovė nurodė, jog vaikų išlaikymui kas mėnesį yra skiriama apie 600 EUR kiekvienam vaikui (ieškinio 15 p.), todėl sprendė, jog minimaliems tokio amžiaus vaikų poreikiams tai turėtų būti pakankama suma. Nurodė, kad gali būti priteisimas išlaikymo įsiskolinimas.
7. Sprendė, kad nurodytos aplinkybės nesudaro pakankamo pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones šiuo metu, nes jų taikymo poreikis nėra pagrįstas pakankamai objektyviais įrodymais, negalima teigti, jog galimo palankaus ieškovei sprendimo įvykdymas, netaikius laikinų apsaugos priemonių, pasunkėtų ar pasidarytų negalimas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
8. Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį ir jos prašymą patenkinti.
9. Nurodo, kad teismas neįvertino, kad iki šiol nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nebuvo nustatyta su vienu iš tėvų; ieškovė su vaikais gyvena nuo pat jų gimimo; būtina užtikrinti nepilnamečių vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos pastovumą; nepilnamečių vaikų amžiaus (O. 2 metai, K. vos 8 mėnesiai), to, kad tokio amžiaus vaikai priklausomi nuo juos prižiūrinčių asmenų, sveikatos, ugdymo įstaigose vaiko interesams atstovauti yra būtinas suaugusiojo dalyvavimas; laikinas nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iš tėvų skirtas apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu ir sureguliuoti byloje dalyvaujančių asmenų tarpusavio santykius. Ieškovę ir nepilnamečius vaikus sieja itin glaudūs ryšiai, aš iki šiol ji žindo sūnų K., nėra duomenų, kad ji netinkamai rūpinasi savo vaikais, vaikų interesus atitiktų jų pagrindinės laikinos gyvenamosios vietos nustatymas su motina.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismas nurodė, kad minimaliems tokio amžiaus vaikų poreikiams 600 EUR kiekvienam vaikui yra pakankama suma, tačiau nepagrįstai visą naštą išlaikyti vaikus perkėlė vienai ieškovei. Teismas, atsisakydamas priteisti nepilnamečiams vaikams laikiną išlaikymą, neįvertino to, kad tėvai turi išlaikyti vaikus, jų pareigos lygios, išlaikymas reikalingas vaikų vystymosi poreikių patenkinimu, todėl jis turi būti teikiama pastoviai, be pertraukų ir reikiamo dydžio bei formos. Atsakovas visiškai neteikia vaikams išlaikymo, yra nusišalinęs nuo pareigų vaikams vykdymo. Kasacinio teismo praktikoje nustatytas orientacinis nepilnamečių vaikų išlaikymo kriterijus, kuris siejamas su vieno mėnesio minimalia mėnesine alga, skundo pateikimo metu minimali mėnesinė alga sudaro 642 EUR, nuo 2022 m. sausio 1 d. bus 730 EUR. Tokio dydžio išlaikymas, vadovaujantis teismų praktika, užtikrintų nepilnamečių vaikų minimalius poreikius. Minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Laikinas išlaikymas turėtų užtikrinti bent minimalius vaiko poreikius iki to, kol bus išnagrinėta byla. Teismas neįvertino į bylą pateiktų įrodymų apie išlaidas, tenkančias sūnums, ieškovės turtinės padėties (niekur nedirba, yra vaiko priežiūros atostogose, gauna 630 EUR dydžio išmoką, ją finansiškai remia tėvai). Atsakovas yra jaunas, darbingas, išsilavinęs, turi gerai apmokamą darbą, kiekvieną mėnesį gauna 3 000 EUR dydžio atlyginimą, tačiau gera valia neteikia vaikams išlaikymo. Teismui atsisakius priteisti laikiną išlaikymą, pažeidžiami prioritetiniai nepilnamečių vaikų interesai, neužtikrinami minimalūs jų poreikiai. Atsisakymas priteisti laikiną išlaikymą neatitinka vaikų poreikių bei tėvų turtinės padėties proporcingumo principo.
