- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-14
- Bylos Nr.
- 2A-715-524/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erika Misiūnienė (pirm.), Danguolė Martinavičienė, Virginija Nijolė Griškevičienė
- Ieškovas
- A., A. K.
- Atsakovas
- DNSB „Pakalnė“
- Kategorijos
- 11.9.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 11.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėjas E. Mickevičius Procesinio sprendimo kategorija 11.9.3, 11.9.1.
NUTARTI S
2010 m. spalio 14 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedant iš kolegijos pirmininkės teisėjos Erikos Misiūnienės, kolegijos teisėjų Virginijos Nijolės Griškevičienės, Danguolės Martinavičienės, sekretoriaujant Jolantai Dryžienei, vertėjai Anželai Tyščukienei, dalyvaujant ieškovui A. K., jo atstovei adv. Galinai Morozovai, atsakovės atstovui adv. Vidmantui Žylei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei DNSB „Pakalnė“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką ir neturtinės žalos priteisimo, bei atsakovės DNSB „Pakalnė“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-12-31 sprendimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašė pripažinti neteisėtu jo atleidimą iš darbo DNSB „Pakalnė“, priteisti trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išmoką – 1200 Lt, priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką, priteisti 5000 Lt neturtinės žalos bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nuo 2005-09-05 dirbo pas atsakovą kiemsargiu. 2009 m. rugpjūčio mėn. turėdamas kasmetines atostogas sužinojo, kad gyventojų susirinkimas nutarė jį atleisti iš darbo. 2009-09-01 jam nuėjus pas bendrijos pirmininką buvo susitarta, kad iš darbo jis bus atleistas šalių susitarimu. Po kelių dienų bendrijos pirmininkas atėjo pas jį į namus ir paprašė pasirašyti raštą. Jis, nemokėdamas skaityti lietuviškai, tą raštą pasirašė, nes buvo įsitikinęs, kad darbo sutartis yra nutraukiama šalių susitarimu, jam bus išmokėta išeitinė kompensacija. Mano, kad buvo apgautas, o iš darbo atleistas atgaline data, neteisėtai.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009-12-31 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš DNSB „Pakalnė“ ieškovui A. K. trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką – 1200 Lt; vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos – 2000 Lt; advokato pagalbos išlaidas – 600 Lt; kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovas dėl darbo sutarties nutraukimo į darbdavį kreipėsi 2009-09-01, buvo kalbama apie tai, kad nutraukiant darbo sutartį jam bus išmokėta išeitinė išmoka. Ieškovas nesupranta lietuvių kalbos, pats pareiškimo nutraukti darbo sutartį nerašė, todėl manė, kad jo valia nutraukti darbo sutartį LR DK 127 str. 1 d. pagrindu nebuvo išreikšta. Atsakovas neteisėtai atleido ieškovą, todėl turi išmokėti ieškovui jam priklausantį vidutinį darbo užmokestį ir išeitinę išmoką. Kadangi ieškovas nepateikė įrodymų, kad dėl atleidimo iš darbo jam būtų padaryta neturtinė žala, todėl šį reikalavimą atmetė.
