Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2023-01-24 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-90-865/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaNutartis · 2023-01-24Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. AN2-82-929/2023Nutartis · 2023-03-17Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-01-24
Bylos Nr.
II-90-865/2023
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01408-2022-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Prašymą atmesti.
Teisėjas
Irma Randakevičienė (pirm.)
Pareiškėjas
L. V.
Institucija
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
Advokatai
Vytautas Budnikas
Kategorijos
Skundas administracinio nusižengimo bylojeNr. II-90-865/2023(S)
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01408-2022-0Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.6; 21.10.4
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. sausio 24 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė,sekretoriaujant Ritai Dainelienei,

dalyvaujant Vilniaus apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyr. tyrėjui Vladui, Miliui, pareiškėjui L. V., jo gynėjui advokatui Vytautui Budnikui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi L. V., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2022 m. lapkričio 22 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-25983-2022,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Institucijos 2022 m. lapkričio 22 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-25983-2022 buvo nustatyta, kad L. V. padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, nes 2022 m. lapkričio 1 d. 10.25 val. Vilniuje, Viršupio – Šilo g. vairavo automobilį, būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis, t. y. 0,54 promilių (pritaikius prietaiso paklaidą), taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.

L. V. paskirta administracinė nuobauda – 950 Eur bauda ir specialios teisės atėmimas – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 15 mėn.

Šalies argumentai

L. V. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašo pakeisti nutarimą – panaikinti nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-25983-2022 ir administracinio nusižengimo teiseną L. V. atžvilgiu nutraukti. Pareiškėjas skunde nurodo, kad nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjas vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis, t. y. 0,54 promilių. Administracinio nusižengimo padarymo metu policijos pareigūnams pareiškėjas nurodė, kad nesutinka su alkotesterio parodymais, kadangi itin mažą kiekį alkoholio (20 g) vartojo prieš pat administracinio nusižengimo padarymą, todėl prašė suteikti galimybę pasitikrinti neblaivumą ne išpūstame ore, o kraujyje. Tačiau policijos pareigūnai 2022-11-01 10.43 val. surašė protokolą. Gavęs protokolo nuorašą pareiškėjas nedelsiant išsikvietė vairuojantį asmenį ir vyko į Respublikinį priklausomybės ligų centrą (RPLC) (Gerosios Vilties g. 3, Vilnius, LT-03147) neblaivumo nustatymui, imant rezultatus iš kraujo mėginio. Tačiau lapkričio 1 d. yra nedarbo diena, todėl ši įstaiga nedirbo. Dėl šios priežasties pareiškėjas nedelsiant nuvyko į VšĮ „Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės“ (RVUL) laboratorinės diagnostikos skyrių, kur jam 12.49 val. buvo paimtas kraujo ėminys, kuriame nustatyta alkoholio koncentracija buvo 0,34 promilės. Pabrėžia, kad nuo administracinio nusižengimo protokolo surašymo momento iki kraujo ėminio tyrimo praėjo 2.06 val., kadangi iš pradžių nuvykus pateikti kraujo ėminio į Respublikinį priklausomybės ligų centrą, paaiškėjo, kad pastarasis nedirba, todėl nedelsiant Pareiškėjui teko vykti į RVUL, kur laukė gyvoje eilėje tam, kad sumokėtų už minėto tyrimo atlikimą ir pateiktų kraujo ėminį.

