Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nutarimas

2020-03-05 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-135-446/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaNutarimas · 2020-03-05Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai
  2. Vienintelė instancijaNutartis · 2020-05-28Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-03-05
Bylos Nr.
A15.-135-446/2020
Teisminio proceso Nr.
4-23-3-00002-2020-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę
Teisėjas
Vilma Raščiuvienė (pirm.)
Pažeidėjas
V. D.
Institucija
Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariatas
Nukentėjusysis
Akcinė bendrovė "Kelių priežiūra"
Advokatai
Donatas Daunys
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A15.-135-446/2020Teisminio proceso Nr. 4-23-3-00002-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.1;1.4.4; 1.4.6; 1.4.7; 16.9.3; 16.9.4.1; 16.9.4.2; 16.9.10; 21.11.11; 21.17.17; 21.17.18 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2020 m. kovo 5 d.Kelmė
Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Vilma Raščiuvienė,sekretoriaujant Rosandai Kasparaitei,

dalyvaujant institucijos, atlikusios tyrimą administracinio nusižengimo byloje, atstovui V. R.,

administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui V. D., jo atstovui advokatui Donatui Dauniui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nagrinėjo V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. D. 2019 m. rugpjūčio 3 d. 0 val. 45 min. kelyje Ryga-Šiauliai-Tauragė-Kaliningradas 85,4 kilometre, vairuodamas automobilį „Land Cruizer“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir tempdamas priekabą, nerodė atitinkamo (dešiniojo) posūkio signalo, sulėtino greitį bei visiškai sustojo važiuojamojoje dalyje, taip trukdydamas važiuojančiam iš paskos automobiliui „BMW 320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (latviški), vairuojamam K. S., sustojęs važiuojamojoje dalyje neįjungė avarinio šviesos signalo, „BMW“ automobiliui apvažiavus, pradėjo važiuoti iš paskos, įjunginėdamas ilgąsias žibintų šviesas, taip akino „BMW“ automobilio vairuotoją. Važiuodamas toliau, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui, baigdamas lenkimo manevrą ir grįždamas atgal į savo eismo juostą, iš chuliganiškų paskatų (norėdamas paauklėti BMW vairuotoją), nebaigęs lenkimo manevro ir grįždamas į savo eismo juostą, tyčia staiga užsuko, su tempiama priekaba atsitrenkdamas į lenkiamą „BMW“ automobilį, nuo smūgio „BMW“ automobilis atsitrenkė į kelio atitvarus. Eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, apgadintas „BMW“ automobilis ir kelio atitvarai, dėl sugadinto „BMW“ automobilio padaryta žala siekia 1 023 eurus, t. y. viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. D. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 2019 m. naktį iš rugpjūčio 2 d. į 3 d. jis važiavo iš Estijos namo – į (duomenys neskelbtini). Kelio atkarpoje Šiauliai- Kelmė jį prisivijo ir aplenkė „BMW“ markės automobilis su Latvijos Respublikos valstybiniais numeriais, po to sulėtino greitį, dėl ko jis buvo priverstas šį automobilį aplenkti. Kurį laiką „BMW“ markės automobilis važiavo jam iš paskos su įjungtomis ilgosiomis šviesomis, prie jo labai priartėjęs. Jis sulėtino savo automobilį, tačiau „BMW“ jo nelenkė, važiavo iš paskos. Dėl tokio BMW automobilio važiavimo jam kilo mintis, kad asmenys, važiavę šiuo automobiliu (lenkimo metu matė, kad automobilyje sėdi keturi asmenys), jį persekioja, rengiasi užpulti. Tuo metu jis su savimi turėjo 5 000 Eur, kuriuos buvo gavęs grynais už nuvežtą automobilį į Estiją. Jis pristabdė, norėdamas įsitikinti, ar jam negresia užpuolimas, tačiau važiuojamojoje kelio dalyje sustojęs nebuvo. Jam stabtelėjus, „BMW“ automobilis jį aplenkė. Jis tai pat pradėjo važiuoti. Stebėdamas jį aplenkusį BMW, matė, kad šis automobilis didina greitį, jis prisivijęs, pamirksėjo ilgosiomis šviesomis, norėdamas pasakyti, kad vairuotojas, važiavęs jam iš paskos su įjungtomis ilgosiomis šviesomis, negerai elgėsi. Tuo metu ėmė automobilį lenkti, „BMW“ didino greitį, jo įsitikinimu, važiavo didesniu nei 90 km/h greičiu, tačiau jis automobilį aplenkė. Lenkdamas „BMW“ automobilio jis nekliudė, jokio atsitrenkimui būdingo garso jis negirdėjo. Kad jo aplenktas „BMW“ automobilis būtų atsitrenkęs į kelio atitvarus, nematė. Po aplenkimo pasižiūrėjęs per galinio matymo veidrodėlius, kelyje „BMW“ automobilio nebematė, tačiau įtarimų, kad įvyko eismo įvykis, jam nekilo. Priekaba, kuria jis gabeno automobilį į Estiją ir buvo prisikabinęs prie savo automobilio „Land Cruizer“ 2019 m. rugpjūčio 3-4 dienomis, apgadinta nebuvo. Nei kelyje, nei grįžus į namus, jam jokių įtarimų dėl eismo įvykio nekilo. Leistino greičio, kuriuo jis gali važiuoti temdamas priekabą, lenkdamas BMW automobilį jis neviršijo.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. D. kaltė, padarius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 1 dalyje, 417 straipsnio 8 dalyje, 420 straipsnio 2 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje, įrodyta.

