- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-08-02
- Bylos Nr.
- 2A-1244-232/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00252-2012-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Alvydas Barkauskas, Liuda Uckienė (pran.)
- Ieškovas
- L. I. V.
- Atsakovas
- Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublika
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rūtos Veniulytės-Jankūnienės, Liudos Uckienės (pranešėja), Alvydo Barkausko,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo L. I. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. liepos 5 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo L. I. V. ieškinį atsakovui Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl apmokėjimo už darbą priteisimo, trečiasis asmuo Lietuvos Respublika, kuriai atstovauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
I.GINČO ESMĖ.
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 500 Lt už suteiktą antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje. Ieškovas nurodė, kad jis Visagino miesto apylinkės teismo 2010 12 20 nutartimi buvo paskirtas kaltinamojo gynėju pagal BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Ieškovas pažymėjo, kad jį kaltinamojo gynėju paskyrė teismas, kurio nutartį ieškovas privalo besąlygiškai vykdyti.
Atsiliepimas
Atsakovas prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atkreipęs dėmesį į BPK 51 straipsnio 3 dalies, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau VGTPĮ) 21 straipsnio 1, 2 dalių ir Teisingumo ministro 2009 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-179 patvirtintų Advokato parinkimo teikti antrinę teisinę pagalbą baudžiamosiose bylose rekomendacijų (toliau Rekomendacijos) 10, 12, 13 punktų nuostatas, įtvirtinančias koordinatoriaus prerogatyvą paskirti ar pakeisti gynėją, atsakovas nurodė, kad advokatas įgyja teisę ir pareigą suteikti teisinę pagalbą ginamajam tik tada, kai jį parenka koordinatorius, o po to teismas paskiria nutartimi. Tokią tvarką, anot atsakovo, galima palyginti su tais atvejais, kai gynėją pasirenka pats ginamasis (sudarydamas privatų susitarimą dėl teisinės pagalbos). Be to, atsakovo nuomone, atsižvelgiant į advokatų pareigą vadovautis teisės aktų nuostatomis, advokatai turi pareigą įsitikinti, kad jų paskyrimas ginti kaltinamąjį įvyko BPK 51 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. advokatas turi būti tikras, jog veiksmai yra suderinti su koordinatoriumi. Atsakovas atkreipė dėmesį ir į tai, kad jis neginčija Visagino miesto apylinkės teismo 2010 12 20 nutarties motyvų paskirti kaltinamajam gynėją, tačiau koordinatoriui tenka pareiga užtikrinti tolygų bylų paskirstymą advokatams, atsižvelgiant į jų darbo krūvį, taip pat užtikrinti nepertraukiamą antrinės teisinės pagalbos koordinavimą. Nagrinėjamu atveju advokatas nebuvo koordinatoriaus parinktas teikti teisinės pagalbos. Kadangi advokatas teisinę pagalbą teikė ne teisės aktų nustatyta tvarka, tai Tarnyba atsisakė išmokėti užmokestį advokatui.
Trečiojo asmens atstovė nurodė, kad Visagino miesto apylinkės teismas informavo koordinatorių apie gynėjo pakeitimą. Trečiojo asmens atstovas neturi duomenų, kad koordinatorius būtų nesutikęs su advokato (ieškovo) paskyrimu gynėju baudžiamojoje byloje. Dėl to, trečiojo asmens nuomone, pakeisdamas vieną gynėją kitu, teismas laikėsi VGTPĮ 21 straipsnio 1 dalies nuostatų. Trečiojo asmens atstovas į teismo posėdžius neatvyko.
II. PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO PRIIMTO SPRENDIMO ESMĖ.
Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė Teismas nustatė, kad šalys 2005 04 29 sudarė antrinės teisinės pagalbos teikimo prireikus sutartį (b. l. 23-25), pagal kurią atsakovas pavedė, ieškovas įsipareigojo pagal atsakovo sprendimus prireikus teikti antrinę teisinę pagalbą baudžiamosiose bylose. Ši sutartis 2008 12 09 buvo pakeista ir papildyta (b. l. 27-28).