Pažymima, kad kasacinės instancijos teismo praktikoje yra suformuluota taisyklė, kad bylose, susijusiose su transporto priemonės vairavimu neblaiviam, patikrinimo alkoholio matuokliu metu užfiksuoti duomenys nėra vienintelis ir neginčijamas įrodymas. Šie duomenys vertintini kartu su kitais bylos įrodymais. Lietuvos Aukščiausiasis teismas laikosi ir tokios praktikos, jog esant galimybei kitomis priemonėmis pašalinti prieštaravimus tarp skirtingu laiku skirtingais metodais užfiksuotų alkoholio koncentracijos kraujyje matavimo rezultatų, ekspertizės skyrimas nėra būtinas. Nustatant, ar vairuotojas pirminio patikrinimo metu buvo neblaivus, kai pareigūnų metrologiškai patikrintu alkotesteriu atlikto asmens neblaivumo testo rezultatai prieštarauja kraujo tyrimo rezultatams, naudojama Vidmarko formulė. Remiantis Vidmarko formule yra apskaičiuojamas dėl oksidacijos (redukcijos) žmogaus organizme dėsningai mažėjantis alkoholio kiekis. Suaugusio vyro fermentinės sistemos alkoholį metabolizuoja vidutiniškai 100-125 mg/kg/val. greičiu, o jo koncentracija kraujyje sumažėja vidutiniškai 0,15-0,2 promilės/val. Nagrinėjamu atveju, pirmieji alkotesterio parodymai buvo 0,65 promilės, antruoju atveju – 0,54 promilės, t. y. per 15 minučių pareiškėjo neblaivumas sumažėjo 0,11 promilės (0,44 promilės/val.), kas objektyviai rodo, jog alkoholį pastarasis vartojo prieš pat padarant inkriminuojamą nusižengimą. Esant tokiai situacijai alkoholis iš žmogaus organizmo šalinasi ženkliai greičiau, nei numatyta moksliškai patvirtintoje Vidmarko formulėje. Pagal Vidmarko formulę po 15 min. alkoholio koncentracija turėjo sumažėti tik 0,0375 – 0,05 promilės, bet ne 0,11 promilės (daugiau nei 2,2 karto). Šios aplinkybės rodo, kad policijos pareigūnų naudotas alkoholio koncentracijos nustatymo prietaisas galėjo rodyti netikslius duomenis atsižvelgiant į tai, kad alkoholis buvo vartotas būtent prieš pat neblaivumo patikrinimą. Taip pat, po protokolo surašymo atliktas kraujo tyrimas parodė, jog alkoholio koncentracija pareiškėjo kraujyje buvo 0,34 promilės. Taigi, akivaizdu, jog administracinio nusižengimo padarymo metu jo neblaivumas neturėjo būti didesnis nei 0,408 promilės, kadangi alkoholio koncentracija jo organizme pažeidimo padarymo metu turėjo būti apskaičiuojama taip: 20 g suvartoto gryno alkoholio padalinta iš jo kūno svorio – 70 kg, kartu padauginto iš 0,7 (alkoholio pasiskirstymo koeficientas vyrams) (žr. Vidmarko formulės lentelę).

Kadangi atsakomybė pagal ANK 422 str. 5 d. kyla tik tais atvejais, kai asmens neblaivumas yra lygus ar didesnis nei 0,41 promilės, nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog pareiškėjo veiksmuose nėra ANK 422 str. 5 d. numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymių, kadangi jo neblaivumas inkriminuojamo pažeidimo padarymo metu neviršijo leistinos ribos. Pabrėžiama, jog administracinio nusižengimo bylą tyrusi institucija net nevertino pareiškėjo pateiktų duomenų apie tai, kad pastarojo blaivumas inkriminuojamo pažeidimo padarymo metu nebuvo didesnis už leidžiamą ribą, t. y. 0,408 promilės. Policijos įstaiga skundžiamame Nutarime net nenurodė argumentų, kodėl atmeta pareiškėjo pateiktus paaiškinimus, jų išvis nevertino, netyrė eilės aplinkybių ir argumentų ir padarė nepagrįstas išvadas, todėl priimtas Nutarimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu (b. l. 2–4).

Atsiliepimas

Institucija atsiliepimu į skundą prašo skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą ir pareiškėjo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodoma, kad iš byloje esančios medžiagos matyti, kad L. V. 2022-11-01 buvo atlikti du patikrinimai naudojant alkotesterį, t. y. 10.04 val. rezultatas buvo 0,64 prom., o 10.21 val. – 0,56 prom. Pareigūnas, tikrinęs vairuotoją tarnybiniame pranešime nurodė, kad L. V. prieš patikrinimą nurodė, kad alkoholį vartojo prieš 8 val., jautėsi gerai, važiavo aplankyti kapų. L. V. tą pačią dieną buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kur jis parašė savo paaiškinimą „Vairavau automobilį, vakar vartojau alkoholį, išgėriau keturis alaus, dėl padaryto pažeidimo gailiuosi“. Taigi pats L. V. nurodė, kada ir kiek gėrė alkoholio, tačiau teikiant skundą nurodė versiją, neva gėrė prieš patikrinimą apie 20 g neįvardinto alkoholio. Tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad siekiant išvengti bet kokių prieštaravimų ar keliamų versijų, pareigūnai vairuotojus tikrina du kartus, t. y. esant teigiamam rezultatui, po 15-30 min atliekamas kontrolinis tikrinimas. Šis tikrinimas atliekamas tam, kad būtų išvengta netikslumų, būtent, jei asmuo būtų vartojęs alkoholį betarpiškai prieš tikrinimą, kadangi pagal alkotesterio instrukciją tikrinimas atliekamas praėjus 15 min po paskutinio alkoholio vartojimo. Taigi šiuo atveju L. V. buvo patikrintas du kartus, tarp patikrinimų praėjo 19 min., o iš jo organizmo pasišalino 0,08 prom. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertai praktikoje nurodo, kad alkoholio oksidacijos, tiksliau eliminacijos iš organizmo greitis yra individualus ir nepastovus, tačiau atliekant alkoholio koncentracijos sumažėjimo skaičiavimus priimta naudotis kraštinėmis alkoholio koncentracijos sumažėjimo per valandą greičio ribomis: nuo 0,1 iki 0,25 promilės.