Šalies argumentai
Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-12-31 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2009-07-16 vykęs bendrijos narių susirinkimas nutarė atleisti ieškovą iš darbo dėl nekokybiškai atliekamo darbo. Jo valia būti atleistam buvo objektyvizuota ne pasirašant 2009-08-26 prašymą dėl atleidimo iš darbo, o atlikus paskutinį įrašą 2005-09-02 darbo sutartyje, t. y. kad darbo sutartis nutraukta nuo 2009-09-02 pagal LR DK 127 str. 1 d. abipusiu susitarimu. Paaiškina, kad atsakovė galėjo atleisti ieškovą pagal LR DK 136 str. 1 d. 3 p. be įspėjimo kitą dieną po visuotinio bendrijos gyventojų susirinkimo, tačiau atsižvelgdama į ieškovo amžių, išdirbtus metus ir pan. pasiūlė ieškovui parašyti prašymą dėl atleidimo iš darbo savo noru. Atsakovės nuomone, nebuvo jokios priverstinės pravaikštos, todėl ieškovui nepriklauso piniginė išmoka. Paaiškina, kad sprendimą dėl ieškovo atleidimo iš darbo priėmė visuotinis bendrijos narių susirinkimas. Šiame susirinkime turėjo teisę dalyvauti kaip bendrijos narys ir atsakovas bei sužinoti apie šiame susirinkime priimtus sprendimus. Ieškovas atleidimą iš darbo pasirašė esant visuotinio bendrijos narių susirinkimo sprendimui – atleisti nekokybiškai dirbantį ieškovą LR DK 136 str. 1 d. 3 p. pagrindu nesant darbuotojo kaltės. Apelianto nuomone darbuotojo valia dėl atleidimo iš darbo yra nereikšminga ir nereikalinga. Atsakovė pažymi, kad nutraukus darbo sutartį pagal LR DK 136 str. 1 d. 3 p., jokia išeitinė išmoka nemokama bei nebūtina įspėti darbuotojo pagal LR DK 131 str. 1 d. 1 p. Apeliantės nuomone, ieškovo argumentai, kad jis nemoka lietuviškai yra nepagrįsti.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-12-31 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad nutraukiant darbo sutartį pagal LR DK 127 str. svarbi yra darbuotojo valia, t. y. darbuotojo pareiškimas ir jo pasirašymo savarankiškumas. Pažymi, kad ieškovas negalėjo būti atleistas iš darbo LR DK 136 str. 1 d. 3 p. pagrindu, atleidžiant ieškovą LR DK 127 str. 1 d. pagrindu buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai.
Šioje byloje kilo ginčas dėl ieškovo atleidimo iš darbo pagrindo konstatavimo ir nors pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje nustatęs, kad ieškovas iš darbo buvo atleistas neteisėtai, priteisė konkrečias išmokas nenurodant motyvų, nenurodė ieškovo darbo sutarties nutraukimo pagrindo, t. y. neišsprendė klausimo dėl ieškovo reikalavimo dėl darbo sutarties nutraukimo pagrindo ir pažeidė CPK 268-270 str., reglamentuojančius teismo sprendimo turinio išdėstymą. Tačiau vadovaudamasis CPK 7 str. įtvirtintais civilinio proceso principais, įvertindamas tai, kad ginčo dalykas yra darbo teisiniai santykiai ir ginčas dėl jų vyksta nuo 2009-10-01, priimtinas naujas sprendimas apeliacinės instancijos teisme.
DK 35 straipsnyje nustatyti bendrieji darbo subjektų teisių įgyvendinimo ir pareigų vykdymo reikalavimai, t. y. įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad darbo teisės ir pareigos yra nustatytos įstatymuose, šie įstatymai nustato ne tik teisę ar pareigą, tačiau ir tam tikrus būdus bei procedūras tokiai teisei įgyvendinti ar pareigai vykdyti, taip pat atvejus, kuriais asmuo gali pasinaudoti tam tikra teise. Teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų ir pagal CPK 178 str. įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles darbdavys privalo įrodyti, jog atleido darbuotoją iš darbo Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatytais pagrindais, laikantis kiekvienam pagrindui jame nustatytos tvarkos. Šioje byloje ieškovas įrodinėja, jog jis su darbdaviu žodžiu buvo susitaręs dėl darbo sutarties nutraukimo pagrindo – šalių susitarimu, išmokant kompensaciją( DK 125 str.), o atsakovas įrodinėja, jog ieškovą atleido esant darbuotojo pareiškimui (DK 127 str. 1d.), todėl atsakovė privalėjo įrodyti DK 127 str. 1d. atleidimo pagrindo teisėtumą. Todėl šioje byloje ginčas kyla dėl ieškovo atleidimo pagrindo konstatavimo.