11. Teigia, kad teismas nesivadovavo proporcingumo, teisingumo ir ekonomiškumo principais, neįvertino šalių teisėtų interesų, suteikė atsakovui nepagrįstą prioritetą, neišlaikė proceso šalių interesų pusiausvyros, nukrypo nuo teismų praktikos šios kategorijos bylose.
12. Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsniai). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).
14. Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones – teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
15. Kadangi byloje yra tarptautinis (užsienio) elementas, ginčas susijęs su kita ES valstybe (Vokietija), priklausomai nuo byloje pareikštų reikalavimų pobūdžio yra aktualūs ES teisės šaltiniai: 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr.2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo (toliau - reglamentas ,,Briuselis II bis“) (dėl reikalavimo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą teismingumo spręstina remiantis reglamento „Briuselis II bis“ nustatytomis taisyklėmis) ir 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje (toliau – Išlaikymo reglamentas) (dėl reikalavimo priteisti išlaikymą teismingumo spręstina remiantis Išlaikymo reglamente nustatytomis taisyklėmis.
16. Pažymėtina, kad šioje civilinės bylos stadijoje nėra galimybės konstatuoti, ar Lietuvos teismai turi jurisdikciją nagrinėti ieškinį, šis klausimas šioje byloje nėra svarstytinas. Pirmosios instancijos teismas priėmė ieškovės ieškinį, tačiau jis buvo paliktas nenagrinėtu 2021 m. gruodžio 30 d. nutartimi konstatavus, jog byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams. Minėta nutartis nėra įsiteisėjusi, dėl jos paduotas ieškovės atskirasis skundas, todėl šiuo klausimu bus pasisakyta kitoje byloje.
17. Sprendžiant dėl galimybės šioje bylos nagrinėjimo stadijoje taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pažymėtina, jog Reglamento „Briuselis II bis“ 20 straipsnis nustato, kad jas gali taikyti ir jurisdikcijos spręsti klausimą iš esmės neturintis teismas, jei yra būtina skubiai imtis priemonių jo veiklos teritorijos valstybėje esančiam vaikui apsaugoti. Reglamentas „Briuselis II bis“ nedetalizuoja, kokios laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, todėl konkreti laikinoji apsaugos priemonė nustatoma pagal ją taikančios valstybės teisę. Išlaikymo reglamento 14 straipsnio nuostatose numatyta, jog valstybės narės teismams gali būti paduotas prašymas dėl tokių laikinųjų, įskaitant ir apsaugos, priemonių, kurios yra galimos pagal tos valstybės teisę, taikymo, net jeigu pagal šį reglamentą kitos valstybės narės teismai turi jurisdikciją nagrinėti bylą iš esmės. Taigi, tam tikrais atvejais laikinąsias apsaugos priemones gali taikyti ir teismas, kuriame dar tik sprendžiamas jurisdikcijos nustatymo klausimas.
18. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CK 3.65 straipsnis reglamentuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymą būtent šeimos bylose. CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas gali taikyti šias laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. Taip pat viena iš šiame straipsnyje įtvirtintų laikinųjų apsaugos priemonių - laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams ar kitam sutuoktiniui priteisimas (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
19. Pažymėtina, kad laikinas iki teismo sprendimo priėmimo dienos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas yra skirtas apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Laikinas vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iš tėvų iki teismo sprendimo byloje priėmimo gali būti taikomas esant aplinkybių visetui: 1) tėvai gyvena skyriumi; 2) vieno iš tėvų elgesys, gyvenimo būdas kelia grėsmę esminiams vaiko interesams arba jis pagal savo finansinę padėtį negali užtikrinti tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis. Minėta laikinoji apsaugos priemonė yra išimtinio pobūdžio ir jos taikymą pateisinti gali tik reali grėsmė vaiko interesams vieno iš tėvų pusės. Asmeniui, prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenka pareiga įrodyti jų taikymo būtinybę ir kad jų nepritaikius bus pažeisti vaiko ar vieno iš sutuoktinių interesai.