Teismas nustatė tokias faktines bylos aplinkybes. Visagino miesto apylinkės teismas 2010 12 20 nutartimi (b. l. 3, 31, 95), priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1-1-758/2010, nutarė pakeisti kaltinamajam gynėją ir paskirti gynėju ieškovą ir apie tai informuoti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos koordinatorių, vietoj į bylą neatvykusio teismo paskirto kito advokato, kuris neatvyko į bylą, o kaltinamasis nemokėjo lietuvių kalbos. Teismas remdamasis koordinatorės 2011 03 25 paaiškinamuoju raštu (b. l. 42), atsakovo paaiškinimais ir Visagino miesto apylinkės teismo pateiktomis baudžiamosios bylos Nr. 1-1-758/2010 medžiagos (ištraukų) kopijomis (b. l. 93-108) nustatė, kad nagrinėjamu atveju koordinatorius nebuvo nustatyta tvarka informuotas apie gynėjo baudžiamojoje byloje pakeitimą. Visagino miesto apylinkės teismo 2010 12 20 nutarties rezoliucinės dalies nurodymas dėl koordinatoriaus informavimo liko neįvykdytas. Atsakovas 2011 01 26 gavo ieškovo prašymą išmokėti užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą Visagino miesto apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-1-758/2010 (b. l. 29-30). Prašyme nurodyta, kad teikdamas teisinę pagalbą advokatas (ieškovas) faktiškai sugaišo šešias valandas.
Pirmosios instancijos teismas sprendime rėmėsi BPK 51 straipsnio 3 dalimi, kurioje nustatyta, kad šiame straipsnyje nurodytais atvejais, jeigu gynėjo nėra pasikvietęs pats įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu nėra pakvietę kiti asmenys, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas privalo pranešti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančiai institucijai ar jos nurodytam koordinatoriui apie tai, kad įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būtinas gynėjas, ir paskirti šios institucijos parinktą gynėją. Gynėją poilsio ir švenčių dienomis bei valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančios institucijos ne darbo valandomis ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas paskiria remdamasis šios institucijos sudarytais advokatų, teikiančių valstybės garantuojamą teisinę pagalbą baudžiamosiose bylose, budėjimo sąrašais. Taip pat rėmėsi analogiška nuostata įtvirtinta ir VGTPĮ 21 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad kai būtiną gynėjo dalyvavimą nagrinėjant baudžiamąsias bylas nustato Baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnis ir kitais įstatymų nustatytais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra privalomas, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas praneša tarnybai ar jos nurodytam koordinatoriui apie tai, kad įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būtinas gynėjas. Teismas taip pat nurodė jog VGTPĮ 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Tarnyba ar jos nurodytas koordinatorius, gavę šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pranešimą, privalo nedelsdami parinkti antrinę teisinę pagalbą suteiksiantį advokatą ir pranešti apie tai ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui. Teismas akcentavo, jog to paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad antrinę teisinę pagalbą suteiksiantį advokatą poilsio ir švenčių dienomis bei tarnybos ne darbo valandomis paskiria ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas, remdamiesi tarnybos sudarytais advokatų, teikiančių antrinę teisinę pagalbą baudžiamosiose bylose, budėjimo sąrašais. Pabrėžė, kad to paties straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo paskirtas advokatas praneša tarnybai apie antrinės teisinės pagalbos suteikimą ir pateikia tarnybai ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo sprendimo paskirti advokatą kopiją. Teismas rėmėsi Rekomendacijų 13 punkto nuostata, kad jeigu BPK numatytais atvejais gynėjas keičiamas kitu gynėju, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas raštu (įskaitant ir elektroniniu būdu) kreipiasi į koordinatorių dėl kito gynėjo parinkimo, nurodydamas gynėjo pakeitimo priežastį. Teismas atkreipė dėmesį, kad advokatūros įstatymo 49 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog, atlikdamas pavedimus pagal susitarimą ar paskyrimą, advokatas pateikia sutartį dėl teisinių paslaugų ar šios sutarties išrašą, advokato orderį baudžiamajame procese arba sprendimą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tarnybų uždavinys yra užtikrinti antrinės teisinės pagalbos teikimą pagal šį įstatymą. Šiam uždaviniui įgyvendinti tarnybos atlieka to paties straipsnio 3 dalyje nustatytas funkcijas – organizuoja antrinės teisinės pagalbos teikimą apygardos teismo teritorijoje; priima sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo; sudaro sutartis su advokatais, kurie teikia antrinę teisinę pagalbą; teisingumo ministro nustatyta tvarka sudaro sutartis su advokatais dėl antrinės teisinės pagalbos baudžiamosiose bylose koordinavimo; pagal sutartis, nurodytas šios dalies 4 punkte, kontroliuoja antrinės teisinės pagalbos teikimą; antrinę teisinę pagalbą teikiantiems advokatams ar viešosioms įstaigoms moka užmokestį už suteiktą pirminę teisinę pagalbą, kai šio įstatymo 15 straipsnio 8 dalyje numatytu atveju tarnybos organizuoja pirminės teisinės pagalbos teikimą, už antrinę teisinę pagalbą ir už antrinės teisinės pagalbos baudžiamosiose bylose koordinavimą.