Kai darbuotojas pageidauja savo iniciatyva nutraukti darbo sutartį pagal DK 127 str. 1 d., lemiamą reikšmę turi jo valios įstatymo reikalaujama forma išreiškimas. Darbuotojo valios turinys, t. y. darbuotojo siekiamas tikslas, apibrėžia teisėto darbuotojo atleidimo iš darbo ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. sausio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. A. v. UAB ,,Pas Juozapą”, bylos Nr. 3K-3-48/2001). Tai reiškia, kad kai darbo sutartis nutraukiama darbuotojo pareiškimu, darbdavio galimi priimti sprendimai yra apribojami darbuotojo pasirinktu darbo sutarties nutraukimo pagrindu; darbuotojui išreiškus savo valią nutraukti darbo sutartį kitu pagrindu, šiuo atveju - DK 125 str. pagrindu, darbdavys negali savo iniciatyva priimti sprendimo nutraukti darbo sutartį pagal DK 127 straipsnio 1 dalį, išskyrus atvejus, jeigu darbuotojas aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškė savo valią dėl darbo sutarties nutraukimo pagrindo pakeitimo arba sutiko su darbdavio pasiūlymu būti atleistas kitu įstatyme nustatytu pagrindu. Objektyvizuota darbuotojo valia – pareiškimo nutraukti darbo sutartį darbdaviui pateikimas. Darbo santykius reglamentuojančios teisės normos nenustato detalaus pareiškimo nutraukti darbo sutartį turinio, tačiau įstatymo reikalavimai ir šiuo klausimu suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika leidžia daryti išvadą, kad pareiškimas turi būti pateikiamas raštu, nurodant jame pareiškimo surašymo ir pageidaujamą atleidimo datą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. Pravieniškių gydymo ir pataisos namai, bylos Nr. 3K-3-613/2006; 2007 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. Ž. v. Vilniaus universiteto Onkologijos institutas, bylos Nr. 3K-3-358; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. Ž. v. Vilniaus universiteto Onkologijos institutas, bylos Nr. 3K-3-218/2008). Tai – minimalūs reikalavimai, kuriuos turi atitikti pareiškimas nutraukti darbo sutartį. Kartu pareiškime gali būti nurodomos ir kitos aplinkybės (pvz., konkretus DK straipsnis, kurio pagrindu darbuotojas prašo jį atleisti, priežastys, dėl kurių darbuotojas pageidauja nutraukti darbo sutartį), iš kurių galima būtų spręsti, kokiu konkrečiu pagrindu jis siekia būti atleistas. Tačiau visais atvejais toks darbuotojo pareiškimas turi būti darbuotojo pasirašytas. Byloje atsakovo pateiktas atsakovo atstovo kompiuteriu rašytas ieškovo vardu pareiškimas (b.l.11) nėra ieškovo pasirašytas. Pasirašyto pareiškimo atsakovė nepateikė ir apeliacinės instancijos teisme, tačiau įrodinėjo, jog ieškovo parašas yra jo darbo sutartyje ir gali būti prilyginamas parašui pareiškime, tačiau įvertinus įrašą dėl darbo sutarties nutraukimo ir ieškovo parašą, darytina išvada, kad ir darbo sutartyje po darbo sutarties nutraukimo pagrindo nėra ieškovo parašo, o darbo sutartyje yra nurodyti iš esmės 2 pagrindai-DK 127 str. 1d. ir šalių susitarimas (b.l.8). Todėl esant tokioms aplinkybėms byloje nėra pakankamo pagrindo pripažinti, kad ieškovo valia nutraukti darbo sutartį atitiko DK 127 straipsnio 1 dalies turinį ir anot CPK 202 str. nepasirašytas ieškovo pareiškimas (b.l.11) nelaikytinas tinkamu įrodymu jo valios objektyvia forma išreiškimui. Be to, ir nepasirašytame atsakovo paruoštame tekste nėra nurodyta, jog ieškovas prašo atleisti iš darbo pagal DK 127 str. 1 d., t.y.remiantis darbuotojo pareiškimu. Byloje nustačius, jog šį pareiškimą ruošė atsakovė yra pagrindas ieškovo naudai įvertinti atsakovės atstovo paaiškinimą pirmosios instancijos teisme, nes atsakovės atstovas paaiškino, jog sakė ieškovui, jei kompensacija priklausys, išmokės ( b.l. 47). Todėl nepaneigtas ieškovo paaiškinimas, kad jis su atsakovo atstovu tarėsi dėl darbo