Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. M. patikslintą ieškinį atsakovui V. M. dėl paramos pilnamečiui vaikui priteisimo, trečiasis asmuo ieškovės pusėje R. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Trečiasis asmuo R. M. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Procesiniai dokumentai jai įteikti tinkamai.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė palaikė patikslintą ieškinį jame nurodytais motyvais ir prašė patikslintą ieškinį tenkinti visiškai. Paaiškino, kad ieškovė negalėjo dirbti mokydamasi bendrojo lavinimo mokykloje. 2024-09-01 ieškovė pradėjo mokytis kolegijoje. Nors ieškovė yra sveika, darbingo amžiaus, dirbti negali, nes paskaitos vyksta dienos metu, o po paskaitų reikia mokytis. Ieškovė visų poreikių negali patenkinti, nes neužtenka pajamų. Ją išlaiko mama, padeda seneliai. Taip pat prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą, nes sulaukus pilnametystės, atsakovas prie jos išlaikymo nebeprisideda. Neišeina darbo derinti su mokslu. Atsakovas nepateikė duomenų, kodėl jis negali įsidarbinti. Po vidurinės mokyklos baigimo ieškovė niekur nedirbo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė D. M. yra atsakovo V. M. ir trečiojo asmens R. M. dukra. Ieškovės tėvų – atsakovo ir trečiojo asmens santuoka nutraukta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-07-08 sprendimu. Ieškovei (duomenys neskelbtini) sukako 18 metų. Ieškovė iki 2024-07-17 mokėsi (duomenys neskelbtini), nuo 2024-09-01 studijuoja (duomenys neskelbtini) nuolatinių (dieninių) studijų Logistikos vadybos studijų programoje, 1 kurse, valstybės finansuojamoje vietoje; numatoma studijų pabaiga 2027-06-30. Ieškovei stipendija nėra skiriama. Nekilnojamojo turto, jos vardu registruotų transporto priemonių ieškovė neturi, byloje nėra duomenų, kad ieškovė gautų kokias nors pajamas ar jai būtų paskirta socialinė pašalpa.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Nors tėvų ir vaikų, net sulaukusių pilnametystės, santykiai daugeliu atžvilgiu yra ypatingi, tačiau tai savaime nereiškia, jog galima nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad pilnametystės sulaukusių vaikų savarankiškai priimtų sprendimų įgyvendinimo našta būtų besąlygiškai perkeliama tėvams, kurie tuos sprendimus priimantiems pilnamečiams vaikams jau neturi (pagal CK) ir negali turėti (pagal Konstituciją) jokios valdžios (tėvų valdžios). Taigi skirtingai nuo pareigos besąlygiškai išlaikyti nepilnamečius vaikus, tėvų pareigos išlaikyti vaikus, sulaukusius pilnametystės, atsiradimas siejamas ne tik su tėvų galimybe išlaikyti, bet ir pačių vaikų galimybe patiems gauti pajamų.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007-06-07 nutarime pateikė skirtingą pareigos teikti išlaikymą pilnamečiams vaikams, besimokantiems vidurinėse mokyklose, ir pilnamečiams vaikams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, vertinimą. Nutarime pažymėta, kad atsižvelgiant į tai, jog Lietuvoje vidurinis išsilavinimas paprastai įgyjamas moksleiviui jau tapus pilnamečiam, akivaizdu, kad tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą, taip pat tokį vidurinį išsilavinimą, kuris gali būti teikiamas kartu su profesiniu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog mokinio teisinio statuso specifiškumas lemia, kad jis, nors ir būdamas darbingas, įgijęs visišką civilinį veiksnumą, negali savęs išlaikyti, nes didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, lankyti pamokas, skirti laiko namų darbams atlikti ir siekti įgyti vidurinį išsilavinimą patvirtinantį dokumentą, be kurio asmuo negalėtų siekti aukštesnio išsilavinimo, todėl CK 3.194 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu reguliavimu įstatymo leidėjo siekiama padėti moksleiviui įgyvendinti teisę siekti išsilavinimo, o tėvai privalo taip pat padėti jam šią teisę įgyvendinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009).

Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-07-08 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-8370-512/2014 nutraukta atsakovo V. M. ir trečiojo asmens R. M. santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu; patvirtinta jų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią nepilnamečio vaiko D. M. nuolatinė gyvenamoji vieta nustatyta su mama R. M., o V. M. įsipareigojo kiekvieną mėnesį skirti nepilnamečiui vaikui D. M., gimusiai (duomenys neskelbtini), iki jos pilnametystės 350 Lt ir įsipareigoja pervesti į D. M. atsiskaitomąją sąskaitą už einamąjį mėnesį iki 15 dienos. Ieškovė (duomenys neskelbtini) sulaukė pilnametystės. Atsakovas teikė išlaikymą ieškovei po 160 Eur per mėnesį iki ieškovės pilnametystės (2023 m. gruodžio mėn.). Ieškovė iki 2024-07-17 mokėsi pagal vidurinio ugdymo programą (duomenys neskelbtini) gimnazijoje.

Teismo vertinimu, ieškovei mokantis 12 klasėje gimnazijoje, vėliau prasidėjus egzaminų sesijai, jos galimybės susirasti darbą laisvu nuo mokslų laiku, vertintinos kaip itin ribotos, aplinkybių dėl galimybės susirasti darbą tokioje situacijoje suabsoliutinimas neatitiktų protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų. Be to, esant CK 3.192¹ straipsnyje numatytoms sąlygoms, atsakovui tenka pareiga materialiai išlaikyti moksleivę dukterį tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas daro išvadą, kad atsakovas turėjo pareigą teikti paramą ieškovei nuo ieškovės pilnametystės iki kol ieškovė įgis vidurinį išsilavinimą, t. y. iki mokslo metų pabaigos (2024-07-17).

Pažymėtina, kad nors byloje yra duomenys, patvirtinantys aplinkybę, jog atsakovas nuo 2023-07-18 niekur nedirbo (buvo registruotas Užimtumo tarnyboje), taip pat į bylą yra pateiktas 2024-12-12 medicininis pažymėjimas, iš kurio matyti, jog atsakovas stebimas dėl 8 ligų, atsakovas jokio savo vardu registruoto nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi, tačiau byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, jog atsakovui būtų nustatytas neįgalumas, dėl kurio jis negalėtų dirbti arba kad atsakovas būtų kreipęsis dėl nedarbingumo lygio nustatymo ar socialinės paramos. Be to, net ir esant sunkiai atsakovo materialinei padėčiai abu vaiko tėvai turi pasirūpinti vaiko išlaikymu iki kol šis įgis vidurinį išsilavinimą, nežiūrint į tai, ar vaikas jau sulaukė pilnametystės.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į tai, kad atsakovas buvo įsipareigojęs teikti dukrai išlaikymą pagal teismo sprendimą ir iki dukters pilnametystės mokėjo po 160 Eur kasmėnesines išmokas, iš atsakovo ieškovės naudai priteistinas 1040 Eur išlaikymo (paramos) įsiskolinimas, skaičiuojant po 160 Eur kas mėnesį už laikotarpį nuo 2024-01-01 iki kol ieškovė baigė gimnaziją 2024-07-17 (160 Eur × 6,5 mėn.).

Sprendžiant dėl paramos ieškovei iš atsakovo priteisimo, kol ji baigs studijas, atsižvelgtina į aktualius kasacinio teismo išaiškinimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad galima išskirti tokias sąlygas, kurioms esant teismas gali priteisti išlaikymą besimokančiam pilnamečiam vaikui: sunki vaikų turtinė padėtis; tėvai turi turėti galimybių išlaikymui teikti; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan.; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis bei vaiko sąžiningas ir pažangus mokymasis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-08 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2012-03-22 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2012; 2015-03-06 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015; 2015-04-08 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-219/2015; kt.). Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl abiejų šių grupių sąlygų ir jos turi būti vertinamos atskirai, t. y. nustatoma, ar išlaikymo prašančiam pilnamečiam besimokančiam asmeniui išlaikymas yra būtinas, ir įvertinamos realios tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti. Pažymėtina, kad svarbu užtikrinti šių išlaikymo priteisimo sąlygų pusiausvyrą: net ir nustačius esant pirmosios grupės sąlygą – išlaikymo poreikį, toks išlaikymas negali būti priteisiamas nesant antrosios sąlygos – realių tėvų galimybių teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366-687/2015).