Remdamasis minėtais teisės aktais pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nurodytos teisės normos teikia pagrindą konstatuoti, kad gynėjo parinkimas baudžiamajame procese (valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos atvejais) yra būtent tarnybos (koordinatoriaus), o ne teismo prerogatyva – teismas (tik) paskiria tarnybos (koordinatoriaus) parinktą gynėją. Nagrinėjamu atveju ieškovas nurodė, kad jis su teisėju apie paskyrimą gynėju kalbėjo iš anksto (dieną anksčiau, negu buvo priimta nutartis pakeisti gynėją). Šios aplinkybės teismo nuomone patvirtina, kad apie gynėjo pakeitimą (pakeitimo poreikį) buvo ne tik teisiškai privaloma, bet ir faktiškai įmanoma iš anksto pranešti tarnybai (koordinatoriui), tačiau nei teismas raštu ar el. paštu (Rekomendacijų 13 punktas), nei pats advokatas to nepadarė nei iš anksto, nei po nutarties priėmimo (nors nutarties rezoliucinėje dalyje nurodyta informuoti koordinatorių). Dėl to teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad nagrinėjamu atveju ieškovas kaltinamojo gynėju buvo paskirtas nesilaikant BPK 51 straipsnio 3 dalyje, VGTPĮ 21 straipsnio 1, 2 dalyje nustatytos tvarkos. Pažymėjo, kad šalių 2005 04 29 sudarytos sutarties 1.1 punkte nustatyta, kad sutartimi Tarnyba paveda, o Advokatas įsipareigoja pagal Tarnybos sprendimus (pabraukta teismo) prireikus teikti antrinę teisinę pagalbą baudžiamosiose bylose (b. l. 23); taigi ieškovas nagrinėjamu atveju teisinę pagalbą suteikė nesilaikydamas šalių sudarytos sutarties.
Tai konstatavęs, teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovo argumentus, kad jis gynėju buvo paskirtas teismo nutartimi, kurios ieškovas (kaip advokatas) esą negalėjo nevykdyti. Šiuo aspektu teismas dar kartą atkreipė dėmesį į ieškovo paaiškinimus, kad jo skyrimas gynėju buvo derinamas dar posėdžio išvakarėse. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad nagrinėjamas gynėjo paskyrimo-pakeitimo atvejis negali būti vertinamas kaip reikalavęs iš jo subjektų (teismo ir advokato) ypatingos skubos-operatyvumo. Dėl to lieka nepaneigta teismo galimybė (ir pareiga) šiuo konkrečiu atveju gynėjo skyrimo (pakeitimo) klausimą iš anksto suderinti su tarnyba (koordinatoriumi), taip pat lieka nepaneigta ieškovo galimybė iš anksto išsiaiškinti-pasitikslinti, ar jis gynėju buvo skiriamas laikantis įstatymuose nustatytos tvarkos. Be to, šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į advokato teisę tam tikrais atvejais atsisakyti teikti teisines paslaugas (pavyzdžiui, Advokatūros įstatymo 40 straipsnis).
Padaręs išvadą, kad nagrinėjamu atveju ieškovas gynėju buvo paskirtas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, teismas pripažino teisiškai pagrįstu atsakovo atsisakymą išmokėti ieškovui užmokestį už su tarnyba (koordinatoriumi) nesuderintų teisinių paslaugų suteikimą. Nes teismo nuomone suteikus paslaugas nesilaikant šalių sutartyje nustatytos tvarkos, nėra pagrindo pagal tos pačios sutarties nuostatas reikalauti užmokesčio.
