- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-05-23
- Bylos Nr.
- 1-7-325/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-54264-2015-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Petras Kontrimas
- Nukentėjusysis
- O. B.
- Kaltinamasis
- N. V.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. V. a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) d., lietuvis, LR pilietis, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), ankščiau neteistas, gyv. (duomenys neskelbtini) m., kaltinamas pagal BK 281 str. 1 d..
Aprašomoji dalis
nustatė:
N. V. vairuodamas transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles dėl ko buvo nesunkiai sutrikdyta kito asmens sveikata.
N. V. 2015-09-29, apie 18:15 val., kelio A 11 Šiauliai – Palanga 140 km 377 m N. V., vairuodamas automobilį “M. G.”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas Kretingos miesto kryptimi nepasirinko tokio saugaus važiavimo greičio ir atstumo, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, dėl to prarado automobilio valdymo kontrolę ir atsitrenkė į priekyje važiuojančio automobilio „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galą, ko pasekmėje automobilis „Audi 80“ nuvažiavo nuo kelio ir apsivertė. Eismo įvykio metu buvo sužalota automobilio “Audi 80”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja O. B., kuriai dėl krūtinės ląstos sumušimo pasėkoje padarytų dešinės pusės II-III-IV-V-VI-VII-VIII šonkaulių lūžių su plaučių ir kepenų sumušimų buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Šiais neatsargiais veiksmais N. V. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 126 p. (Vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus.<...>), 127 p. (<...> Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.) ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.
Apklaustas kaltinamuoju N. V. kaltu prisipažino pilnai ir parodė, kad 2015 m. rugsėjo 29 d. po darbo apie 18 val. važiavo namo iš Vydmantų į Kretingą. Važiuodamas ties Kvecių miškelio aikštele atsitrenkė į priekyje važiavusį automobilį. Važiavo ne didesniu kaip 90 km/h greičiu. Priekyje važiuojančio automobilio nepastebėjo. Matomumas buvo geras. Kokiu greičiu važiavo priekinė mašina negali pasakyti. Supratęs, kad padarė avariją, sustojo ir atėjo į įvykio vietą. Prie automobilio gulėjo nukentėjusi Ona. Atvykus medikams padėjo ją įnešti į automobilį. Prašo mažinti nukentėjusios pareikštą civilinį ieškinį.
N. O. Balsienė parodė, kad apie 18 val.15 min. važiavo iš darbo iš Palangos į Kretingą. Važiavo apie 70 km/h greičiu. Važiuojant, ties poilsio aikštele, į jos automobilį iš galo atsitrenkė kitas automobilis. Matomumas buvo geras. Avarijos metu automobilis vertėsi, sėdynė sulūžo ir ji su prisegtu saugos diržu iškrito pro langą. Kurį laiką buvo netekusi sąmonės. Atvažiavusi GMP ją išvežė į ligoninę. Pateiktu ieškiniu prašo iš draudimo bendrovės priteisti 410,63 Eur turtinę žalą, bei 4280 Eur neturtinės žalos. Iš kaltinamojo N. V. prašo priteisti 15000 Eur neturtinės žalos, bei visas bylinėjimosi išlaidas.
2015-11-13 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2124/15(03) nurodoma, kad O. B. krūtinės ląstos sumušimo pasekoje padaryti dešinės pusės II-III-IV-V-VI-VII-VIII šonkaulių lūžiai su plaučių ir kepenų sumušimu sveikatą sutrikdo ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (ilgalaikiai), sužalojimai yra nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (b. l. 48-49).
2015-12-11 papildomoje specialisto išvadoje Nr. pG 2297/15(03) nurodoma tas pats, kas ir pirmojoje išvadoje, t.y. O. B. padaryti sužalojimai yra nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (b. l. 53 – 55).
Esant paminėtiems įrodymams teismas skaito, kad N. V. veika teisingai kvalifikuojama pagal BK 281 str.1d., nes jis, vairuodamas transporto priemonę, pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles, dėl ko nesunkiai sutrikdyta kito asmens sveikata.
