Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Leonarda Gurevičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 8 d. nutarimo, kuriuo V. M. nubaustas pagal LR ATPK 127 str. 3 d., 124¹ str. 1 d., 130 str. 1 d., 33 str. 4000 Lt (keturių tūkstančių litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. nubaustas už tai, kad jis 2013 m. gruodžio 7 d. apie 19.25 val. Maumedžių g. 6, Vilniuje, būdamas neblaivus, kai nustatytas 2,69 promilių neblaivumas, vairavo automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neatsižvelgė į kelio būklę, slidžiame kelyje nesustabdė transporto priemonės, atsitrenkė į stovintį automobilį Ford, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir apgadino abi transporto priemones, tokiais savo veiksmais V. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 132 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2dalyje.

Taip pat, V. M., būdamas susijęs su eismo įvykiu, iš eismo įvykio vietos pasišalino, policijai nepranešė, tokiais savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 234 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat, V. M., nepateikė vairuotojo pažymėjimo, tokiais savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 16 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ straipsnio 7 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

V. M. apeliacinis skundas netenkintinas.

Dėl apeliacinių skundų argumentų

Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, jog pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kad viešojo intereso negalėtų apginti teismas, į kurį buvo kreiptasi, taip pat kad teismas, spręsdamas bylą, būtų priverstas priimti tokį sprendimą, kuriuo pačiu būtų pažeidžiamas viešasis interesas, vadinasi, ir kuri nors Konstitucijoje įtvirtinta, jos ginama ir saugoma vertybė. Jeigu teismas priimtų tokį sprendimą, tas sprendimas nebūtų teisingas. Tai reikštų, kad teismas Lietuvos Respublikos vardu įvykdė ne tokį teisingumą, kokį įtvirtina Konstitucija, taigi pagal Konstituciją – ne teisingumą. Šitaip būtų paneigta ir teismo, kaip Lietuvos Respublikos vardu teisingumą vykdančios institucijos, konstitucinė samprata (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas).

Vilniaus miesto apylinkės teismas V. M. padarytą veiką kvalifikavo tinkamai pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d., 124¹ str. 1 d., 130 str. 1 d..

Lietuvos Respublikos ATPK 9 str. nustatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę.

Pagal LR ATPK 124¹ str. 1 d. atsako tas, kas vairavo transporto priemones, neįregistruotas (neperregistruotas) nustatyta tvarka arba be valstybinės techninės apžiūros, arba turinčias gedimų, dėl kurių Kelių eismo taisyklės draudžia važiuoti, arba neturint vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka išduoto leidimo naudotis kelių transporto priemone su stiklais, kurių šviesos laidumas mažesnis negu leistina.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. atsako tas, kas pažeidė Kelių eismo taisykles, jeigu tas pažeidimas nulėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Šio straipsnio kvalifikuojantis požymis – pažeidimas padarytas asmens neturinčio teisės vairuoti transporto priemones.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. nepaklusimas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles – užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo.

Nors V. M. savo kaltę dėl jam inkriminuotų administracinės teisės pažeidimų neigia, jo kaltė neginčijamai įrodyta viešame teismo posėdyje ištirtais ir įvertintais administracinėje byloje esančiais rašytiniais įrodymais: Vilniaus apskrities VPK kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-os kuopos 1-o būrio vyr. patrulio G. Č. tarnybiniu pranešimu (b.l. 4-5) bei teismo posėdžio metu duotais parodymais, policijos pareigūno R. K. teismo posėdžio metu duotais parodymais, liudytojos D. S. rašytiniu paaiškinimu (b.l. 7) bei teismo posėdžio metu duotais parodymais, eismo įvykio vietos schema (b.l. 3), pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo (b.l. 10), alkotesterio duomenimis (b.l. 9), bei kitais rašytiniais byloje esančiais įrodymais.

Apklaustas teismo posėdyje V. M. parodė, kad jis eismo įvykio metu automobilio VW Passat, valst. Nr. UVL 481 nevairavo, automobilį vairavo N. K., kuris tą vakarą buvo blaivus, nes negeria. Kodėl N. K., atvažiavus policijos pareigūnams, neišlipo iš automobilio ir jiems nieko nepaaiškino, jis nežino, gal pabijojo (b.l. 36,40).

Apklaustas teismo posėdyje liudytoju N. K.. parodė, kad V. M. pažįsta seniai apie tris metus. Tą dieną eismo įvykio metu automobilį VW Passat, valst. Nr. UVL 481 vairavo jis, nes V. M. su draugu garaže gėrė alkoholį. Jie išgėrė du butelius, jis išgėręs nebuvo. Vairuoti moka, teisių niekada neturėjo, kiek policijos pareigūnų atvažiavo į įvykio vietą ir kokiu automobiliu, neatsimena. Kai atvažiavo policijos pareigūnai, jis sėdėjo keleivio vietoje, išlipęs nebuvo (b.l. 92-93).