Šioje byloje teismo 2012 04 02 nutartimi (b. l. 52) ieškovui išaiškinta Civilinio proceso kodekso 42 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė pakeisti ieškinio pagrindą arba dalyką, taip pat CPK 45 straipsnyje įtvirtinta teisė netinkamą šalį pakeisti tinkama. Ieškovui to nepadarius, byla išnagrinėta neperžengiant apibrėžtų bylos nagrinėjimo ribų (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Teismas pažymėjo nenustatinėjęs aplinkybių ir nesprendė klausimų, dėl kieno būtent ir kokių konkrečių veiksmų buvo nesilaikoma įstatymuose nustatytos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos skyrimo (gynėjo pakeitimo) tvarkos ir ar ieškovas apskritai turi teisę į atlyginimą už faktiškai suteiktas paslaugas. Dėl to šiame skundžiamame sprendime nurodytų aplinkybių nevertinęs
III. APELIACINIO SKUNDO IR ATSILIEPIMO Į JĮ ESMĖ.
Ieškovas apeliaciniu skundu prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priteisti iš atsakovo jo naudai apmokėjimą 500 Lt.
Apeliantas nurodė jog tiek atsakovės išvada, kad jis teisines paslaugas teisiamajam teikė savo noru, tiek pirmosios instancijos teismo išvada, kad teisines paslaugas jis paskirtas teikti nesilaikant nustatytos tvarkos prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, nes ginti minėtą asmenį baudžiamojoje byloje jį paskyrė teismas, nagrinėjęs baudžiamąją bylą, kuris ir informavo tarnybos koordinatorių apie gynėjo R. B. minėtoje byloje pakeitimą paskiriant gynėju ieškovą, tai matyti iš nutarties turinio, nevykdyti teismo nutarties jis neturėjo galimybės, nes teismo nutartys ir sprendimai yra visuotinai privalomi.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą su apeliaciniu skundu nesutiko nurodė pirmosios instancijos teismo sprendimą esant pagrįstu ir teisėtu. Jis nurodė jog atsakovas pagrįstai atsisakė apmokėti apeliantui jo paslaugas, suteiktas ne teisės aktų nustatyta tvarka, nes advokatas (apeliantas nebuvo parinktas tarnybos koordinatoriaus, buvo pažeista BPK 51 straipsnio, VGTPĮ 21 straipsnio, 21 straipsnio, Rekomendacijų 10 straipsnio nuostatos. Atsakovas nurodė jog pagal galiojantį teisinį reguliavimą gynėjo paskyrimas teismo nutartimi yra galimas tik po to kai tarnybos koordinatorius parenka konkretų gynėją, gynėjo parinkimas tokiais atvejais yra būtent tarnybos koordinatoriaus, o ne teismo prerogatyva. Nurodė, kad šiuo atveju nėra esminis dalykas tai ar apie 2010 12 20 teismo nutartį buvo pranešta koordinatorei ar ne, nes pats procesas jau būtų įvykęs, nepriklausomai nuo tarnybos pozicijos parinkti gynėją ar atsisakyti parinkti gynėją, tokia susidariusi situacija yra ydinga ir griauna sukurtą koordinavimo sistemą, jei teismas nesikreipdamas pats gali pasikviesti advokatą, taip pat pasikviesti advokatą, pakeisti gynėją neatsižvelgiant į tai, kad tam nėra visiškai jokio pagrindo. Teismas išsireikalavęs baudžiamąją bylą nustatė jog joje nėra duomenų, kad apie teismo nutartį, skirti ieškovą gynėju būtų buvę pranešta koordinatorei. Advokatas pripažino jog pokalbis su teisėju dėl jo skyrimo gynėju vietoj advokato B įvyko nutarties priėmimo išvakarėse, tačiau kaip nustatė pirmosios instancijos teismas elektroniniu paštu pats advokatas nepranešė apie tai nei iki, nei po nutarties priėmimo. Tarnybos nuomone koordinavimo tvarkos nesilaikymas yra esminis dalykas pažeidžiantis advokato su taryba sudaryta antrinės teisinės pagalbos teikimo prireikus sutartį ir pakankamas pagrindas neišmokėti užmokesti už suteiktą teisinę pagalbą. Advokatas į bylą įstoja kai jį parenką koordinatorius – paskambina advokatui, pateikia informaciją apie bylą išaiškina advokato galimybę dalyvauti konkrečioje byloje ir panašiai. Pagrindas advokatui įstoti į bylą ir išrašyti orderį, ateiti susipažinti su byla yra koordinatoriaus pranešimas. Poilsio ir švenčių dienomis BPK 51 straipsnio 3 dalis) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuoja ikiteisminio tyrimo pareigūnas prokuroras arba teismas.