2022-11-01 10.04 val. alkotesteriu L. V. pirmu putimu nustatytas 0,64 prom., antru 10.21 val. – 0,56 prom. etilo alkoholio koncentracija. Taigi per 19 min. L. V. organizme alkoholio koncentracija sumažėjo 0,08 prom. Įvertinus ekspertų naudojamus duomenis, iš organizmo per 19 min. galėjo eliminuotis nuo 0,03 iki 0,08 prom. alkoholio, vadinasi alkotesteriu nustatytas girtumas, patvirtinamas ir teoriniais eksperto paskaičiavimais, ir tai dar kartą įrodo, kad L. V. alkoholinius gėrimus gėrė ne prieš atliekant tikrinimą.

Žemesnės instancijos teismas

Taip pat L. V. nurodo, kad nuvyko į VšĮ „Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės“ (RVUL) laboratorinės diagnostikos skyrių, kur jam 12.49 val. buvo paimtas kraujo ėminys, kuriame nustatyta alkoholio koncentracija buvo 0,34 promilės neblaivumo nustatymui imant rezultatus iš kraujo mėginio. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (administracinėje byloje Nr. N444- 1016/2011) nurodė, kad teismui neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl apelianto iniciatyva atlikto tyrimo rezultatai patys savaime nenuneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų. Laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja, be to, asmuo iki medicininės apžiūros atlikimo gali imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai sumažinti. Medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis paprastai neatspindi to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimas administracinėje byloje N62-3686/2008).

Daroma išvada, kad L. V. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Įvykio vietoje pripažino, sutiko, nurodė, kad alkoholinius gėrimus gėrė vakare, tačiau skunde jau dėstoma visai kita versija, tačiau surinktų įrodymų visuma leidžia daryti išvada, kad L. V. administracinėn atsakomybėn patrauktas teisėtai.