V. D. administracinėn atsakomybėn patrauktas už nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 1, 2 ir 8 dalyse, 420 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 426 straipsnio 2 dalyje, padarymą, pažeidus Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 90, 126, 136.4 ir 136.5 punktų reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymas, vairuotojų pareigų pėstiesiems, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytas pareigas, nevykdymas, važiavimas šaligatviu, veja ar pėsčiųjų (dviračių) taku, Kelių eismo taisyklėse nustatytos įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimas, apsisukimas pėsčiųjų perėjose, tuneliuose, ant tiltų, estakadų, viadukų ir po jais, tolimųjų šviesų neperjungimas į artimąsias šviesas tamsoje likus iki atvažiuojančios priešpriešiais transporto priemonės mažiau kaip 150 metrų, reikalavimo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto nesilaikymas, eismo tvarkos automagistralėse ir greitkeliuose, žmonių vežimo taisyklių pažeidimą. Pagal šio straipsnio 2 dalį sustojimas ir stovėjimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimas ir stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimas užtraukia administracinę atsakomybę. Pagal įvykio, nagrinėjamojo šio byloje, metu galiojusią ANK 417 straipsnio 8 dalies redakciją (2018-12-20 įstatymo Nr. XIII-1862 redakcija), ANK 417 straipsnio 8 dalyje buvo numatyta, kad KET pažeidimai, išskyrus šiame kodekse, numatytuosius, užtraukia baudą vairuotojams nuo 10 iki 12 eurų (dabar ANK 417 straipsnio 7 dalis).

ANK 420 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimą neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlusį (t. y. privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimą, tokią pat pavojingą situaciją sukėlusį įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už chuliganišką vairavimą, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų.

ANK 426 straipsnio 2 dalis numato administracinę atsakomybę už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

Kelių eismo taisyklių 9 punkte numatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

Pagal KET 90 punkto nuostatas draudžiama kaip įspėjamąjį signalą naudoti tolimąsias šviesas, jeigu jos gali akinti kitus vairuotojus (net ir per užpakalinio vaizdo veidrodį).

KET 126 punkte numatyta, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Rekomenduojama, kad atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės būtų ne mažesnis kaip per dvi sekundes nuvažiuojamas atstumas arba ne mažesnis kaip pusė spidometro rodmens, paversto metrais, pavyzdžiui, kai greitis 70 km/h, atstumas turi būti ne mažesnis kaip 35 m, jeigu eismo sąlygos nereikalauja kitaip. Rekomenduojama, kad motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojai, apvažiuodami arba lenkdami dviratininkus, tarp transporto priemonių paliktų ne mažesnį kaip 1,0 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų važiavimo greitis ne didesnis kaip 50 km/h, ir ne mažesnį kaip 1,5 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių greitis didesnis kaip 50 km/h.

Pagal KET 136.4 ir 136.5 punktus vairuotojas privalo įsitikinti, kad baigdamas lenkti, jis galės grįžti į savo eismo juostą, nesukliudydamas lenkiamai transporto priemonei, lenkiant bus užtikrintas saugus atstumas nuo lenkiamos transporto priemonės.

