- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-12-23
- Bylos Nr.
- 2A-214-125/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Bronius Valius (pirm.), Albina Pupeikienė, Alvydas Žerlauskas
- Ieškovas
- G. S.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Tauragės keramika“, uždarajai akcinei bendrovei draudimo bendrovei „PZU Lietuva“
- Trečiasis asmuo
- O. M., G. T., E. T., S. T.
- Advokatai
- Laimonas Strauka
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Valiaus, kolegijos teisėjų Albinos Pupeikienės, Alvydo Žerlausko, sekretoriaujant Tomui Dryžui, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Laimonui Straukai, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovės uždarosios akcinės bendrovės draudimo kompanijos „PZU Lietuva“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. S. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Tauragės keramika“, uždarajai akcinei bendrovei draudimo bendrovei „PZU Lietuva“, tretiesiems asmenims O. M., G. T., E. T., S. T. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės UAB „Tauragės keramika“ 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, o iš atsakovės UAB DK „PZU Lietuva“ priteisti 1 725 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 4 098,80 Lt išlaidų, susijusių su medikamentų ir medicininių reikmenų pirkimu, 345,81 Lt išlaidų kuro pirkimui. Taip pat iš atsakovės UAB DK „PZU Lietuva“ ieškovas prašė priteisti patirtai žalai atlyginti 19 731,85 Lt skirtumą tarp jo iki sužalojimo gauto vidutinio darbo užmokesčio ir gautų invalidumo pensijos ir netekto darbingumo kompensacijos, susidariusios nuo 2005-02-01 iki 2007-12-31 ir įpareigoti atsakovą jo naudai patirtai žalai atlyginti nuo 2008-01-01 mokėti periodines išmokas po 268,69 Lt iki pasikeis jo darbingumo lygis, išmokas indeksuojant įstatymų nustatyta tvarka ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, jog 2004-10-04 jis apie 6.40 val. vairuodamas VĮ „Kretingos miškų urėdija“ priklausančią transporto priemonę UAZ 33039 pateko į eismo įvykį, kurio metu buvo sužalotas ir dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų iki šios dienos gydosi. Dėl minėto eismo įvykio Klaipėdos rajono policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir užvesta baudžiamoji byla. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad eismo įvykis įvyko dėl S. T. kaltės, kuris darbo metu vairavo AB „Tauragės keramika“ priklausančią transporto priemonę sunkvežimį KAMAZ su priekaba, kuri buvo apdrausta privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu bendrovėje UAB „NORD LB Draudimas“, kurios teisių perėmėja yra UAB DK „PZU Lietuva“. Baudžiamoji byla buvo perduota teismui, tačiau byla buvo nutraukta, nes eismo įvykio kaltininkas S. T. mirė. Ieškovas nurodė, kad eismo įvykio metu jis patyrė rimtas traumas – jam buvo nustatyti daugybiniai lūžiai, dešiniojo šonkaulio atviras skeveldrinis lūžis ir išnirimas, kairiojo šonkaulio atviras išnirimas bei atviras vidinio kulkšnelio lūžis, kairiojo šeivikaulio lūžis, dešiniojo kelio sąnario ir blauzdos muštinė žaizdos, smakro ir kairės rankos 2 piršto muštos žaizdos ir dėl patirtų sužalojimu jis 100 procentų buvo praradęs darbingumą, dėl to buvo atleistas iš darbo ir suteikta antra invalidumo grupė. Šiuo metu jo sveikatos