Teismo posėdyje L. V. parodė, jog apskundė nutarimą, nes mano, kad nutarimas neteisingas, nuvažiavo jis, padarė kraujo tyrimus, tyrimai parodė menką alko kiekį, paskaičiavus pagal formulę. 2022-11-01 važiavo į Rokantiškių kapines, važiavo vienas. Su Ford F150 važiavo, automobilis jam priklauso. Stovėjo policijos automobilis su švyturėliais, paklausė, kaip pravažiuoti tuo keliu, sakė nėra pravažiavimo. Sakė, jog jis palauktų, jautėsi alkoholio kvapas, jis pasakė, kad vartojo alkoholį, davė jam pūsti į alkotesterį. Jis įpūtė 0.64 promiles. Buvo vartojęs tą pačią dieną 50 gr. Iki važiavimo vartojo, atsikėlė ir labai greitai išvažiavo iš namų, alkoholį vartojo, nes yra problemų su kraujospūdžiu, medikai patarę po nedidelį kiekį išgerti. Čia jam medikas prieš 6 metus patarė. Kai du kartus patikrino alkotesteriu, jis važiavo pasitikrinti kraujo, išsikvietė vairuotoją, nuvažiavo į Gerosios Vilties g., ten buvo uždaryta, skambino telefonu, niekas ragelio nekėlė, kadangi nieko nepešė, telefono jam nekėlė, nežinojo, kur važiuoti, nuvažiavo į Lazdynų ligoninę, atsistojo į eilę, ilgai užtruko. Ten, dėl to buvo laikas ištemptas, pakliuvo pas gydytoją, pasakė, jog nori girtumą pasikrinti. Kažką užpildė, bet reikėjo apmokėti, kasoje nežinojo kiek mokėti. Sumokėjo, atėjo į kabinetą, jam pasakė, kad ne ta suma sumokėta, todėl išsitempė alkoholio kraujyje nustatytmo laikas. Buvo prabėgusi daugiau nei valanda. Jis buvo išgėręs 40-50 gr. alkoholio. Tikrai nesijautė neblaivus. Jeigu būtų jautęs kažką, būtų taip nesielgęs. Prie policijos paklausti privažiavo pats. Dėl atsiliepimo neturi ką pasakyti. 20 gr gryno alkoholio, jeigu alkoholinis gėrimas 40-50 gr stipraus alkoholio. Jeigu alkoholis 40 laipsnių tai 20 gr alkoholio vienetų. Namuose vartojo alkoholį. Gyvena (duomenys neskelbtini) ir iš ten važiavo. Iki patikrinimo važiavo iki Šilo g. pakilus link Rokantiškių žiedo, užtruko 10-15 min iki nuvažiavimo Protokole nurodytos aplinkybės, nurodyta kad vartojo jis iš vakaro, galvojo, kad bus protingesnis paaiškinimas, todėl ten taip parašė. Kai policininkas paklausė, pasakė, kad iš vakaro alų vartojo. Tikrino jį alkotesteriu du kartus. Negali pasakyti, ar tikrino jį bekontakčiu matuokliu. Turtbūt policijos pareigūnai pajautė alkoholio kvapą, pasakė, jog jis palauktų.

Iš tarnybinio pranešimo matyti, jog 2022-11-01 dirbant kartu su vyr. specialiste G. L. Vilniaus mieste, Viršupio – Šilo g. žiedinėje sankryžoje, apie 10.03 val. buvo sustabdytas automobilis FORD valst. Nr., (duomenys neskelbtini) patikrinimui. Patikrinimo metu nustatyta, kad minėtą automobilį vairuoja L. V. Nuo vairuotojo burnos sklido alkoholio kvapas. Patikrinus alkotesteriu pirmu pūtimu nustatytas 0,62 prom., po paklaidos. Antru pūtimu – nustatyta 0,52 prom. po paklaidos. L. V. paaiškino, jog alkoholį vartojo prieš 8 valandas, jautėsi gerai, važiavo aplankyti kapų. (b.l. 11).

Iš alkotesterio rezultato matyti, jog L. V. patikrinus alkotesteriu pirmu pūtimu nustatytas 0,62 prom., po paklaidos, antru pūtimu – nustatyta 0,52 prom. po paklaidos (b.l. 17), pridėtas alkotesterio patikros sertifikatas (b.l. 16).

Iš neblaivumo nustatymo akto matyti, jog L. V. tikrintas 2022-11-01, 10.03 val. Jam nustatytas 0,56 prom. neblaivumas (b.l. 15).

Teismo nustatytos aplinkybės ir išvados

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Siekiant tai išsiaiškinti, teismas nagrinėdamas bylą, vadovaujasi byloje surinktais faktiniais duomenimis, įrodymais. ANK 569 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais.

Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

L. V. negia, jog jis 2022 m. lapkričio 1 d. 10.25 val. Vilniuje, Viršupio – Šilo g. vairavo automobilį būdamas neblaivus. Nurodė, kad išgėrė taurelę alkoholio prieš pat važiavimą, pats privažiavo prie policijos pareigūnų paklausti dėl kelio, alkotesterio rezultatai netikslūs.