sutarties nutraukimo DK 125 str. nustatytu pagrindu. Šią faktinę aplinkybę įrodo ir atsakovės įrašas darbo sutartyje nurodant vieną iš atleidimo pagrindų (b.l.8). Atsakovė darbo sutartyje po DK 127 str. 1 d., skliausteliuose nurodė - abipusiu susitarimu- ir ši aplinkybė leidžia padaryti išvadą, jog išaiškino nurodytą ieškovo atleidimo pagrindą - DK 125 str. Pagal DK 125 straipsnio 1 dalį darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu procedūra yra tokia: šalis, siekianti nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, turi raštu pateikti pasiūlymą kitai šaliai nutraukti darbo sutartį šiuo pagrindu; jei kita šalis sutinka su pasiūlymu, ji per septynias dienas turi apie tai pranešti šaliai, pateikusiai pasiūlymą; sutarusios nutraukti sutartį, šalys turi sudaryti rašytinį susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo, nustatydamos jame sutarties nutraukimo datą, kitas sutarties nutraukimo sąlygas (dėl kompensacijų, nepanaudotų atostogų suteikimo ir kt.). Taigi darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu pirmasis etapas yra vienos darbo sutarties šalies pasiūlymas kitai šios sutarties šaliai nutraukti darbo teisinius santykius abiejų šalių suderinta valia. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2005 m. gegužės 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje E. V. Š. v. AB „Vakarų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-7-290/2005, nurodė, kad, esant ginčui teisme, tai, ar susitarime dėl darbo sutarties nutraukimo yra išreikšta tikroji suderinta šalių valia, nustatoma atsižvelgiant į bylos duomenis apie atitinkamos šalies valios susiformavimą ir tam įtakos turėjusias aplinkybes, valios išraišką rašytiniame pasiūlyme nutraukti darbo sutartį, sutikimo su pasiūlymu nutraukti darbo sutartį išreiškimą, valios išraišką rašytiniame susitarime dėl darbo sutarties nutraukimo, DK 125 straipsnyje nustatytų procedūrų laikymąsi bei kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Iš nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių galima daryti išvadą, kad siūlymo nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu iniciatorius buvo atsakovė dar ieškovo atostogų metu, nes jau buvo priimtas kitas kiemsargis. Atsakovė tokio pasiūlymo motyvą nurodo netinkamą darbinių pareigų atlikimą, tačiau tokio atleidimo pagrindo neinicijavo, o iš paminėto atstovo paaiškinimo (b.l.47) nustatyta, jog ieškovui buvo minima kompensacija. Akivaizdu, kad šioje byloje yra surinkti visi įrodymai ir rašytinio šalių pasiūlymo su aiškiai nurodytomis atleidimo pagal DK 125 str. sąlygomis byloje nėra, todėl teismas privalo šiuo atveju vertinti paminėtus šalių paaiškinimus ir bylos rašytinius įrodymus, leidžiančius padaryti išvadą, kad atsakovo darbo sutartyje įrašytas įrašas - abipusiu susitarimu atspindi - tikrąją darbo sutarties šalių šioje byloje valią. Atsakovė nepateikė įrodymų, leidžiančių nustatyti kitą darbo sutarties nutraukimo pagrindą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė 1200 Lt dydžio išeitinę išmoką - ieškovo 3 vidutinių darbo užmokesčių dydžio, nes ieškovas pas atsakovę dirbo 48 mėnesius (DK 140 str. 1d.3p.).
Dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką (DK 297 str.4d.).
Iš ieškovo paaiškinimo tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme nustatyta, kad ieškovo valia buvo nukreipta į darbo santykių pasibaigimą pagal DK 125 str. Ieškovas paaiškino, kad jis į darbą pas atsakovę grįžti nenori, jo valia buvo gauti kompensaciją ir nutraukti darbo santykius nuo 2009-09-02. Esminis ginčas šioje byloje kilo dėl ieškovo darbo sutarties nutraukimo pagrindo konstatavimo, t. y. nustatymo, ar DK 125 str., ar 127 str. 1 d. pagrindais, todėl DK 297 str.4 d. šioje byloje netaikytinas.