Iš telefoninių pranešimų informacijos (b. l. 56) matyti, kad bendruoju pagalbos centro telefonu 2019 m. rugpjūčio 3 d. 0 val. 56 min buvo gautas telefoninis pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), pažymėtame A12, automobilis kliudė pranešėjo automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir pasišalino

Iš eismo įvykio vietos schemos (b. l. 5) matyti, kad 2019 m. rugpjūčio 3 d. 0 val. 55 min, į telefoniniame pranešime nurodytą eismo įvykio vietą atvyko Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato pareigūnai, kurie apžiūrėjo eismo įvykio vietą, schemoje (b. l. 5) ir foto nuotraukose (b. l. 24-29) užfiksavo automobilio BMW 320, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) padėtį po susidūrimo, automobilio ir kelio atitvarų apgadinimus, rastas kelyje apgadinto automobilio detales. Iš eismo įvykio schemos ir foto nuotraukų matyti, kad automobilis „BMW 320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovintis prie kelio atitvaro dešiniajame kelkraštyje, apgadintas – salono viduje išsiskleidusios oro pagalvės, nubrėžti ir įlenkti abu automobilio šonai, apgadinta galinė dalis – lempos ir buferis, nėra priekinio kairės pusės rato. Už 19,9 m nuo automobilio galinės dalies matoma dalis duslintuvo su bakeliu, griovyje – automobilio ratas, abiejose kelio pusės apgadinti, įlenkti kelio atitvarai - kairėje pusėje už 70 metrų, dešinėje už 7,5 metrų nuo automobilio galinės dalies (žiūrint „BMW“ važiavimo kryptimi).

Liudytojais apklausti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato pareigūnai M. J. ir A. M. parodė, kad apžiūrėjus eismo įvykio vietą, automobilio „BMW“ apgadinimus, išklausius automobilį vairavusio ir jame važiavusių asmenų paaiškinimus, abejonių nekilo, kad BMW automobilis buvo kliudytas kito automobilio, dėl ko jis trenkėsi į kelio atitvarus. M. J. patvirtino, kad jam peržiūrėjus apgadinto automobilio „BMW“ vaizdo registratoriaus įrašą, abejonių, kad BMW automobilis buvo kliudytas kito automobilio, nebekilo, vaizdo registratoriuje buvo matomi „BMW“ automobilį kliudžiusios transporto priemonės valstybiniai numeriai, jo tempiama priekaba. Nustačius, kad iš eismo įvykio vietos pasišalinusi automobilio savininkas ne Kelmės rajono gyventojas, šio automobilio neieškojo.

Teisme liudytojais, nagrinėjant bylą Nr. A15-1842-446/2019 dėl to paties įvykio, apklausti D. S. ir K. P. parodė, kad jie 2019 m. rugpjūčio 2-3 d. automobiliu „BMW“ vyko iš Latvijos į Lenkiją per Lietuvą. Automobilį vairuojant D. S. dukrai K. S., nakties metu vairuotojas, kuris vairavo automobilį su priekaba, ėmė keistai elgtis -privažiuodavo arti jų automobilio galo, aplenkdavo ir vėl stabdydavo. Abu liudytojai patvirtino, kad aplenkęs automobilį „BMW“, kuriuo jie važiavo, automobilio su priekaba vairuotojas važiuojamojoje dalyje sustojo, jiems aplenkus sustojusį automobilį, jis juos prisivijo, lenkė. Liudytojai patvirtino, kad jie gerai matė, kad lenkdamas automobilis priekaba kliudė jų automobilį, girdėjo trenksmą ir pajuto smūgį, dėl ko K. S. vairuojamas automobilis trenkėsi į kelio atitvarus. Vairuotojo, kuris vairavo automobilį su tempiama priekaba, elgesys dar iki eismo įvykio, kelyje jiems kėlė nerimą, išgąstį, jie buvo šokiruoti.