Trečiasis asmuo Teisingumo ministerija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė jį atmesti ir nurodė jog ieškovas bylos nagrinėjimo metu pripažino jog jo paskyrimą atstovauti kaltinamąjį aptarė su teisėju bylos išvakarėse todėl trečiojo asmens nuomone turėjo laiko pranešti apie paskyrimą pats arba pasitikrinti jog pranešimą išsiuntė teismas, be to turėjo teisę atsisakyti teikti paslaugas remdamasis Advokatūros įstatymo 40 straipsniu. Nustatęs jog advokatas buvo paskirtas nesilaikant nustatytos tvarkos teismas pagrįstai pripažino atsisakymą išmokėti advokatui užmokestį už atstovavimą, nes suteikus paslaugas nesilaikant šalių sutartyje nustatytos tvarkos nėra pagrindo pagal tos pačios sutarties nuostatas reikalauti mokesčio.
Motyvuojamoji dalis
APELIACINĖS INSTANCIJOS TEISMO ARGUMENTAI IR IŠVADOS.
Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Ginčas byloje yra kilęs dėl advokato darbo teikiant antrinę teisinę pagalbą apmokėjimo. VGTPĮ 17 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad advokatai valstybės garantuojamai teisinei pagalbai teikti yra atrenkami konkurso būdu ir su jais yra sudaromos atitinkamos sutartys. Tokių advokatų santykiai su valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybomis yra sutartinio pobūdžio. Todėl sprendžiant tarp šių sutarčių šalių ginčus pirmiausiai būtina vadovautis šalių sudaryta sutartimi, CK bendrosiomis sutarčių vykdymo taisyklėmis, bei patikrinti ar šiuo atveju buvo CK 6.256 straipsnio 2 dalyje suformuluotas sutartinės atsakomybės pagrindas (kai asmuo neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Pirmosios instancijos teismas sprendė jog atsakovas neturi apmokėti už apelianto atstovavimą byloje, nes buvo pažeista advokato skyrimo atstovauti kaltinamąjį baudžiamojoje byloje procedūra. Todėl byloje būtina nustatyti ar šalių sutartyje buvo nustatytos ieškovo pareigos laikytis tam tikros procedūros ar buvo procedūrinis pažeidimas, ar dėl minėto pažeidimo kaltas ieškovas ir ar yra priežastinis ryšys tarp ieškovo sutartinių pareigų nesilaikymo (pažeidimo) ir pasekmių. Ieškovo teisės ir pareigos išdėstytos sutarties 2 punkte, kurio 2.1 papunktis numato jog advokatas turi teisę už prireikus teikiamą antrinę pagalbą gauti Vyriausybės nustatyto dydžio užmokestį. Kad tokią pagalbą ieškovas baudžiamojoje byloje Nr. 1-1-758/2010 yra suteikęs atstovaudamas teisiamajam N. P., 6 darbo val. atsakovas neginčijo, o pirmosios instancijos teismas konstatavo savo sprendime. Sutarties 2.2.1 papunktis nustato ieškovo (advokato) pareigą prireikus teikti antrinę teisinę pagalbą pagal Tarnybos sprendimus ir jokia forma neimti atlygio iš asmens, kuriam suteikta antrinė teisinė pagalba. Taigi, ginčo sutartis numato ieškovo pareigą teikti antrinę teisinę pagal Tarnybos (atsakovo) sprendimą. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo procedūras, bei sprendimo teikti antrine teisinę pagalbą priėmimo tvarką reglamentuoja specialus įstatymas VGTPĮ, kurio paskirtis nurodyta jo 1 straipsnyje numatant, kad šis įstatymas nustato valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus. Šiems tikslams įgyvendinti steigiamos tarnybos, kurios pagal VGTPĮ 9 straipsnio 3 dalies 2-8 punktus organizuoja antrinės teisinės pagalbos teikimą apygardos teismo teritorijoje; priima sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo; sudaro sutartis su advokatais, kurie teikia antrinę teisinę pagalbą. Sutartyje turi būti nustatyta advokatų pareiga teikti antrinę teisinę pagalbą, šios pareigos atlikimo sąlygos ir tvarka, tarnybos teisė nutraukti sutartį, jeigu advokatas neteikia ar netinkamai teikia antrinę