Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. R. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės P. Ž. ieškinį atsakovui D. R. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo pilnamečiam vaikui priteisimo, trečiasis asmuo E. Ž..

Aprašomoji dalis

Teisėjas nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tada, jei yra pagrindo manyti, kad, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomu. Laikinos paramos pilnamečiam vaikui priteisimo klausimas nėra tapatus klausimo išsprendimui dėl nepilnamečiui vaiko priteisimo. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios atsakovo D. R. pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtini P. Ž. poreikiai, kiekvieno iš tėvų dalis, kuria jie turi prisidėti prie vaiko išlaikymo ir pan. Be to, nustatant laikiną pilnamečiui vaikui išlaikymą, negali būti taikomos nepilnamečio asmens išlaikymą reglamentuojančios teisės normos.

atsakovas neteisingai interpretuoja CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punkto normas, siedamas ją su galimybe priteisti laikiną materialinį išlaikymą tik nepilnamečiam vaikui. Visas atsakovo atskirasis skundas grindžiamas aplinkybe, kad pilnametis vaikas, kuriam reikalingas išlaikymas, negali būti tapatinamas su nepilnamečiu vaiku. Įstatymo leidėjas, numatydamas galimybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones – laikiną išlaikymo priteisimą, nesiejo šios formos išimtinai su nepilnamečių vaikų apsauga. Šių laikinųjų apsaugos priemonių tikslas užtikrinti pilnamečio vaiko, siekiančio išsilavinimo ir reikalingo materialinės paramos, teisėtą interesą visapusiškai lavintis bei tenkinti būtiniausius poreikius civilinės bylos nagrinėjimo metu. Šiuo metu ieškovei yra 20 metų, t. y. ji yra jaunesnė nei 24 metų amžiaus, ieškovė studijuoja Mykolo Romerio universitete Viešojo saugumo fakultete pagal Teisės ir ikiteisminio proceso nuolatinę studijų formą. Šiuo metu neturi galimybės įsidarbinti, nes privalo kiekvieną dieną lankyti užsiėmimus universitete. Ieškovei materialinė parama yra būtina. Atsakovas prie ieškovės išlaikymo neprisideda nuo to momento, kai ieškovei suėjo 18 m. Ieškovės išlaikymu pilnai rūpinasi motina, kurios gaunamų pajamų nepakanka pilna apimtimi išlaikyti ieškovę. Per mėnesį ieškovės poreikiams patenkinti reikalinga lėšų suma sudaro 343,33 Eur. Atsakovas nenurodo, kokios konkrečios proceso ir materialiosios teisės normos, reglamentuojančios laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, buvo pažeistos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Viena iš laikinųjų apsaugos priemonių formų – laikino materialinio išlaikymo vaikui priteisimas (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas, CK 3.65 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 4 punktas). Ši priemonė taikoma iki byloje bus priimtas teismo sprendimas (CK 3.65 straipsnio 1 dalis). Laikino išlaikymo klausimas sprendžiamas pagal analogiją taikant CK 3.1921, CK 3.203 straipsnius. Pažymėtina, kad, šiuo atveju, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama ne tik užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą, bet ir laikinai sureguliuoti ginčo teisinius santykius.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nesprendžia ir nenagrinėja ieškinio iš esmės. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės tiksliai ir visapusiškai išsiaiškinti reikiamo ir būtino išlaikymo vaikui dydžio bei to, kokios atsakovo galimybės teikti tokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios atsakovo pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtini vaiko poreikiai, kiekvieno iš tėvų dalis, kuria jie turi prisidėti prie vaiko išlaikymo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką tokio pobūdžio bylose, yra nurodęs, kad išlaikymas iš tėvų pilnamečiam ne vyresniam kaip 24 metų vaikui priteisiamas, kai yra visuma iš įstatymo kylančių sąlygų: vaikas sąžiningai ir pažangiai mokosi vidurinės, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje; vaikui būtina parama, o tėvai turi galimybę ją teikti. Tokį išlaikymą teismas gali priteisti konkrečioje byloje, įvertinęs šiam klausimui spręsti svarbias aplinkybes, nes paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2011).Taigi teismas, naudodamasis jam suteikta diskrecija, apie paramos būtinumą sprendžia, įvertinęs byloje surinktus įrodymus apie vaiko turtą, pajamas (stipendiją, pašalpas ir pan.) ir poreikius (mokestis už mokslą, gyvenamosios vietos nuomos mokestis, išlaidos už komunalinius patarnavimus, mokslo priemonėms, maistui, aprangai įsigyti ir kitas lėšas), taip pat tėvų turtinę padėtį ir gaunamas pajamas bei jų turtines pareigas kitiems asmenims (nepilnamečiams vaikams, kitiems šeimos nariams) ir tuo, kad nustatyta parama, atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį, galėtų būti realiai įvykdoma, kad negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties, kad išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims, kad tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan.

Iš į bylą pateiktų įrodymų matyti, kad ieškovė P. Ž. yra pilnametė (gim. (duomenys neskelbtini)), studijuoja Mykolo Romerio universitete Viešojo saugumo fakultete pagal Teisės ir ikiteisminio proceso nuolatinę studijų programą, nedirba, kitų pajamų neturi, pateikė duomenis apie paskaitų tvarkaraštį bei laisvą nuo paskaitų laiką. Nurodė, kad atsakovas prie išlaikymo neprisideda. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės, kuriomis grindžiamas paramos pilnametei dukrai, besimokančiai Mykolo Romerio universitete pagal nuolatinę studijų programą, reikalingumas šiuo metu pagrindžia ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumą (reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo yra preliminariai pagrįstas).

Atsakovas apeliacinį skundą grindžia tuo, kad pilnamečiui vaikui išlaikymo priteisimo klausimas nėra tapatus dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad nagrinėjant klausimą dėl išlaikymo priteisimo pilnamečiui ir nepilnamečiui vaikui priteisimo, taikytini skirtingi vertinimo kriterijai, tačiau ši aplinkybė pati savaime nepanaikina laikinosios apsaugos priemonės pilnamečiui vaikui taikymo galimybės. Be to, apeliantas atskirajame skunde, siekdamas patvirtinti ginčijamos nutarties neteisėtumą ir/ar nepagrįstumą, nenurodė jokių argumentų, kurie akivaizdžiai paneigtų paramos ieškovei būtinumą, t. y. patvirtintų gerą ieškovės turtinę padėtį ir galimybę pačiai save išlaikyti ir kt.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytų aplinkybių visetą, spręstina, kad, kilus pagrįstų abejonių, jog gali būti pažeista vaiko teisė į tinkamą materialinį išlaikymą ir gali nukentėti jo teisėtas interesas visapusiškai lavintis bei tenkinti būtiniausius poreikius civilinės bylos nagrinėjimo metu, pirmosios instancijos teismas iš esmės padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo skundžiamą teismo nutartį panaikinti ar pakeisti atskirojo skundo argumentais. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsakovo D. R. atskirojo skundo netenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.