Priverstinė pravaikšta yra laikas, per kurį darbuotojas dėl darbdavio kaltės negalėjo dirbti. Atlyginimas (vidutinis darbo užmokestis) už priverstinės pravaikštos laiką yra pinigų suma, kurią darbuotojas būtų uždirbęs, jeigu nebūtų pažeista jo teisė dirbti. Tačiau teisėjų kolegija mano, kad faktiniai šios bylos duomenys, jog ieškovo valia buvo nukreipta į darbo sutarties nutraukimą, neleidžia pripažinti, kad ieškovas negalėjo pas atsakovą dirbti dėl pastarojo kaltės ir kad buvo priverstinė pravaikšta. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priteisdamas 2000 Lt ieškovui, nekonstatavo priverstinės pravaikštos laikotarpio, nepateikė šios sumos apskaičiavimo. Todėl šioje byloje įvertinus ginčo esmę ieškovo reikalavimas dėl atlyginimo už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo atmestinas ir ši sprendimo dalis naikintina.
Darbo bylose teismo aktyvumas pasižymi tuo ypatumu, kad yra leidžiama viršyti ieškinio reikalavimus, ginant darbuotojo kaip silpnesnės darbo santykių šalies interesus, todėl šioje byloje priteistinos įstatymų numatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo, nes byloje nustatyta, kad ieškovui neišmokėta tik išeitinė išmoka, dėl kurios vyko teisminis ginčas, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad šioje byloje gali būti taikoma DK 141 str. 3 d., tačiau pasibaigus darbo teisiniams santykiams ieškovui yra pagrindas priteisti įstatymo nustatytas netesybas (CK 1.1 str. 3d., 6.210 str. 1d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad darbo užmokesčio mokėjimas yra piniginė prievolė; kai darbuotojo ir darbdavio darbo santykiai nutrūksta, jiems turi būti taikomos CK normos, ginančios kreditoriaus turtinius interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. M. v. AB „Kuro aparatūra“, bylos Nr. 3K-3-856/2003). Tai reiškia, kad, nutrūkus darbo santykiams ir esant nesumokėtoms išmokoms, susijusioms su darbo teisiniais santykiais, taikytinas ne Lietuvos Respublikos delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymas, bet CK 6.210, 6.261 straipsnių normos, reglamentuojančios palūkanas už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą, bei CK 6.37 straipsnio 2 dalies norma, įtvirtinanti procesines palūkanas už priteistą sumą.
Paminėtais motyvais skundžiamas teismo sprendimas keistinas (CPK 326 str. 1d. 3p.).
Iš atsakovės ieškovui pirmosios instancijos teisme priteistų išlaidų - 600 Lt advokato pagalbai apmokėti -dydis paliktinas nepakeistas, atsižvelgiant į tai, kad jos yra minimalios pagal Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Be to, įvertintina ginčo esmė, t.y. atsakovo pareiga teisingai nurodyti darbuotojo atleidimo pagrindą, ir šis ieškovo pagrindinis reikalavimas buvo patenkintas.
Iš atsakovės ieškovui priteistini 300 Lt advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme, nes apeliacinis skundas buvo patenkintas iš dalies tik dėl išvestinių reikalavimų (CPK 93 str. 2d., 98 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-12-31 sprendimą pakeisti ir jo dalį, kuria A. K. iš DNSB ,,Pakalnė‘‘ priteisti 2000 Lt vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką ,panaikinti ir šią ieškinio dalį atmesti.
Papildyti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-12-31 sprendimą ir pripažinti, kad A. K. darbo sutartis su DNSB ,,Pakalnė‘‘ buvo nutraukta nuo 2009-09-02 pagal DK 125 str. (šalių susitarimu).
Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.
Priteisti A. K. iš DNSB ,,Pakalnė‘‘ 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo (2009-10-02) teisme iki sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti A. K. iš DNSB ,,Pakalnė‘‘ 300 Lt advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.