teisinę pagalbą, ir kitos sąlygos. Pavyzdinę sutartį dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo tvirtina teisingumo ministras, suderinęs su Lietuvos advokatūra; tarnyba teisingumo ministro nustatyta tvarka sudaro sutartis su advokatais dėl antrinės teisinės pagalbos baudžiamosiose bylose koordinavimo; pagal sutartis, nurodytas 4 punkte, kontroliuoja antrinės teisinės pagalbos teikimą; antrinę teisinę pagalbą teikiantiems advokatams ar viešosioms įstaigoms moka užmokestį už suteiktą pirminę teisinę pagalbą, kai VGTPĮ 15 straipsnio 8 dalyje numatytu atveju tarnybos organizuoja pirminės teisinės pagalbos teikimą, už antrinę teisinę pagalbą ir už antrinės teisinės pagalbos baudžiamosiose bylose koordinavimą; dalyvauja tikrinant antrinę teisinę pagalbą teikiančių advokatų veiklos kokybę pagal šio įstatymo 10 straipsnio 2 punkte nurodytas taisykles.
VGTPĮ 9 straipsnio 6 dalyje įvardijami atvejai kai antrinė teisinė pagalba neteikiama, kolegija pažymi, kad nei viena iš sąlygų numatytų šiame straipsnyje nenustatytas Minėto straipsnio 7 dalis nustato atvejus kai Tarnyba turi teisę atsisakyti suteikti antrinę teisinę pagalbą ir šie atvejai įstatyme yra griežtai reglamentuoti, tačiau minėto straipsnio 8 dalyje numatyta jog Šio straipsnio 6 ir 7 dalys netaikomos antrinės teisinės pagalbos teikimui baudžiamosiose ir administracinių teisės pažeidimų bylose, išskyrus prašymus dėl proceso atnaujinimo, skundus ar pareiškimus privataus kaltinimo tvarka.
Nagrinėjamos bylos teisingam išsprendimui aktualus VGTPĮ 12 straipsnis, kuriame įvardijami asmenys, turintys teisę gauti antrinę teisinę pagalbą neatsižvelgiant į turtą ir pajamas, prie kurių pagal minėto straipsnio 1 punktą priskiriami asmenys, kurie turi teisę gauti teisinę pagalbą nagrinėjant baudžiamąsias bylas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnį ir kitais įstatymų nustatytais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra privalomas. VGTPĮ 13 straipsnio 2 dalis nustato jog minėtų asmenų (įstatymo 12 straipsnio 1 punkte nurodytų asmenų) teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodo ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo priimti sprendimai (Šiuo atveju Visagino miesto apylinkės teismo 2010 12 20 nutartis). Antrinės teisinės pagalbos teikimo baudžiamosiose bylose ypatumus nustato VGTPĮ 21 straipsnis. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyje nustatyta tokia teisinės pagalbos teikimo procedūra kai būtiną gynėjo dalyvavimą nagrinėjant baudžiamąsias bylas nustato Baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnis ir kitais įstatymų nustatytais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra privalomas: ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas praneša tarnybai ar jos nurodytam koordinatoriui apie tai, kad įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būtinas gynėjas. Tarnyba ar jos nurodytas koordinatorius, gavę šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pranešimą, privalo nedelsdami parinkti antrinę teisinę pagalbą suteiksiantį advokatą ir pranešti apie tai ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui. Minėto straipsnio 3 dalyje numatyta jog antrinę teisinę pagalbą suteiksiantį advokatą poilsio ir švenčių dienomis bei tarnybos ne darbo valandomis paskiria ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas, remdamiesi tarnybos sudarytais advokatų, teikiančių antrinę teisinę pagalbą baudžiamosiose bylose, budėjimo sąrašais. Straipsnio 4 dalis numato jog Tarnyba šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytiems advokatams moka užmokestį šio įstatymo 17 straipsnio nustatyta