Tačiau kaip matyti iš pareigūno N. A. tarnybinio pranešimo, 2022-11-01 dirbant kartu su vyr. specialiste G. L. Vilniaus mieste, Viršupio – Šilo g. žiedinėje sankryžoje, apie 10.03 val. buvo sustabdytas automobilis FORD valst. Nr., (duomenys neskelbtini), patikrinimui. Patikrinimo metu nustatyta, kad minėtą automobilį vairuoja L. V. Nuo vairuotojo burnos sklido alkoholio kvapas.Taigi, pareigūnai nuo vairuotojo pajautė alkoholio kvapą, tą aiškiai nurodė tarnybiniame prannešime. To teismo posėdyje neneigė ir pats L. V., jog prieš vairuodamas buvo išgėręs taurelę alkoholio.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, buvo atlikti trys L. V. neblaivumo patikrinimai, pirmasis patikrinimas vyko bekontakčiu metodu, kas nurodo, ar yra alkoholio iškvėptame ore, paskui asmuo pagal nustatytą procedūrą buvo tikrintas du kartus alkotesteriu, buvo nustatayta 0.62 promilės neblaivumo patikrinus pirmą kartą, kitu tikrinimu po 19 min. pagal instrukciją L. V. buvo nustatyta 0.54 promilių neblaivumo. Pats L. V. protokole pripažino kad vartojo alkoholį, tačiau teigė, jog iš vakaro vartojo alų, tačiau su alkotesterio rezultatais įvykio vietoje nesutiko, gerai jautėsi. Kaip minėta, teismo posėdžio metu jau parodė, jog išgėrė prieš vairavimą. Taigi, parodymus pakeitė. L. V. nurodė, jog po patikrinimo alkotesteriu jis nuvažiavo ir pridavė kraują patikrinimui, kraujyje alkoholis nustatytas, po dviejų ir daugiau valalndų labai artimas draudžiamajam kiekiui, t.y. 0.34, promilių. Teismas sutinka su pareigūno pozicija, jog šios aplinkybės rodo, kad L. V. vairavo automobilį neblaivus.

Pažymėtina, kad siekiant išvengti bet kokių prieštaravimų ar keliamų versijų, pareigūnai vairuotojus tikrina du kartus, t. y. esant teigiamam rezultatui, po 15-30 min atliekamas kontrolinis tikrinimas. Šis tikrinimas atliekamas tam, kad būtų išvengta netikslumų, jei asmuo būtų vartojęs alkoholį betarpiškai prieš tikrinimą, kadangi pagal alkotesterio instrukciją tikrinimas atliekamas praėjus 15 min po paskutinio alkoholio vartojimo. Taigi L. V. buvo patikrintas du kartus, tarp patikrinimų praėjo 19 min., o iš jo organizmo pasišalino 0,08 prom. alkoholio.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertai praktikoje nurodo, kad alkoholio oksidacijos, tiksliau eliminacijos iš organizmo greitis yra individualus ir nepastovus, tačiau atliekant alkoholio koncentracijos sumažėjimo skaičiavimus priimta naudotis kraštinėmis alkoholio koncentracijos sumažėjimo per valandą greičio ribomis: nuo 0,1 iki 0,25 promilės. Teismas sutinka su šia ekspertine praktika.

Kaip minėta, 2022-11-01 10.04 val. alkotesteriu L. V. pirmu putimu nustatytas 0,64 prom. neblaivumas, antru putimu 10.21 val. – 0,56 prom. etilo alkoholio koncentracija. Per 19 min. laikotarpį L. V. organizme alkoholio koncentracija sumažėjo 0,08 prom. Įvertinus ekspertų naudojamus duomenis, iš organizmo per 19 min. galėjo eliminuotis nuo 0,03 iki 0,08 prom. alkoholio, tai dar kartą įrodo, kad L. V. alkoholinius gėrimus gėrė ne prieš atliekant tikrinimą.

Taip pat L. V. nurodo, kad nuvyko į VšĮ „Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės“ (RVUL) laboratorinės diagnostikos skyrių, kur jam 12.49 val. buvo paimtas kraujo ėminys, kuriame nustatyta alkoholio koncentracija buvo 0,34 promilės neblaivumo.

Teismų praktikoje laikomąsi pozicijos, jog vairuotojo neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl L. V. iniciatyva atlikto tyrimo rezultatai patys savaime nenuneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų. Teismas sutinka su šiais atsiliepimo argumentais.

Iš to, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog L. V. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus.

Teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo byloje esančiais įrodymais, juos sugretinęs, palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą, konstatuoja, jog nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusios institucijos pareigūnas tinkamai įvertino įrodymus, jų pakankamumą bei patikimumą ir todėl padarė pagrįstą išvadą dėl L. V. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą.

Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus skyriaus nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti arba keisti jį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,-

nutaria:

netenkinti L. V. skundo.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. lapkričio 22 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-25983-2022 palikti nepakeistą.

Ši nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Irma Randakevičienė