Apklaustas teismo posėdyje liudytoju A. B. parodė, kad V. M. pažįsta kokius 6-8 metus. Jo deklaruota vieta Rūtų g. 14, Vilniuje, bet gyvena Maumedžių g. 4-8, antrame aukšte, D. S. nepažįsta. Eismo įvykį matė. Tuo metu, kai automobilis atsirėmė į kitą automobilį, iš keleivio pusės išlipo V. M. ir apžiūrėjo automobilį, kadangi buvo slidu, vos nepargriuvo, po to pavažiavo ir sustojo, kiek pastovėjo, po to įvažiavo į kiemą, sustojo po jo langu ir nuėjo į namą. Po to jis pasiėmė šunį ir išėjo į kiemą, kieme jau buvo atvykę policijos pareigūnai, bet jis prie jų nepriėjo (b.l. 69-70).

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja D. S. parodė, kad iš proceso dalyvių nieko nepažįsta, nėra mačiusi. Parodė, kad apie 19.30 val. būdama balkone (Maumedžių g. 6) išgirdo smūgį ir matė kaip į automobilį, kuris stovėjo Maumedžių g., atsitrenkė kitas automobilis, kuris po įvykio atsitraukė atgal, išvažiavo iš eismo įvykio vietos, pavažiavo apie 50 metrų ir sustojo po šviestuvais. Iš automobilio išlipo du vyrai, kurių vienas buvo apsirengęs tamsiais (vairuotojas), kitas šviesiais rūbais (keleivis), šių asmenų veidų neįžiūrėjo. Jie apžiūrėjo automobilį į kurį atsitrenkė ir grįžę į savo automobilį išvažiavo Ateities gatvės link. Liudytojai pasirodė, kad vyrai buvo „svyruojantys“. Ji paskambino pagalbos telefonu, nurodė automobilio numerį. Po kurio laiko pamatė, kad tas automobilis grįžta atgal ir įvažiavo į namo, Maumedžių g. 6 kiemą. Taip pat nurodė, kad jos balkonas išeina į Ateities gatvės pusę, todėl, išgirdusi smūgį, ji matė automobilį atsitrenkusį į kitą, aikštelėje buvo pristatyta daug automobilių, tačiau kitų važiuojančių automobilių nebuvo. Kai įvykį padaręs automobilis grįžo į namo kiemą, tada ji irgi išėjo į kitą kiemą ir iš ten stebėjo, laukė atvykstančios policijos (b.l. 40-41).

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas R. K. parodė, kad teismo salėje esantis V. M. panašus į asmenį, kuris buvo girtas. Nurodė, kad atvyko pagal pranešimą, kad liudytojas matė kaip automobilis atsitrenkė į kitą ir iš įvykio vietos pasišalino. Paties eismo įvykio nematė, į įvykio vietą atvyko žinodami tik automobilio valstybinius numerius, ir atvykę pamatė apgadintą automobilį, o po to kieme rado ir automobilį, padariusį eismo įvykį, kuriame sėdėjo 2 asmenys. Prie minėto automobilio vairo sėdėjo automobilio savininkas. Aiškintis įvykio aplinkybių ėjo kitas pareigūnas, jis bendravo su liudytoja, nukentėjusiuoju, vairuotoju, ir remiantis liudytojos parodymais buvo surašytas protokolas. Forminant protokolą automobilio vairuotojas neigė, kad atsitrenkė į kitą automobilį, kad jokio eismo įvykio nepadarė, neneigė, kad jis vairavo automobilį. Avarijoje dalyvavusio automobilio žibintas buvo išdužęs, tačiau vairuotojas aiškino, kad žibintas išdužęs senai, nors akivaizdžiai matėsi, kad stiklo duženos šviežios, bei tokios pat buvo rastos prie automobilio, į kurį buvo atsitrenka. Nukentėjusio automobilio savininkas atėjo vėliau, renkant medžiagą. Taip pat nurodė, kad buvo bendrauta su abiem asmenimis, sėdinčiais automobilyje. Prie automobilio vairo sėdėjo automobilio savininkas, kuris neneigė, kad vairavo automobilį, o neigė, kad atsitrenkė į kitą automobilį, vėliau pasakė, kad vairavo blaivus, tačiau alkoholį vartojo jau po įvykio. Asmens, kuriam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, girtumo požymiai matėsi išoriškai, buvo artimi sunkaus girtumo laipsniui, kalba neadekvati, stiprus alkoholio kvapas. Keleivio vietoje sėdėjo mažesnis, smulkesnio sudėjimo už vairuotoją asmuo, kuris buvo panašus į asocialų asmenį (purvinas), jis buvo ženkliai girtesnis nei vairuotojas, mažiau judėjo, net buvo užmigęs automobilyje, su juo bendrauta mažiau. Įforminus įvykį, asmenys sėdėję automobilyje, nuėjo namo, paaiškinę, kad netoli gyvena (b.l. 41-42).