būklė yra nežymiai pagerėjusi, tai yra jis tik iš dalies yra darbingas, jam nustatytas 30 procentų darbingumo lygis, tačiau dėl neįgalumo jis negali dirbti. Ieškovas nurodė, jog iki sužalojimo jo vidutinis darbo užmokestis buvo 2 505,81 Lt, o laikotarpiu nuo 2005-02-01 iki 2005-07-31 jam buvo skirta invalidumo pensija 696,36 Lt bei netekto darbingumo periodinė kompensacija 1 485,00 Lt, iš viso per mėnesį 2 181,36 Lt. Nuo 2005-08-01 netekto darbingumo periodinės kompensacijos išmokos buvo sumažintos, pasikeitus jo darbingumo lygiui. Ieškovas prašė priteisti jam skirtumą tarp jo iki sužalojimo gauto vidutinio darbo užmokesčio ir šiuo metu gaunamos invalidumo pensijos ir kompensacijos, kompensaciją išmokant nuo 2005-02 mėn. iki 2007-12-31 ir mokant toliau periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki tol, kol atgaus darbingumą, o priteistas periodines išmokas indeksuoti įstatymų nustatyta tvarka. Ieškovo skaičiavimu, piniginės kompensacijos dydis už laikotarpį nuo 2005-02-01 iki 2007-12-31 yra 1 9731,85 Lt. Kadangi dėl patirtų sužalojimų jis ilgai gydėsi ir šiuo metu gydosi, jis patyrė įvairių išlaidų, susijusių su vaistų, medicininių reikmenų pirkimu, tai yra 4 098,80 Lt, kurią prašo priteisti, taip pat prašo priteisti 345,81 Lt kuro išlaidas, nes reikėjo važiuoti pas gydytojus. Nurodė, kad dėl įvykusio eismo įvykio jis patyrė labai didelius išgyvenimus, stiprų skausmą, dėl minėto eismo įvykio iš esmės pasikeitė jo gyvenimo būdas ir gyvenimo aplinkybės, t. y. jis tapo neįgalus, nors prieš eismo įvykį jis buvo sveikas, darbingas, be to, eismo įvykio pasekmes jaučia ir šiandien, todėl prašė bent iš dalies jam atlyginti neturtinę žalą, iš atsakovės UAB „Tauragės keramika“ priteisti 30 000 Lt piniginę kompensaciją neturinei žalai atlyginti, o iš atsakovės UAB DK „PZU Lietuva“ priteisti 1 752 Lt piniginę kompensaciją neturtinei žalai atlyginti.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2009-09-09 sprendimu ieškinį tenkino visiškai, ieškovui iš atsakovės UAB „Tauragės keramika“ priteisė 30 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, iš atsakovės UAB DK „PZU Lietuva“ priteisė 1 725 Lt neturtinę žalą, 4 098,80 Lt išlaidų, susijusių su medikamentų ir medicininių reikmenų pirkimu, 345,81 Lt kuro išlaidų, 19 731,85 Lt skirtumą tarp jo iki sužalojimo gauto vidutinio darbo užmokesčio ir gautų invalidumo pensijos ir netekto darbingumo kompensacijos, susidariusios nuo 2005-02-01 iki 2007-12-31; iš atsakovės UAB DK „PZU Lietuva“ nuo 2008-01-01 priteisė periodines išmokas po 268,69 Lt kas mėnes, iki pasikeis ieškovo darbingumo lygis, išmokas indeksuojant įstatymų nustatyta tvarka; iš atsakovų priteisė ieškovui po 1 555,19 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas civilinės bei baudžiamosios bylų duomenimis nustatė, kad 2004-10-04, apie 6.40 val., kelyje Gargždai–Kretinga, 6,970 km, Klaipėdos r., S. T. vairuodamas atbuline eiga krovininį automobilį KAMAZ su priekaba nedavė kelio kitiems eismo dalyviams ir dėl šios priežasties, jam išvažiavus atbuline eiga į pagrindinį kelią, susidūrė su pagrindiniu keliu važiavusiu automobiliu AUDI 80, kurį vairavo V. K., į skersai kelio stovintį automobilį KAMAZ taip pat atsitrenkė pagrindiniu keliu nuo Gargždų miesto link Kretingos važiavęs automobilis