Automobilio „BMW 320“, valst. NR. (duomenys neskelbtini), vaizdo registratoriaus užfiksuotame vaizdo įraše (b. l. 64), kuris buvo peržiūrėtas teismo posėdžio metu, matyti, kad automobilis, kuriame įrengtas vaizdo registratorius, važiuoja savo krypties eismo juosta, neišvažiuodamas į priešingos krypties eismo juostą. Priekyje, ta pačia kryptimi važiuoja automobilis „Land Cruizer“ su tempiama priekaba, kuris mažina greitį, važiuoja apie 30 km/h greičiu, automobiliui BMW priartėjus, „Land Cruizer“ sustoja važiuojamojoje kelio dalyje. Įraše aiškiai matosi automobilio „Land Cruizer“ stabdymas ir sustojimas. Lenkimo metu automobilio „BMW“ greitis mažinamas, aplenkimo momentu siekia 5 km/h, aplenkus „Land Cruizer“ su priekaba „BMW“ didina greitį, greitis siekia 100 km/h, girdisi vyriško balso riksmas „(duomenys neskelbtini)“, po kurio automobilis mažina greitį, „BMW“ važiuojant 90 km/h greičiu pasimato jį lenkiantis „Land Cruizer“, kuris aplenkdamas kliudo lenkiamą „BMW“, aiškiai girdisi trenksmas, iš automobilio padėčių, matomų vaizdo įraše, akivaizdu, kad automobilio „Land Cruizer“ priekaba kliudo BMW, po smūgio automobilis BMW metasi į kairę, po to į dešinę pusę ir sustoja.

Iš automobilio „BMW“ vaizdo registratoriaus įraše girdimų pokalbių, kurie yra išversti į lietuvių kalbą (b. l. 72-73), pokalbius sugretinus su vaizdu, galima spręsti, kad „BMW“ automobilyje važiavę asmenys aptarinėjo automobilio „Land Cruizer“ su priekaba elgesį kelyje šiam sustojus, prieš pat automobilio „Land Cruizer“ lenkimo manevrą vyriškis pranešė, kad šis automobilis įsijungė tolimąsias šviesas.

Byloje buvo kilęs klausimas, kuris iš pareigūnų į EĮIS įkėlė vaizdo registratoriaus įrašą – A. V., tyręs įvykį, ar M. J., kuris iš karto po įvykio apžiūrėjo įvykio vietą, tačiau abejonių, kad pateiktas byloje vaizdo registratoriaus įrašas yra apie įvykius, įvykusius kelyje Šiauliai-Kelmė 2019 m. rugpjūčio 3 d. po vidurnakčio, yra iš automobilio „BMW 320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nekyla, jis institucijos, atlikusios šio eismo įvykio tyrimą, pateiktas toks, koks šis įrašas yra EĮIS, todėl šis įrašas yra patikimas ir tinkamas įrodymas eismo įvykio aplinkybėms nustatyti.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu apklausto liudytojo, buvusio Telšių policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato pareigūno A. V., tyrusio 2019 m. rugpjūčio 3 d. eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas K. S. vairuojamas automobilis „BMW 320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nėra reikšmingi šiai bylai, jis jokių reikšmingų įvykio tyrimo aplinkybių nenurodė, paaiškinti, kodėl iš karto po eismo įvykio nebuvo apžiūrėtas iš eismo įvykio pasišalinęs automobilis, negalėjo.

Iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens foto nuotraukų, pateiktų byloje A15.-1842-446/2019 (b. l. 74), jokių reikšmingų šiai bylai aplinkybių nėra galimybių nustatyti, nes nėra žinoma, kada jos darytos. 2019 m. gruodžio 16 d. transporto priemonės techninės apžiūros aktas, kurios metu apžiūrėta automobilinė priekaba „Tauras“, priklausianti V. D., ir foto nuotraukos (b. l. 76-81) taip pat jokios įrodomosios reikšmės šiai bylai neturi, nes ši apžiūra atlikta praėjus daugiau kaip keturiems mėnesiams po eismo įvykio.

Administraciniu nusižengimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo sudėtis. Sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Sutinkamai su ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