tvarka. VGTPĮ 21 straipsnio 5 dalis nustato, jog ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo paskirtas advokatas praneša tarnybai apie antrinės teisinės pagalbos suteikimą ir pateikia tarnybai ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo sprendimo paskirti advokatą kopiją. Pagal straipsnio 6 dalį kai gynėjo prašo įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis ir gynėjo dalyvavimas nėra būtinas ar privalomas kitais įstatymų numatytais atvejais, sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priima tarnyba šio įstatymo 18 straipsnio nustatyta tvarka. Taigi, aiškinant šio straipsnio nuostatas sistemiškai darytina išvada, kad pagrindu išmokėti užmokestį už atstovavimą, kai toks atstovavimas yra privalomas pagal BPK 51 straipsnį yra ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo sprendimas paskirti advokatą, kurio kopija pateikiama Tarnybai, be to įstatymas numato advokato pareigą pranešti tarnybai apie tokį paskyrimą, tačiau nenumato jam pareigos pranešti apie tai prieš teismui priimant sprendimą. Kad išankstinis pranešimas nėra privalomas visais atvejais numatyta VGTPĮ21 straipsnio 3 dalyje, nustatančioje, kad antrinę teisinę pagalbą suteiksiantį advokatą poilsio ir švenčių dienomis bei tarnybos ne darbo valandomis paskiria ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas remdamiesi tarnybos sudarytais advokatų, teikiančių antrinę teisinę pagalbą, baudžiamosiose bylose sąrašais. Pagal Rekomendacijas poilsio dienomis ir koordinatoriaus nedarbo valandomis paskirtas advokatas per tris dienas turi informuoti koordinatorių apie jo paskyrimą, pateikdamas teismo nutarties paskirti jį gynėju kopiją.
BPK 51 straipsnio 5 dalies nuostatoje įtvirtinta ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ir teismo pareiga užtikrinti gynėjo dalyvavimą procese kai jis privalomas pagal BPK 51 straipsnio 1 dalį, pranešant tarnybos koordinatoriui, apie gynėjo reikalingumą ir paskiriant koordinatoriaus parinktą gynėją, o Tarnybos pareiga parinkti gynėją. Tačiau, tokia nuostata nereiškia jog nesikreipiant į tarnybą teismo nutartimi paskirtas gynėjas neturi teisės atstovauti baudžiamojoje byloje ir gauti užmokestį už atliktą darbą, nes pagrindu šiuo atveju, kaip jau minėta yra teismo sprendimas (nutartis) skirti gynėją, kuri advokatui yra privaloma. Kadangi, pagrindas suteikiantis teisę atstovauti byloje teisiamąjį yra teismo nutartis, kuri jam privaloma, nei įstatymas, nei rekomendacijos, nei teismo nutartis šiuo atveju nenustatė termino per kurį ieškovas turėjo pateikti prašymą dėl apmokėjimo už darbą, atsakovas nebuvo atsakingas už išankstinį pranešimą apie jo atstovavimą koordinatoriui ir negali atsakyti už trečiųjų asmenų veiksmus, nei sutartis nei VGPTĮ nenumato jog nepranešimas koordinatoriui ar kiti procedūriniai pažeidimai gali lemti ieškovo atsakomybę ta prasme, kad jam nebus išmokėtas užmokestis už faktiškai atliktą darbą. Todėl tarnybos atsisakymas apmokėti už atliktą darbą nepagrįstas, ieškovo reikalavimas tenkintinas. Ieškovo apeliacinis skundas tenkinamas dalinai panaikinant pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimant
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi CPK 326 str. 1 dalies 2 punktu. teisėjų kolegija
NUSPRENDĖ:
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012m. liepos 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, priteisti iš Vilniaus Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, įstaigos kodas 125817744, buveinė Odminių g., V. L. I. V. naudai 500 Lt (penkis šimtus litų) už antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje Nr. 1-1-758/2010.