UAZ 33039, kurį vairavo ieškovas G. S.. Iš Lietuvos teisės universiteto teismo medicinos instituto Klaipėdos ekspertinio skyriaus specialisto išvados Nr. G 2624/04 (03) nustatė, kad ieškovui 2004-10-04 įvykusio eismo įvykio metu buvo padaryti šie kūno sužalojimai: didelės abiejų čiurnų žaizdos, atviri šonkaulių lūžimai ir išnirimai, kulkšnių lūžimai bei skeveldrinis kairiojo šeivikaulio lūžimas, kairės pusės VII šonkaulio lūžimas, smakro ir apatinės lūpos, dešinės kojos kelio sąnario ir blauzdos bei kairės plaštakos II piršto muštinės žaizdos, taip pat dėl sužalojimų išsivystė II? šokas. Be to, įvykio metu ieškovui buvo išmušti du viršutiniai priekiniai protezuoti dantys. Ieškovo eismo įvykio metu vairuotas automobilis UAZ 33039 priklausė VšĮ „Kretingos miškų urėdija“, S. T. eismo įvykio valdoma transporto priemonė KAMAZ 53212“ su priekaba GKB 8352 priklausė AB „Tauragės keramika“ ir buvo apdrausta UAB „NORD/LB draudimas“ transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi AHA Nr.0368653. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2005-03-24 nutartimi ir 2005-05-12 patikslinta nutartimi baudžiamoji byla Nr.1-75-02/2005, kurioje kaltinamajam buvo pareikštas kaltinimas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d., kaltinamajam S. T. buvo nutraukta, mirus kaltinamajam. Bylos duomenimis teismas nustatė, kad ieškovas iki eismo įvykio dirbo VšĮ „Kretingos miškų urėdijoje“ medvežės operatoriumi ir 2005-02-01 įsakymu darbo sutartis su juo buvo nutraukta be įspėjimo. Po eismo įvykio ieškovui laikotarpiu nuo 2005-01-31 iki 2005-07-31 buvo nustatytas 100 procentų netekto darbingumo ir suteiktas II grupės invalidumas iki 2005-07-04. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos I-ojo teritorinio skyriaus išvadoje dėl darbo pobūdžio ir sąlygų ieškovui nuo 2006-09-19 iki 2008-09-19 nustatytas 40 procentų darbingumo lygis. VSDFV Kretingos rajono skyriaus 2004-11-15 sprendimu Nr. D75 ieškovui 2004-10-04 įvykusį nelaimingą atsitikimą darbe pripažino draudiminiu įvykiu, o 2005-02-25 sprendimu Nr.2/1107 ieškovui dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pripažinto draudiminiu įvykiu, netekus 100 procentų profesinio darbingumo, skirta netekto darbingumo periodinė kompensacija nuo 2005-01-31 iki 2005-07-31, kompensacijos suma 1 485,00 Lt per mėnesį, ieškovui taip pat buvo skirta 696,36 Lt invalidumo pensija laikotarpiu nuo 2005-01-31 iki 2005-07-31. Iš VSDFV Gargždų skyriaus 2005-04-18 pažymos apie priskaičiuotą pensiją Nr.6G-917 teismas nustatė, kad nuo 2005-01-31 iki 2005-01-31 ieškovui buvo priskaičiuota 22,46 Lt valstybinė socialinio draudimo invalidumo pensija, nuo 2005-02-01 iki 2005-02-28 priskaičiuota 696,36 Lt, o nuo 2005-03-01-iki 2005-03-31 priskaičiuota 696,36 Lt pensija.
Teismas bylos duomenimis nustatė, kad S. T., kuris buvo pripažintas kaltu dėl eismo įvykio, 2004-10-04 pagal darbo sutartį dirbo AB „Tauragės keramika“ vairuotoju autošaltkalviu. Įvertinęs bylos duomenis teismas padarė išvadą, kad eismo įvykio metu S. T. vykdė savo darbdavio AB „Tauragės keramika“ nurodymus, atsakovė neįrodė aplinkybių, leidžiančių atleisti jį nuo civilinės atsakomybės, todėl konstatavo, kad samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojo, einančio savo darbines pareigas, kaltės.