V. D. viso proceso metu savo kaltę neigė, tačiau jo parodymai paneigti byloje esančių ir aukščiau aptartų duomenų visetu. V. V. D. versijų pagrįstumą, tuo pačiu ir jo paaiškinimų patikimumą ir objektyvumą, pažymėtina tai, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog nustatinėjant nusižengimo aplinkybes, vadovautis vien tik atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog gindamasis, suvokdamas gresiančią administracinę atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų nusižengimo aplinkybių. Sakyti tiesą jo neįpareigoja ir atitinkamos ANK nuostatos. Tokiais atvejais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai turi būti vertinami itin kruopščiai, gretinant juos tiek tarpusavyje, tiek ir kitų bylos duomenų visumoje. Nagrinėjamu atveju teisme apklaustų liudytojų D. S. ir K. P. dėstomos įvykio aplinkybės logiškai, neprieštaringai, todėl netikėti šių liudytojų nurodytomis aplinkybėmis nėra jokio pagrindo. Be to, šias aplinkybes patvirtina ir kita bylos medžiaga – eismo įvykio vietos schema, vaizdo registratoriaus užfiksuoti vaizdai, jie tarpusavyje susiję ir sudaro vieningą visumą. Byloje nėra duomenų, rodančių, kad automobilyje „BMW“ važiavę asmenys siektų pakenkti atsakomybėn traukiamam asmeniui, jei eismo įvykis būtų kilęs dėl kokių nors kitų priežasčių. V. D. iškelta versija, kad jis važiuojamojoje dalyje sulėtino greitį, pristabdė savo automobilį tikslu įsitikinti, ar jam negresia užpuolimas, nereali, prieštaraujanti objektyviai tikrovei, nes asmuo, būdamas įsitikinęs, kad jam gresia pavojus, paprastai siekia pasišalinti iš pavojaus zonos, o ne priešingai, sustoti, automobiliui, dėl kurio jis mano kyla grėsmė, jį aplenkus, mirksėti ilgosiomis šviesomis. Be to, įstatymai nesuteikia teisės asmeniui, manančiam, kad jam gresia pavojus, auklėti ir drausminti, jo manymu, netinkamai besielgiančius asmenis, tuo pačiu pačiam pažeidžiant įstatymus. Manydamas, kad kitas kelių eismo dalyvis kelia grėsmę kelyje, pažeidžia Kelių eismo taisyklių reikalavimus, V. D. turėjo apie tai informuoti kompetentingą instituciją, o ne pats, neturėdamas tokių įgaliojimų, atlikti kokius nors veiksmus.

Aptartų įrodymų visuma suteikia pagrindo išvadai, kad V. D., nesant būtinybei, važiuodamas automobiliui „BMW“ iš paskos, nakties metu įsijungė tolimąsias šviesas, taip akindamas priekyje važiuojančio automobilio vairuotoją. V. D. pripažino, kad jis tolimosiomis šviesomis signalizavo „BMW“ automobilio vairuotojui, norėdamas pasakyti, kad šis prieš tai nederamai elgėsi. Kaip įspėjamąjį signalą naudoti tolimąsias šviesas draudžia KET. Kadangi tolimąsias šviesas V. D. įjungė priartėjęs prie automobilio nakties metu, pokalbiai, užfiksuoti „BMW“ automobilyje, patvirtina, kad jame važiavę asmenys, tame tarpe ir vairuotoja, į šviesas reagavo, todėl spręstinas, kad V. D. automobilio įjungtos tolimosios šviesos akino „BMW“ automobilio vairuotoją. Tokias savo veiksmais V. D. pažeidė KET 90 punkto nuostatas, jo veika sudaro nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 1 dalyje sudėtį.

Žemesnės instancijos teismas

Vaizdo įrašuose, darytuose „BMW“ automobilyje buvusio vaizdo registratoriaus, aiškiai matosi, kaip važiuojamojoje kelio dalyje, iš galo priartėjus automobiliui „BMW“, automobilis „Land Cruizer“ su priekaba stabdomas ir visiškai sustoja važiuojamojoje kelio dalyje, dėl ko automobilis „BMW“ taip pat pristabdomas, aplenkia važiuojamoje dalyje sustojusį automobilį. Aplinkybių, dėl kurių V. D. būtų priverstas stabdyti savo vairuojamą automobilį, nenustatyta, jis tokių aplinkybių nenurodė. Vaizdo registratoriaus kamera jokių kliūčių kelyje neužfiksavo, automobilis „BMW“, aplenkęs sustojusį „Land Cruizer“ netrukdomai nuvažiavo. Kelių eismo taisyklių 9 punkto nuostatos įpareigoja vairuotojus laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nesudaryti kliūčių kitų eismo dalyvių eismui. V. D., sustabdydamas savo vairuojamą automobilį važiuojamojoje kelio dalyje, sudarė kliūtį paskui jį važiuojančiam automobiliui, tai padarė be jokios priežasties, avarinio signalo neįjungė, todėl darytina išvada, kad V. D. pažeidė KET 9 punkto nuostatas ir jo veika sudaro nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 8 dalyje sudėtį.