Pagal kasacinio teismo praktiką, sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, įvertinami pirmajai grupei priskirtini kriterijai: sunki vaikų turtinė padėtis; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis; sąžiningas pareigos mokytis vykdymas ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-03-06 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015; 2015-04-08 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-219/2015; kt.).

Ieškovė teigia, kad jai reikalinga tėvo materialinė parama, kadangi ji mokosi Klaipėdos valstybinėje kolegijoje, jokio turto, pajamų ir galimybių uždirbti lėšų pragyvenimui neturi, nes paskaitų grafikas yra intensyvus, o po paskaitų reikia atlikti skirtas užduotis. Pažymėtina, kad ieškovė pilnamete tapo (duomenys neskelbtini), šiuo metu yra sulaukusi 19 metų. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė ėmėsi kokių nors aktyvių veiksmų, kad gautų savarankiškų pajamų. Ieškovės atstovė ir trečiasis asmuo teigia, kad ieškovė dirbti negali, nes turi mokytis, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad ieškovės studijos (paskaitos) trunka ne visą dieną, ką patvirtina ieškovės pateiktas paskaitų tvarkaraštis. Teismo vertinimu, ieškovės pasirinktos studijos suteikia galimybę derinti studijas ir darbą; ieškovė gali dirbti nepilnu etatu, laisvu nuo studijų metu, savaitgaliais, todėl ieškovės teiginiai, kad ji negali susirasti darbo dėl mokymosi, atmestini kaip nepagrįsti. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog trečiasis asmuo – ieškovės mama – teismo posėdžio metu paaiškino, jog ieškovė po paskaitų lanko vairavimo pamokas, todėl ieškovės nurodytos aplinkybės dėl negalėjimo įsidarbinti kelia dar daugiau pagrįstų abejonių. Nors teismas aukščiau pasisakė ir sprendė, kad ieškovės kaip moksleivės galimybės įsidarbinti buvo ribotos, tačiau tai nereiškia, kad tokie patys kriterijai taikytini sprendžiant dėl ieškovės kaip studentės galimybių įsidarbinti ir gauti savarankiškų pajamų. Įvertinus į bylą pateiktą ieškovės studijų tvarkaraštį, iš kurio matyti, kad dažnu atveju penktadienį (ar ketvirtadienį) paskaitų apskritai nėra, kitomis dienomis paskaitos numatytos iki pietų arba po pietų, teismo vertinimu, ieškovė, turėdama noro, neabejotinai galėtų derinti studijas ir darbą.

Ieškovė teigia, kad jos išlaikymui reikalinga apie 700 Eur suma per mėnesį, tačiau teismas sprendžia, kad ieškovė nepateikė duomenų, įrodymų, pagrindžiančių patiriamas tokio dydžio išlaidas. Teikdama paaiškinimus teismo posėdžio metu ieškovės mama R. M. pripažino, jog rūbams ir avalynei nurodytos ieškovei reikalingo dydžio sumos ieškovė per mėnesį neišleidžia. Be to, tiek trečiasis asmuo, tiek ieškovės atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, jog ieškovė yra sveika, todėl abejotinos ir ieškovės nurodytos 100 Eur per mėnesį gydymo ir sveikatos priežiūros išlaidos. Taip pat neaišku, kokio pobūdžio korepetitoriaus paslaugos, kurių kainą ieškovė nurodė 315 Eur per mėnesį, galėtų būti teikiamos kolegijos studentui. Be to, ieškovė nurodė, kad laisvalaikio išlaidoms jai reikalinga suma sudaro apie 50 Eur per mėnesį, tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog studijuojant tėvų parama būtina padėti vaikui tenkinti tik būtinuosius poreikius, todėl laisvalaikis turėtų būti pasirenkamas pagal turimas galimybes ir tėvai neprivalo pasirūpinti pilnamečio vaiko laisvalaikio poreikiais. Ieškovei yra 19 metų, duomenų, kad ji būtų nedarbinga, turėtų sveikatos problemų, byloje nėra. Ieškovė šioje byloje turi pareigą įrodyti, kad yra išnaudojusi visas protingas galimybes pati pasirūpinti lėšomis, reikalingomis jos pragyvenimui iki ji baigs studijas kolegijoje, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad tokių galimybių ieškovė ne tik kad neišnaudojo, bet iš esmės apskritai darbo net neieškojo ir nesiėmė jokių priemonių pataisyti savo turtinę padėtį.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė savo sunkios turtinės padėties ir fakto, jog ji yra išnaudojusi visas protingas galimybes pati pasirūpinti pragyventi reikalingomis lėšomis, kol ji studijuoja ir baigs studijas Klaipėdos valstybinėje kolegijoje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau ir – CPK, 178 straipsnis).