Taip pat teismas bylos duomenimis nustatė, kad transporto priemonė, kurią eismo įvykio metu vairavo S. T., buvo apdrausta privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu bendrovėje UAB DK „PZU Lietuva“. Teismas konstatavo, jog ieškovo gyvenimo kokybė po eismo įvykio žymiai ir beveik nebepataisomai pablogėjo, nėra jokių aiškių perspektyvų ateičiai, todėl ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo 31 725 Lt pagrįstas. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma neturtinei žalai atlyginti yra 500 eurų arba 1 725 Lt, todėl teismas iš atsakovės AB „Tauragės keramika“ ieškovui priteisė 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui, o iš atsakovės UAB DK „PZU Lietuva“ – 1 725 Lt.
Dėl ieškovo prašomo kompensuoti skirtumo tarp jo iki sužalojimo gauto vidutinio darbo užmokesčio ir šiuo metu gaunamos invalidumo pensijos ir kompensacijos, kompensaciją išmokant nuo 2005 02 mėn. iki 2007-12-31 ir mokant toliau periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki to, kol sugrįš darbingumas, periodines išmokas indeksuojant įstatymų nustatyta tvarka teismas konstatavo, jog buvo pateikti dokumentai dėl nelaimingo atsitikimo darbe ir netekto darbingumo periodinės kompensacijos apskaičiavimo ieškovui, todėl yra pagrindas tenkinti reikalavimą dėl 1 9731,85 Lt kompensacijos. Dėl periodinių išmokų netektam darbo užmokesčiui kompensuoti teismas pažymėjo, kad ieškovas yra netekęs 60 procentų darbingumo, todėl vadovaujantis darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašu bei atsižvelgiant į tai, kad VSDFV mokama periodinė kompensacija neviršija iki sveikatos sužalojimo ieškovo gaunamų pajamų, todėl konstatavo, kad ieškovo reikalavimas dėl periodinių išmokų netektam darbo užmokesčiui kompensuoti yra pagrįstas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, jog žala ieškovui buvo padaryta dėl eismo įvykio, kurio metu jis buvo sunkiai sužalotas, metu, ieškovas ilgą laiką buvo gydomas, invalidumo grupė jam buvo nustatyta 2005-01-31, periodinė kompensacija apskaičiuota ir pradėta mokėti 2005-02-25, be to, turėjo būti nustatyti asmenys, kalti dėl eismo įvykio, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, baudžiamoji byla perduota teismui, o 2005-05-12 nutraukta dėl S. T. mirties. 2005-2006 metais tarp draudimo kompanijos ir ieškovo vyko susirašinėjimas, ir draudimo kompanija siuntė ieškovui raštus, iš kurių galima buvo daryti išvadą, jog bendrovė neatsisako mokėti draudimo išmokų, į teismą ieškovas kreipėsi 2007-10-04, tai yra lygiai treji metai nuo eismo įvykio, todėl teismas darė išvadą, kad dėl objektyvių priežasčių ieškovas anksčiau to padaryti negalėjo, ir konstatavo, jog ieškinio senaties terminas nėra praleistas, todėl atsakovės UAB DK „PZU Lietuva“ prašymo taikyti senatį netenkino.