Objektyvūs vaizdo registratoriaus įrašai, sukeltos pasekmės – kliudytas lenkiamas automobilis, pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad V. D., lenkdamas automobilį „BMW“, nesilaikė KET 136.4 ir 136.5 punktuos įtvirtintų reikalavimų, 126 straipsnyje numatytų rekomendacijų lenkimo metu. Jis neįsitikino, kad baigdamas lenkti, galės grįžti į savo eismo juostą, nesukliudydamas lenkiamai transporto priemonei, lenkiant bus užtikrintas saugus atstumas nuo lenkiamos transporto priemonės, ko pasekoje tempiama priekaba kliudė lenkiamą automobilį „BMW“, vairuojamą K. S.. Ginčo, kad kelyje V. D. atliko lenkimo manevrą nėra, jis šią aplinkybę pripažino. Vaizdo registratoriaus įraše matosi, kad automobilis „Land Cruizer“ kliudo „BMW“, ir girdisi kliudomo automobilio garsas, būtent po automobiliu „Land Cruizer“ tempiamos priekabos smūgio į automobilį „BMW“, pastarasis buvo sumėtytas, dėl ko jis trenkėsi į kelio atitvarus. Tokiu būdu, laikytina, kad V. D., pažeidė KET 9, 136.4 ir 136.5 punktų nuostatas, dėl ko kilo eismo įvykis ir buvo apgadintas svetimas, ne eismo įvykį sukėlusio asmens, turtas – kelio atitvarai ir automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

AB „Kelių priežiūra“ pateiktoje pažymoje (b. l. 112) nurodyta, kad dėl 2019 m. rugpjūčio 3 d. kelyje A12 Ryga-Šiauliai-Tauragė-Kaliningradas įvykusio eismo įvykio metu apgadintų kelio atitvarų padaryta 736,91 Eur žala. Paskaičiavimai dėl patirtos žalos dydžio nepateikti, nustatyti, kokio pobūdžio apgadinimai padaryti, ar ši žala reali, teismas neturi galimybių. Transporto priemonių draudimo biuro pateiktas automobilio „BMW“, kuris buvo apgadintas eismo įvykio metu, vertės apskaičiavimas (b. l. 49-51) abejonių nekelia. Automobilio vertė iki eismo įvykio (1 183 Eur), likutinė vertė po eismo įvykio 160 Eur, įvertinus automobilio apgadinimus (išlūžusį ratą, iškritusiais dalis) reali, todėl laikytina, kad eismo įvykio metu dėl apgadinto „BMW“ automobilio padaryta 1 023 Eur, kas sudaro 20,46 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Nesant galimybių įvertinti padarytos žalos dėl atitvarų apgadinimo, administracinio kaltinimo apimtis dėl eismo įvykio metu padarytos žalos dydžio mažintina iki 1 023 Eur.

Pagal teismų praktiką chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pastatyti save priešpriešiais aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (kasacinė nutartis Nr. 2AT-37-507/2015). Pažymėtina ir tai, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu (KET 4 punktas). Pagal KET 9 punkto nuostatas eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui.