Dėl atsakovo realių galimybių teikti paramą pilnametei dukrai pažymėtina, atsakovo materialinė padėtis ir sveikatos būklė yra prasta. Atsakovas šiuo metu jokių pajamų negauna, pats yra išlaikomas mamos, jokio turto (nekilnojamojo turto, transporto priemonių) neturi. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad 2024-12-19 yra pateikęs prašymą neįgalumui nustatyti.

Nenustačius pirmosios grupės sąlygos – išlaikymo poreikio, toks išlaikymas negali būti priteisiamas ir yra pagrindas atmesti ieškinio reikalavimą dėl paramos priteisimo periodinėmis išmokomis iki studijų baigimo net nenagrinėjant antrosios sąlygos – atsakovo realios galimybės tokią paramą teikti, nors nagrinėjamos bylos atveju, teismo vertinimu, atsakovas pagal savo turtinę padėtį, sveikatos būklę tokios galimybės neturi (žr. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. kovo 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-80-459/2018).

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, darytina išvada, kad ieškovės reikalavimas dėl paramos iš atsakovo priteisimo periodinėmis išmokomis, iki kol ieškovė baigs studijas Klaipėdos valstybinėje kolegijoje, yra nepagrįstas, neįrodytas, todėl atmestinas (CPK 178, 185 straipsniai).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, CPK 93 straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024-04-05 sprendimu suteikta 100 procentų valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba. Be to, ieškovė už reikalavimus dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleista ir CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Už išspręstą ir tenkintą turtinį reikalavimą dėl išlaikymo (paramos) įsiskolinimo mokėtinas 23 Eur žyminis mokestis (1040 Eur × 3 proc. × 75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Tenkinus ieškinį dalyje ir ieškovei esant atleistai nuo žyminio mokesčio mokėjimo, iš atsakovo valstybei priteistina 23 Eur žyminio mokesčio (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, iš kurios matyti, kad ieškovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 533,34 Eur. Įvertinus patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų santykį (vertinant pagal ieškinio sumą), teismas sprendžia, kad patenkinta apie 21 proc. patikslinto ieškinio reikalavimų. Proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai iš atsakovo valstybei priteistina 112 Eur (533,34 Eur × 21 proc.) ieškovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnis). Likusios ieškovei teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos (421,34 Eur) apmokėtinos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 96 straipsnio 2, 4 dalys).

Atsakovas, trečiasis asmuo duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, procesinių dokumentų įteikimo išlaidų nesusidarė, todėl dėl šių išlaidų priteisimo nespręstina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270, 279, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo V. M. ieškovei D. M. 1040 Eur išlaikymo (paramos) įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2024-01-01 iki 2024-07-17.

Kitoje dalyje patikslintą ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo V. M. 23 Eur žyminio mokesčio ir 112 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei, priteistas sumas sumokant į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas 188659752, žyminio mokesčio įmokos kodas 5661, įmokos už antrinę teisinę pagalbą kodas 5630.

Kitą ieškovei D. M. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį – 421,34 Eur apmokėti iš valstybės biudžeto lėšų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.