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009-09-09 sprendimą pakeisti bei nenustačius transporto priemonės valdytojo S. T. civilinės atsakomybės dėl susidūrimo su ieškovo automobiliu, ieškinį atmesti kaip neįrodytą ir nepagrįstą, priešingu atveju dėl nukentėjusio asmens didelio neatsargumo mažinti atlygintinos neturtinės žalos bei patirtų gydymo bei kuro išlaidų dydį, o reikalavimą dėl negautų pajamų atmesti. Nurodo, kad teismas, priimdamas sprendimą, konstatavo, kad automobilių KAMAZ, AUDI ir UAZ susidūrimas įvyko faktiškai tuo pačiu metu, tokiomis pačiomis sąlygomis, tik iš kitos pusės. Tačiau apeliantė teigia, kad teismas tuo pačiu pripažindamas, kad automobiliai atsitrenkė vienas po kito, bet traktuodamas šį susidūrimą kaip vieną eismo įvykį, dėl kurio kaltas transporto priemonės KAMZ vairuotojas S. T., prieštarauja pats sau ir tokią galutinę išvadą padaro nepagrįstai. Nurodo, kad vadovaujantis policijos duomenimis, pateiktais apie eismo įvykį, bei S. T. parodymais, susidūrimai turi būti traktuojami ir nagrinėjami kaip atskiri kelių eismo įvykiai, todėl dėl kiekvieno įvykio atskirai privalo būti nustatinėjamas ir S. T. civilinės atsakomybės kilimas. Apeliantė nurodo, kad KAMAZ vairuotojas S. T. po pirmojo susidūrimo atliko visus būtinus veiksmus, perspėjančius kitus eismo dalyvius apie sudarytą kliūtį, todėl vertinant S. T. elgesį, jis turi būti traktuojamas kaip rūpestingas ir atidus ir atitinkamai teisėtas. Kadangi S. T. kaltės dėl įvykusio antro susidūrimo nėra, apeliantė teigia, kad atitinkamai nekyla ir civilinė atsakomybė dėl ieškovo patirtos žalos. Atsakovė nurodo, kad teismas nevertino paties ieškovo veiksmų įtakos įvykio atsitikimui, ir pažymi, jog atsižvelgiant į tai, kad ieškovas esant blogoms oro sąlygoms pasirinko nesaugų greitį, turi būti vertinamas kaip didelis neatsargumas ir todėl reikalavimas atlyginti žalą turi būti atmestas. Taip pat apeliantė nurodo, kad teismas neteisingai apskaičiavo negautų pajamų dydį, teismas nepateikė konkrečių skaičiavimų, kaip buvo apskaičiuotas iki įvykio ieškovo gaunamas vidutinis darbo užmokestis. Nurodo, kad vadovaujantis Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio užmokesčio apskaičiavimo tvarkos 6 str. bei vadovaujantis ieškovo pateikta VĮ Kretingos miškų urėdijos pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį ir kitas pajamas ieškovui, vidutinis mėnesinis ieškovo darbo užmokestis – 1 934,36 Lt, todėl ieškovas būtų gavęs 75 440,04 Lt. Kadangi VSDFV Klaipėdos skyrius išmokėjo ieškovui 77 433,48 Lt, atsakovė teigė, kad ieškovui žala yra visiškai kompensuota.
Trečiasis asmuo S. T. sutinka su apeliacinio skundo motyvais ir prašo tenkinti apeliacinį skundą.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo palikti galioti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009-09-09 sprendimą ir pažymi, kad teismas, priimdamas sprendimą, visapusiškai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl keisti ar naikinti teismo sprendimo apeliantės išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Daugiau atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas 2004-10-04, apie 6.40 val., važiuodamas automobiliu UAZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančiu Kretingos miškų urėdijai, keliu Gargždai-Kretinga 7-ame kilometre, esant stipriam rūkui, susidūrė su iš šoninio kelio