Byloje nustatyta, kad V. D., vairuodamas automobilį „Land Cruizer“, be jokios priežasties važiuojamojoje kelio dalyje sustojo, dėl ko automobilis buvo priverstas sulėtinti greitį, apvažiuoti kelyje atsiradusią kliūtį. Automobiliui „BMW“ aplenkus V. D. vairuojamą automobilį, šis pasivijo „BMW“, įjungė tolimo matomumo šviesas, taip akino priekyje važiuojančio automobilio vairuotoją, „BMW“ automobiliui važiuojant apie 90-100 km/h greičiu, vykdė lenkimo manevrą, tokiu būdu viršijo leistiną greitį, lenkdamas nesilaikė atstumo nuo lenkiamo automobilio šono, staigiai užsuko, grįžo į savo eismo juostą, nors tam nebuvo jokių objektyvių priežasčių. Niekas netrukdė V. D. lenkimo manevrą atlikti tinkamai – pavažiuoti priešingos krypties eismo juosta tokį atstumą, kad sugrįžus į savo eismo juostą nekliudytų lenkiamos transporto priemonės. Teismo vertinimu, byloje nustatytos tokios objektyviosios V. D. veikimo aplinkybės aiškiai atskleidžia jo veikimo priežastį – chuliganiškas paskatas, nes toks automobilio vairavimo būdas yra neleistinas, nepagarbus, dėmesingo vairuotojo požiūriu nepateisinamas, be jokios realios priežasties keliantis pavojų ne tik jį vairuojančiam asmeniui, bet ir kitiems eismo dalyviams. Kad automobilio „BMW“ vairuotoja būtų atlikusi neleistinus veiksmus, susijusius su Kelių eismo taisyklių reikalavimų vykdymu, dėl ko V. D. būtų priverstas padaryti tuos kelių eismo taisyklių pažeidimus, kurie nustatyti byloje – sustojimas važiuojamojoje kelio dalyje, tolimo matomumo šviesomis akinimas priekyje važiuojančio, staigus lenkimas ir staigus grįžimas į savo važiavimo krypties eismo juostą, saugių atstumų nesilaikymas – nenustatyta. Automobilio „BMW“ vairuotoja, tikėtina, dėl greitos reakcijos, profesionalumo stokos, dėl to, kad iš V. D. elgesio nenumatė tolesnės įvykio eigos, ji nesugebėjo efektyviai elgtis, sustabdyti savo vairuojamos transporto priemonės ir išvengti pasekmių. V. D. pasirinktas vairavimo būdas – sustojimas važiuojamojoje kelio dalyje, tolimo matomumo šviesomis akinimas priekyje važiuojančio, staigus lenkimas ir staigus grįžimas į savo važiavimo krypties eismo juostą, saugių atstumų nesilaikymas – buvo akivaizdus siekis išsakyti savo nepasitenkinimą kitam vairuotojui. Taip elgdamasis kelyje jis demonstravo savo išskirtinumą ir nepagarbą kitam vairuotojui, vairavo šiurkščiai ignoruodamas saugaus eismo reikalavimus, keldamas grėsmę eismo saugumui, dėl ko įvyko ir eismo įvykis. Esant tokioms aplinkybėms, toks V. D. vairavimo būdas laikytinas įvykdytas dėl chuliganiškų paskatų.

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį klausimą, svarbu tai, kad komentuojamame straipsnyje įtvirtintas nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, kai asmuo suvokia, kad yra susijęs su įvykiu, ir iš jo pasišalina, suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, t. y. nori taip elgtis.

Kelių eismo taisyklių 219.1 punkte numatyta, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą šių taisyklių nustatyta tvarka. KET 220 punkte numatyta, kad jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma švariame popieriaus lape, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą.

Taigi, KET įpareigoja vairuotojus įvykus eismo įvykiui sustoti, tačiau nenustato būtinybę visais atvejais į įvykio vietą kviesti policijos pareigūnus. ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

Remiantis aukščiau aptartų įrodymu viseto nustatyta, kad V. D., pažeisdamas KET reikalavimus, vairuodamas chuliganiškai, sukėlė eismo įvykį, todėl jam atsirado pareiga pagal KET 219.1. punktą, sustoti eismo įvykio vietoje.

V. D., jo teigimu, turintis didelę vairavimo patirtį, besiverčiantis individualia veika, susijusia su transporto priemonių pervežimu, todėl akivaizdu, kad jis, susidariusioje situacijoje, t. y. vairuodamas chuliganiškai, lenkimo metu kliudydamas lenkiamą transporto priemonę, suvokė, kad dėl jo kaltės įvyko eismo įvykis, suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, tačiau šią pareigą sąmoningai ignoravo, t. y. pasišalino iš įvykio vietos, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės. Aplinkybių visuma - nakties metas, kitų transporto priemonių nebuvimas eismo įvykio metu įvykio vietoje – rodo, kad pasišalindamas V. D. tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti atsakomybės. Nėra pagrindo abejoti, kad turėdamas didelę vairavimo patirtį, V. D. jautė atsitrenkimo smūgį, be to, aplenkęs automobilį, kurio vairuotoją siekė paauklėti, jis galinio matymo veidrodėlyje turėjo ir galėjo matyti automobilio „BMW“ atsitrenkimą į atitvarus ir sustojimą. Visuma šių aplinkybių suteikia pagrindo išvadai, kad iš eismo įvykio vietos jis pasišalino tyčia, o ne sąžiningai klysdamas, jis pažeidė KET 219.1. ir 220 punktų reikalavimus, eismo įvykio metu padaryta žala viršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių sumą, todėl jo veikoje yra nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 2 dalyje, sudėtis.