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas G. Č. palaikė 2013-12-07 tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes ir parodė, jog gavę pranešimą, kad vienas automobilis atsitrenkė į kitą ir iš įvykio vietos pasišalino, o vėliau grįžo į kiemą, jie su patruliu R. K. vyko į įvykio vietą. Namo kieme rado baltos spalvos automobilį VW Passat, valstybinio numerio nepamena, kurio vienas iš žibintų buvo sudužęs. Minėtame automobilyje sėdėjo 2 vyrai, vienas vairuotojo vietoje, kitas keleivio vietoje, abu akivaizdžiai buvo neblaivūs. Paklausus ką jie čia daro, jie atsakė, kad nieko, kad nieko neatsitiko, o jie sėdi nuosavame automobilyje ir vartoja alkoholį. Tada pareigūnai perskambino budėtojui norėdami išsiaiškinti kas pranešė apie įvykį, ir buvo nurodyta moteris, kuri matė eismo įvykį, ir kad būtent šis automobilis atsitrenkė į kitą stovėjusį automobilį, Liudytoja nurodė, po įvykio minėtas automobilis pavažiavus toliau, sustojo, iš jo išlipo du akivaizdžiai neblaivūs piliečiai, kurie vos ant kojų stovėjo, vienas net nugriuvęs buvo, jie nuėjo iki apgadinto automobilio, jį apžiūrėjo, vėliau grįžo į savo baltos spalvos VW Passat, nuvažiavo kažkur ir vėliau grįžo į namo kiemą. Liudytoja patvirtino, kad tas asmuo, kuris pareigūnams atvykus buvo rastas vairuotojo vietoje, ir vairavo minėtą automobilį. Dokumentus formino ir vairuotojo girtumą tikrino pareigūnas R.Kulys, o jis bendravo su liudytoja, ėjo ieškoti nukentėjusio automobilio savininko. Taip pat nurodė, kad automobilyje sėdėję asmenys buvo vidutinio sudėjimo, tačiau kadangi su jais mažai bendravo, veidų nepamena. Tačiau forminant eismo įvykį, suprato, kad minėti asmenys buvo parduotuvėje, ir atsivežė dar „papildymo“, nes net nustačius vairuotojo neblaivumą, jie toliau sėdėjo automobilyje ir vartojo alkoholį – degtinę. Po to kai buvo surašytas protokolas ir galėjo jau skirtytis namo, jie vos paėjo, nuėjo į Maumedžių g. 4 namą. Liudytojas negalėjo pasakyti kam priklausė automobilis, tačiau vairuotojo vietoje sėdintis asmuo minėjo, kad dirba santechniku, o su keleiviu buvo bendrauta mažiau, nes jam rūpėjo tik išgerti. Taip pat nurodė, kad vairuotojo vietoje sėdėjęs asmuo buvo aukštesnis už keleivį, lieso kūno sudėjimo. (b.l. 58-60).

Netikėti liudytojų D. S., R. K. ir G. Č. parodymais aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo. Jie yra nuoseklūs ir neprietaringi, papildantys vienas kitą ir įrodantys, kad eismo įvykio metu būtent V. M. vairavo VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Byloje nėra duomenų, kad liudytojai būtų suinteresuoti apkalbėti V. M. ar kitaip jam pakenkti.

Kadangi N. K. ir A. B. su V. M. sieja draugiški santykiai, šioje byloje nustatytų aplinkybių kontekste jų parodymai vertintini, kaip siekis padėti V. M. išvengti administracinės atsakomybės, todėl apylinkės teismas pagrįstai nesivadovavo prieštaringais, neatitinkančiais faktinių bylos aplinkybių parodymais, kuriuos paneigia kiti viešame teismo posėdyje ištirti ir įvertinti bylos įrodymai. Be to, apylinkės teismas, vertindamas teismo posėdžio metu apklausto liudytojo A. B. parodymus, pažymėjo, kad prašymas apklausti šį liudytoją teismui pareikštas tik trečiame teismo posėdyje ir minėtas asmuo anksčiau išvis nebuvo minimas.

Aukštesnės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad N. K. ir A. B. pasirašytinai buvo įspėti dėl atsakomybės už melagingus parodymus, todėl yra pagrindas spręsti klausimą dėl galimo ikiteisminio tyrimo pradėjimo šių asmenų atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-07-08 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, apeliantas vadovaudamasis tik deklaratyviais teiginiais, bei subjektyviu skundžiamo apylinkės teismo nutarimo vertinimu, nepateikė apeliacinės instancijos teismui objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima pakeisti šį nutarimą.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 7 d. nutarimą nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.