atbuline eiga išvažiavusiu atsakovei AB „Tauragės keramika“ priklausančiu automobiliu KAMAZ 53212 su puspriekabe GKB 8352, vairuojama S. T.. S. T. pažeidė Kelių eismo taisyklių 51, 53, 158 p. reikalavimus. Betarpiškai prieš šį susidūrimą su automobiliu KAMAZ susidūrė nuo Kretingos pusės važiuojantis automobilis AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas V. K.. S. T. buvo iškelta baudžiamoji byla pagal LR BK 281 str. 1 d., byla perduota teismui, tačiau 2005-05-12 nutraukta mirus teisiamajam. Ieškovas autoįvykyje buvo stipriai sužalotas, ilgai gydėsi, jam nustatytas neįgalumas, mokama neįgalumo pensija ir periodinės netekto darbingumo kompensacijos, kurias moka VSDFV teritorinis skyrius. Atsakovės AB „Tauragės keramika“ civilinė atsakomybė už autoįvykio metu padarytą žalą buvo apdrausta 2004-04-29 draudimo sutartimi pagal tuo metu galiojusį 2001-06-14 Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą Nr. IX-378 (2004-03-27 Įstatymo redakcija). Todėl atsakovė UAB DK „PZU Lietuva“ turi ieškovui atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, kuri yra neatlyginta kito draudiko ar atsakovo, neviršijant maksimalių išmokų dydžio (LR CK 6.997 str., Įstatymo 14 str.). LR CK 6.1014 str. 3 d. nustato, kad draudikas neatleidžiamas nuo draudimo išmokos mokėjimo pagal civilinės atsakomybės draudimo sutartį, jei žala gyvybei ar sveikatai padaryta dėl atsakingo už žalą asmens kaltės. Tiek ikiteisminio tyrimo medžiaga, tiek liudytojų parodymai rodo, kad ieškovas važiavo leistinu 50–60 km per valandą greičiu, buvo tirštas rūkas, todėl jis neturėjo galimybių sustabdyti automobilį pamatęs kliūtį – skersai kelio stovintį krovininį automobilį su priekaba. Kaip liudytojas apklaustas V. K. parodė, kad buvo tamsu, didelis rūkas. Šis liudytojas paneigė suinteresuotų asmenų S. T. bei jo brolio S. T. paaiškinimus apie įjungtas avarines ir trumpąsias sunkvežimio šviesas, apie švietimą prožektoriumi ir bėgimą mojuojant atvažiuojančiam automobiliui (baudž. b. l. 20, 33–35).
Dėl nurodytų priežasčių, kolegijos nuomone, ieškovo veiksmuose nebuvo didelio neatsargumo, dėl kurio draudikas būtų atleistas nuo draudimo išmokos mokėjimo ar ji turėtų būti mažinama. Atsižvelgtina ir į tai, kad pati atsakovė UAB DK „PZU Lietuva“ autoįvykio metu ieškovui padarytą žalą pripažino draudiminiu įvykiu ir siūlė atlyginti dalį neturtinės žalos (t. 1, b. l. 59–60). Atsižvelgiant į ieškovui padarytus daugybinius sužalojimus, ilgą gydymąsi, nustatytą neįgalumą, teismo nustatytas 31 725 Lt neturtinis žalos dydis nėra per didelis. Atsakovė AB „Tauragės keramika“ sprendimo neskundžia. Teismo sprendimo dalis dėl 1 725 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš draudiko UAB DK „PZU Lietuva“ paliktina nepakeista. Ieškovas gydymosi laikotarpiu turėjo 4 098,80 Lt išlaidų, susijusių su medikamentų ir medicininių reikmenų pirkimu bei 345,81 Lt su kelionėmis į gydymo įstaigas susijusių išlaidų. Šios išlaidos yra pagrįstos įrodymais, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl šių išlaidų priteisimo paliktina nepakeista.