Pažymėtina, kad asmens kaltumas administracinio nusižengimo bylose gali būti konstatuotas, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. ANK 591 straipsnyje numatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

Administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį ir ANK 420 straipsnio 1 dalį V. D. patrauktas nepagrįstai, jo veika nesudaro šių nusižengimų sudėties, todėl dėl šių veikų byla nutrauktina.

ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama sustoti ir stovėti. Draudimas sustoti ir stovėti yra numatytas Kelių eismo taisyklių 150 punkte. Nei viena iš veikų, aprašytų administracinio nusižengimo protokole, suformuluotame kaltinime dėl padarytų nusižengimų, nėra veika, kuri pažeistų KET 150 punkte nustatytus draudimus, protokole nenurodyta, kad V. D. pažeidė būtent tuos punktus, kurie numato draudimą sustoti ir stovėti (KET 150 punktas). Esant tokioms aplinkybėms, laikytina, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. D. veikoje nėra nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 2 dalyje, požymių, todėl kaltinimo apimtis mažinama, išjungiant aplinkybę „ten kur sustoti ir stovėti draudžiama, nes tai trukdė kitų transporto priemonių eismui“, byla dalyje nutrauktina.

ANK 420 straipsnio 1 dalies dispozicija numato alternatyvias veikas, kurios užtraukia administracinę atsakomybę, be to, ši norma yra blanketinė ir nukreipia į kitus teisės aktus, visų pirma, į reguliavimą, įtvirtintą Kelių eismo taisyklėse. Byloje nustatyta, kad V. D. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 90, 126, 136.4., 136.5. punktų nuostatas. Tačiau nei sustojimas važiuojamojoje kelio dalyje, nei tolimųjų šviesų įjungimas nesukėlė grėsmės eismo saugumui, neprivertė kito automobilio vairuotojui automobilio staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad V. D. vienu metu ar paeiliui padarė kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus.

Be to, iš nusižengimo kaltinimo išjungiama aplinkybė, kad pradėjo važiuoti iš paskos nesilaikydamas nuo jo saugaus atstumo, kadangi įrodymų, patvirtinančių, kokiu atstumu V. D. vairuojamas automobilis važiavo iš paskos automobiliui „BMW“ nėra, nustatyti tokių aplinkybių teisme nėra galimybės.

Kadangi KET nenumato privalomo pranešimo policijai apie įvykusį eismo įvykį, todėl nepagrįstai kaltinime yra nurodyta kaip V. D. nusižengimo veiką apibūdinanti aplinkybė - pasišalinimas iš eismo įvykio vietos apie tai nepranešus policijai, ši aplinkybė nėra ir ANK 426 straipsnio 2 dalies kvalifikuojantis požymis, todėl ji taip pat šalinama iš kaltinimo.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. D. nusižengė pirmą kartą, jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau jis kaltės nepripažino, todėl jam skirtinos vidutinio griežtumo nuobaudos - didesnės nei minimalios baudos, numatytos įstatymo sankcijose už jo padarytus nusižengimus.

420 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų iki dvejų metų. Eismo įvykio padarymo metu galiojusioje 426 straipsnio 7 dalyje buvo numatyta, jog už 426 straipsnio 2 dalyje numatytus pažeidimus vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas nuo vienų iki trejų metų. Atsižvelgiant į tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. D. pirmą kartą baudžiamas už grubius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, todėl už jo padarytus nusižengimus skirtini minimalūs teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu,

nutaria:

V. D. pripažinti kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 1 dalyje, 417 straipsnio 8 dalyje, 420 straipsnio 2 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje, ir skirti administracines nuobaudas:

- už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 1 dalyje, 50 Eur (penkiasdešimties eurų) baudą;

- už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalyje, 12 Eur (dvylikos eurų) baudą;

- už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 2 dalyje, 500 Eur (penkių šimtų eurų) baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 (vieneriems) metams;

- už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalyje, 1 200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, galutinę nuobaudą V. D. paskirti 1 200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Administracinio nusižengimo bylos teiseną dalyje dėl nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 2 dalyje, 420 straipsnio 1 dalyje V. D. atžvilgiu nutraukti, nesant jo veikoje šių administracinių nusižengimų požymių.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo kodo laukelyje nurodant ROIK: 19104952791.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vykdomas įrašant duomenis apie teisės vairuoti transporto priemones atėmimą į Administracinių nusižengimų registrą (ANK 682 straipsnis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.

Teisėja Vilma Raščiuvienė