20. Be to, siekdama užkirsti kelią vaiko grobimui, tarptautinė bendruomenė tiek 1980 m. Hagos konvencijoje (10 straipsnis), tiek reglamente „Briuselis II bis" (10 straipsnis) įtvirtino, kad, esant neteisėtam vaiko išvežimui ir (ar) laikymui, jurisdikciją tėvų pareigų bylose išlaiko iki išvežimo buvusios vaiko nuolatinės (įprastinės) gyvenamosios vietos valstybės teismas. Byloje yra duomenų, kad atsakovas kreipėsi dėl neteisėtai išvežtų vaikų sugrąžinimo į jų nuolatinę gyvenamąją vietą pagal 1980 m. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų, ši aplinkybė yra reikšminga svarstant klausimą dėl laikinos vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, nes, esant neteisėtam vaiko išvežimui, teismas Lietuvoje negalėtų spręsti tėvų pareigų klausimo.
21. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad byloje nepateikta duomenų, jog yra iškilusi reali grėsmė vaikų saugumui ar sveikatai. Pažymėtina, kad jokių aplinkybių dėl vaikams keliamos grėsmės apeliantė teikiamame atskirajame skunde taip pat nenurodo. Pripažintina, jog ieškovė neįrodė, kad tik pritaikius specialiąją priemonę, bus apsaugoti vaiko teisės ir interesai iki tėvų ginčas bus išspręstas iš esmės, tokių aplinkybių nenustatyta ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka.
22. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad šiuo konkrečiu atveju nesant jokios grėsmės nepilnamečių vaikų interesams, nėra pagrindo ir taikyti laikinąją apsaugos priemonę - nustatyti vaikų gyvenamąją vietą kartu su apeliante. Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje teismui nepakanka duomenų nuspręsti dėl laikinos nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su konkrečiu tėvu (motina). Be to, nustatyta vaikų laikina gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų, būtent ieškove, sukurtų prielaidas tikėtinam galutiniam sprendimui, sukurtų palankias aplinkybes tik vienam iš tėvų formuoti stipresnį ir glaudesnį ryšį su nepilnamečiais vaikais, todėl neatitiktų vaikų interesų. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas 2019 m. liepos 23 d. sprendime byloje Š. prieš Lietuvą (peticijos Nr. 21243/17) pripažino, jog nacionalinės priemonės, trukdančios tėvo ir vaiko bendravimui, prilygsta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 str. saugomos teisės apribojimui.
23. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas vertina, jog pirmosios instancijos teismas, nenustatydamas laikinos nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nei su vienu iš tėvų, atsižvelgė į vaikų interesus ir abiejų tėvų teisę dalyvauti vaikų auklėjime, užtikrino šalių interesų pusiausvyros principą, atsižvelgdamas į vaikų interesus bendrauti maksimaliai su abiem tėvais, todėl teismas nenustatė pagrindo skundžiamos nutarties dalies keitimui.
24. CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teikdami proporcingą išlaikymą nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Taigi, laikino išlaikymo paskirtis – užtikrinti minimalius nepilnamečių vaikų poreikius ir prioritetas teikiamas vaikų interesų apsaugai. Vaikams turi būti užtikrinamas nuolatinis pastovaus dydžio išlaikymas. Proceso stadijoje, kai sprendžiamas klausimas tik dėl laikino išlaikymo priteisimo, teismas privalo užtikrinti, kad vaiko teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nesprendžia šalių ginčo, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti.
25. Pirmosios instancijos teismas netenkino prašymo priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą vaikams, argumentuodamas tuo, kad jų poreikiai užtikrinami ieškovės, kuri nurodo skirianti kiekvienam vaikui po 600 EUR kasmėnesinį išlaikymą. Apeliantė teigia, kad teismo nebuvo atsižvelgta į tai, jog ieškovės pajamos sudaro tik 630 EUR, ji nedirba, nes yra vaiko priežiūros atostogose, o atsakovas nevykdo savo kaip tėvo pareigos išlaikyti vaikus, teismas nepagrįstai perkėlė visą vaikų išlaikymo naštą vienai ieškovei.
26. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad teisę ir pareigą auklėti savo vaikus turi abu tėvai, o teismo pareiga yra užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai interesai bei išlaikyta vaikų tėvų interesų pusiausvyra. Tačiau byloje nustatyta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2021-11-12 gavo Vokietijos centrinės institucijos persiųstą F. I., gim. (duomenys neskelbtini), prašymą pagal Hagos konvenciją dėl galimai neteisėtai Lietuvos Respublikoje laikomų mažamečių sūnų K. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir O. I., gim (duomenys neskelbtini), grąžinimo į vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę Vokietiją. Pareiškėjas prašyme nurodė, jog yra sudaręs santuoką su I. Š. I., su ja susilaukęs sūnų K. ir O. Mažametis K. gimė Lietuvoje, jo tėvams nesant santuokoje, todėl pareiškėjas įstatymų nustatyta tvarka yra pripažinęs tėvystę sūnaus atžvilgiu. 2020-09-15 pareiškėjas su sūnaus motina susituokė ir mažametis O. gimė Vokietijoje jo tėvams jau esant santuokoje. Šeima gyveno kartu Vokietijoje iki š. m. birželio 28 d., kuomet I. Š. (I.) su vaikais išvyko į Lietuvą aplankyti giminaičių iš motinos pusės. Vaikų tėvų sutarimu, vaikai su motina turėjo sugrįžti į Vokietiją 2021-08-09, kadangi mažametis K. turėjo pradėti lankyti darželį Vokietijoje. Tačiau būdama Lietuvoje I. Š. I. informavo pareiškėją, jog neketina grįžti ar grąžinti sutartu laiku vaikų į Vokietiją. Pareiškėjas teigia, kad nedavė sutikimo sūnų pasilikimui Lietuvoje nuolatiniam gyvenimui, todėl prašo juos sugrąžinti į Vokietiją vadovaujantis Hagos konvencijos nuostatomis. Šiuo metu byloje nėra duomenų, ar atsakovo prašymas išspręstas.
27. Taigi, nagrinėjamu atveju byloje yra duomenys, leidžiantys manyti, jog ieškovė pati apsisprendė negrįžti gyventi pas sutuoktinį, pasiliko gyventi pas tėvus, dėl ko atsakovas yra kreipęsis dėl neteisėtai išvežtų vaikų sugrąžinimo, ieškovė nepateikė duomenų, jog atsakovas atsisako geranoriškai teikti vaikams išlaikymą ar kad ji šiuo klausimu į jį kreipėsi. Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje negalima konstatuoti, jog atsakovas atsisako vykdyti pareigą teikti vaikams išlaikymą, nėra aišku, ar vaikai nebus grąžinti į Vokietiją, be to, byloje dar nėra išspręstas klausimas dėl bylos teismingumo.
28. Byloje pateikti duomenys, kad ieškovė turto neturi, pajamos sudaro apie 630 Eur, tačiau ji nurodo skirianti vaikų išlaikymui po 600 Eur. Šiuo metu ieškovė gyvena pas tėvus, gauna iš jų paramą. Atsakovas, ieškovės nurodymu, gyvena užsienyje, nėra teismui žinoma jo tikroji turtinė padėtis, gaunamos pajamos.
29. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje pripažįstama, kad kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, šis kriterijus yra orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kurios bus nustatytos tik iš esmės išnagrinėjus bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-276/2013). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1114 Dėl 2021 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio, minimali mėnesinė alga yra 642 Eur. Tačiau ši suma nurodoma neatskaičius mokesčių. Minimali mėnesinė alga, atskaičius mokesčius - 468,41 Eur. Atsižvelgtina ir į aplinkybę, jog nuo 2022 m. sausio 1 d. minimali mėnesio alga padidės, t. y. sieks 730 Eur (neatskaičius mokesčių), atskaičius mokesčius - 518 Eur. Kadangi ieškovė nurodo skirianti vaikams po 600 Eur, galima spręsti, jog šiuo metu jų būtiniausi poreikiai užtikrinami ir prioritetiniai vaikų interesai nenukentės.
30. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pasikeitus faktinėms aplinkybėms kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kadangi laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos bet kurioje civilinio proceso stadijoje CPK nustatyta tvarka (CPK 144 straipsnio 2 dalis, 148 straipsnis).
31. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, pagrįstai atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Dėl nurodyto pirmosios instancijos teismo nutarties naikinti ar keisti nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmos dalies pirmuoju punktu,
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį palikti nepakeista.