Motyvuojamoji dalis
O. B. pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas dalinai.
N. O(duomenys neskelbtini) byloje pareiškė patikslintą civilinį ieškinį dėl 410,63 Eur turtinės žalos iš draudimo kompanijos (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialo ir 19280,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo (4280,00 Eur neturtinės žalos iš draudimo kompanijos (duomenys neskelbtini) SE Lietuvos filialo ir 15000,00 Eur neturtinės žalos iš kaltinamojo N. V.) bei dėl patirtų proceso išlaidų priteisimo iš kaltinamojo N. V.. Iš bylos duomenų matyti, kad civilinis atsakovas draudimo bendrovė (duomenys neskelbtini)“, veikianti per bendrovės Lietuvos filialą nukentėjusiajai yra atlyginusi 565,20 Eur turtinės žalos, kurią sudaro 174,00 Eur gydymo išlaidoms kompensuoti, 200,00 Eur už sugadintus dantų protezus, 141,20 Eur kelionės išlaidoms į gydymo įstaigas, 50,00 Eur daiktų sugadinimo nuostoliams kompensuoti bei 720,00 Eur neturtinės žalos. Bylos duomenimis, draudimo bendrovė nėra atlyginusi nukentėjusiajai turtinės žalos, susijusios su eismo įvykio metu apgadintais rūbais ir daiktais (399,00 Eur), patirtų išlaidų, susijusių su gydymu (311,63 Eur), iš viso 710,63 Eur, iš šios sumos atimant 300,00 Eur socialinio draudimo išmoką, kurią išmokėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, t. y. viso lieka neatlyginta 410,63 Eur dydžio turtinė žala. Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus ir atsižvelgdamas į posėdžio metu duotus nukentėjusiosios ir kaltinamojo parodymus, vertina, kad nukentėjusioji neįrodė patirtos turtinės žalos, nes byloje nėra duomenų apie sugadintus daiktus ir rūbus, jų įsigijimo kainas. Byloje pateikti vaistų įsijimo čekiai ne visais atvejais yra susiję su eismo įvykio metu patirtos traumos gydymu, o išlaidos masažo procedūroms atlikti nėra pagrįstos jokiais rašytiniais įrodymais, todėl civilinio ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo atmestina.
Nukentėjusioji civiliniu ieškiniu prašo priteisti 4280,00 Eur neturtinės žalos iš draudimo kompanijos (duomenys neskelbtini) filialo ir 15000,00 Eur neturtinės žalos iš kaltinamojo N. V.. Toks jos reikalavimas tenkintinas iš dalies. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad nukentėjusioji dėl neatsargaus kaltinamojo nusikaltimo patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą, dėl to neabejotinai jautė fizinį skausmą, ji neteko galimybės gyventi visavertį gyvenimą, patyrė nepatogumus šeimoje, buityje. Tačiau, spręsdamas priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas atsižvelgia ir į tai, kad nukentėjusiosios patirtas sužalojimas nėra susijęs su itin dideliais asmens sveikatos pakenkimais, objektyvių duomenų apie liekamuosius traumos reiškinius šiuo metu, ar dėl to žymiai pablogėjusią gyvenimo kokybę teismui nepateikta. O. B. iki patirtos avarijos ir po jos serga tomis pačiomis ligomis. Atsižvelgiant į tokio pobūdžio bylose susiformavusią teismų praktiką, manytina, kad nukentėjusiosios prašoma priteisti neturtinės žalos atlyginimo suma yra per didelė, todėl ji mažintina, iš draudimo bendrovės nukentėjusiosios naudai priteisiant 3000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad nukentėjusioji O. B. patyrė 500,00 Eur išlaidų atstovės advokatės teisinei pagalbai apmokėti (1 t., b. l. 179). BPK 103 straipsnio 6 punktas, 104 straipsnio 2 dalis numato, kad išlaidos, kurių turėjo proceso dalyvis, savo nuožiūra pakvietęs dalyvauti byloje atstovą, gali būti teismo pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. BPK 106 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusiosios turėtos 500,00 Eur išlaidos sumokant atstovei advokatei už paslaugas yra pagrįstos ir, vadovaujantis minėtomis nuostatomis, priteistinos iš kaltinamojo N. V..
N. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 str. 1 d. 2 p. yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Sunkinančių aplinkybių, numatytų BK 60 str., bylos nagrinėjimo metu nenustatyta.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje ir atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę.
Kaltinamasis padarė nusikaltimą dėl neatsargumo, ankščiau neteistas, prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, turi pastovią darbovietę, todėl jam skiriama bauda.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
N. V. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 str. 1 d. ir paskirti 40 MGL (1520,00 Eur) baudą, įpareigojant ją sumokėt per šešis mėnesius.
N. O. B. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) SE, veikiančio per bendrovės Lietuvos filialą, nukentėjusiosios O. B. naudai priteisti 3000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti. Likusią civilinio ieškinio dalį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmesti.
Priteisti iš kaltinamojo N. V. nukentėjusiosios O. B. naudai 500,00 Eur turėtų išlaidų atstovo advokato paslaugoms apmokėti.
N. V. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti, nuosprendžiui įsiteisėjus.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Kretingos r. apylinkė teismą.