LR CK 6.283 str. nustato, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytą žalą nukentėjusiajam turi atlyginti ją padaręs asmuo. Atlyginami visi jo patirti nuostoliai, neturtinė žala ir negautos pajamos. Į atlygintinos žalos dydį yra įskaitomos socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, o draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo (LR CK 6.290 str., Įstatymo 11 str., 19 str.). Tiek LR CK 6.283 str. 2 d., tiek Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 „Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ nustato, kad turi būti atlyginamos negautos pajamos atskaičius mokesčius ir gautos ligos pašalpos, netekto darbingumo pensijos ir kompensacijos. Skaičiuojant netektas pajamas vadovaudamasi 2003-05-27 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 650 „Dėl darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarka“. Ieškovas iki sužalojimo 2004 m. liepą dirbo 10 d., gavo 1 166,01 Lt atlyginimą, atskaičius mokesčius (išskyrus profsąjungos nario mokestį, 2004 m. rugpjūtį dirbo 22 d. ir gavo 1 157,06 Lt, 2004 m. rugsėjo mėn. dirbo 22 d. ir gavo 2 306,95 Lt atlyginimą. Jo vidutinis darbo dienos atlyginimas buvo 85,74 Lt (4 630,12 Lt : 54 d.). Į jo vidutinį darbo dienos uždarbį turi būti įskaičiuota 8,04 Lt dalis metinės premijos (746,25 Lt – 30 proc. pajamų mokesčio ir socialinio draudimo įmokų : 65 darbo dienų pagal grafiką 2004 m. liepos – rugsėjo mėn.). Ieškovo vidutinį mėnesinį darbo užmokestį (atskaičius mokesčius) sudarė 1 978,76 Lt ((85,74 Lt + 8,04 Lt) x 21,1 vidutinis mėnesinis darbo dienų skaičius 2004 m.). Ieškovui nuo 2005-01-31 iki 2005-07-31 buvo nustatytas 100 proc. darbingumo netekimas, paskirta 1 485 Lt netekto darbingumo kompensacija bei 696,36 Lt antros grupės invalidumo pensija. Netekto darbingumo kompensacija ir neįgalumo pensija visiškai padengė ieškovo negautas pajamas. Nuo 2005-08-01 iki 2031-04-01 ieškovui nustatytas 60 proc. darbingumo netekimas, jam buvo mokama 975,60 Lt, o nuo 2006-09-19 – 1 090,80 Lt, vėliau – 1 339,20 Lt darbingumo netekimo kompensacija, kurios su invalidumo pensija taip pat visiškai padengė iki sužalojimo gautą uždarbį atskaičius mokesčius. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovas yra iš dalies darbingas (40 proc. darbingumo), todėl 40 proc. turėto darbo užmokesčio atsakovai neprivalo jam atlyginti. Pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė materialinės teisės normas, iš atsakovės UAB DK „PZU Lietuva“ priteisdamas negautas pajamas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. (LR CPK 330 str.). Dėl šių priežasčių teismo sprendimo dalys, kuriomis ieškovui iš UAB DK „PZU Lietuva“ priteista 19 731,85 Lt negautų pajamų ir nuo 2008-01-01 priteistos periodinės išmokos po 268,69 Lt kas mėnesį, iki pasikeis ieškovo darbingumo lygis, išmokas indeksuojant įstatymų nustatyta tvarka, naikintinos ir priimtinas naujas sprendimas – ši ieškinio dalis atmestina. Iš atsakovės UAB DK „PZU Lietuva“ ieškovui priteista 1 555,19 Lt bylinėjimosi išlaidų suma mažintina iki 500 Lt (LR CPK 93 str., 98 str.).
Iš atsakovės UAB DK „PZU Lietuva“ į valstybės pajamas priteistinos bylinėjimosi išlaidos mažintinos iki 185 Lt.
Kita teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista.
Iš ieškovo atsakovei UAB DK „PZU Lietuva“ priteistina 500 Lt žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimą. Iš atsakovės UAB DK „PZU Lietuva“ priteistina 200 Lt atstovavimo išlaidų.
Rezoliucinė dalis
n usprendžia:
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 9 d. sprendimo dalys, kuriomis iš atsakovės UAB DK „PZU Lietuva“ ieškovui G. S. priteista 19 731,85 Lt negautų pajamų ir nuo 2008-01-01 priteista periodinės išmokos po 268,69 Lt kas mėnesį, iki pasikeis ieškovo darbingumo lygis, išmokas indeksuojant įstatymo nustatyta tvarka, panaikinti ir šias ieškinio dalis atmesti. Iš atsakovės UAB DK „PZU Lietuva“ ieškovui G. S. priteistas bylinėjimosi išlaidas sumažinti iki 500 Lt, o į valstybės pajamas priteistas išlaidas sumažinti iki 185 Lt. Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Iš ieškovo G. S. atsakovei UAB DK „PZU Lietuva“ priteisti 592 Lt žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimą. Iš atsakovės UAB DK „PZU Lietuva“ ieškovui G. S. priteisti 200 Lt atstovavimo išlaidų.