Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-03-07 · Civilinė byla Nr. 2-994/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2012-10-23Kauno apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2013-03-07Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-03-07
Bylos Nr.
2-994/2013
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00085-2012-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danutė Milašienė
Atsakovas
V. F., uždarajai akcinei bendrovei „Avia Catering“
Ieškovas
S. V.
Kategorijos
  • 99.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-994/2013Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00085-2012-4Procesinio sprendimo kategorija: 99.4. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. kovo 7 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Milašienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. F. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 11 d. nutarties, kuria išspręstas atsakovo prašymas dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo, civilinėje byloje pagal ieškovo S. V. įmonės „Santera“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Avia Catering“ ir V. F. dėl skolos priteisimo ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Avia Catering“ priešieškinį ieškovui S. V. įmonei „Santera“ dėl vienašališko sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu.

Apeliacinės instancijos teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Atsakovas V. F. teismui pateikė prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo. Nurodė, kad pagal ieškovo ieškinį šioje byloje V. F. atžvilgiu yra taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir areštuotas atsakovo turtas 300 000 Lt sumai. Kadangi atsakovo turtas neviršija minėtos sumos, tai visas jo turtas ir piniginės lėšos areštuotos. Teismas nenurodė, kad areštuotomis piniginėmis lėšomis būtų leidžiama naudotis siekiant sumokėti žyminį mokestį. Teigė, jog apelianto turtinė ir socialinė padėtis yra sunki – šiuo metu yra nedarbingas, gauna tik nedarbingumo pensiją, iš kurios kiekvieną mėnesį, vykdydamas Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 15 d. sprendimą, 1000 Lt perveda buvusiai sutuoktinei vaikams išlaikyti. Be to jo verslas (UAB „Avia Catering“) buvo sužlugdytas neteisėtais ieškovo veiksmais nutraukiant sutartį, todėl atsakovas šiuo metu yra netekęs visų pajamų.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2012 m. gruodžio 11 d. nutartimi V. F. prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio, mokėtino už apeliacinį skundą, tenkino iš dalies, atleido apeliantą nuo 6000 Lt žyminio mokesčio dalies mokėjimo, nustatė apeliantui V. F. 7 dienų terminą 857 Lt žyminiam mokesčiui sumokėti bei įrodymams apie žyminio mokesčio sumokėjimą pateikti. Nurodė, kad atsakovas nekilnojamojo turto neturi, jam nustatytas 25 % darbingumo lygis, atsakovas gauna netekto darbingumo pensiją vidutiniškai – 1746 Lt per mėnesį. 2009 m. gruodžio 15 d. Kauno miesto apylinkės sprendimu patvirtinta sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių V. F. įsipareigojo mokėti po 500 Lt per mėnesį išlaikymą savo dviem vaikams. Duomenų apie atsakovo vardu registruotas transporto priemones teismui nepateikta. Iš 2009 m. gruodžio 15 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo matyti, kad V. F. be kito turto atiteko ir UAB „GTJ projects“ 115 akcijos, kurių nominali vertė – 100 Lt. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos sprendė, jog yra pagrindas atleisti apeliantą nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo. Apeliaciniu skundu atsakovas prašė panaikinti sprendimo dalį dėl 300 000 Lt skolos, procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo, todėl apelianto mokėtinas žyminis mokestis šioje byloje sudarytų 7 000 Lt. Atsižvelgdamas į apelianto finansinę padėtį, pirmosios instancijos teismas atleido nuo dalies, t.y. 6000 Lt žyminio mokesčio mokėjimo. Kadangi apeliantas buvo sumokėjęs 143 Lt žyminio mokesčio, todėl jam nustatytas 7 dienų terminas likusiai žyminio mokesčio daliai – 857 Lt sumokėti.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu apeliantas V. F. prašo Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 11 d. nutartį panaikinti ir įpareigoti atsakovą sumokėti 143 Lt žyminį mokestį už apeliacinio skundo padavimą. Skundą grindžia šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

1. Pirmosios instancijos teismas nustatė objektyviai neįgyvendinamą žyminio mokesčio prievolę ir tokiu būdu paneigė šio asmens konstitucinę teisę į teisminę gynybą. Asmeniui, kurio absoliučiai visas turtas yra areštuotas, prievolė sumokėti 1000 Lt dydžio žyminį mokestį yra nepakeliama našta, prieštaraujanti bet kokiems protingumo principams. Dėl turto arešto V. F. trečiųjų asmenų tarpe yra laikomas nepatikimu potencialiu skolininku, todėl reikiamos sumos V. F. neturėtų realių galimybių pasiskolinti ar kitu būdu gauti ir iš trečiųjų asmenų.

2. Atsakovas V. F. pateikė teismui įrodymus, kad šiuo metu yra areštuotas visas atsakovui priklausantis turtas bei bankų sąskaitose esančios piniginės lėšos 300 000 Lt sumai. Nors darbingumo lygio pažymoje parašyta, kad atsakovas turi 25 proc. darbingumą, tačiau realiai jokių darbų dirbti negali. Vienintelis V. F. pragyvenimo šaltinis yra gaunama netekto darbingumo pensija, kuri yra vidutiniškai 1746 Lt per mėnesį. Didžioji gaunama nedarbingumo pensijos dalis (1000 Lt) skiriama vaikams išlaikyti. Taip pat, dėl sveikatos būklės V. F. iš likusių 746 Lt didžiąją dalį išleidžia vaistams įsigyti. UAB „GTJ projects“ akcijas atsakovas 2010 m. rugpjūčio 25 d. akcijų pirkimo - pardavimo sutartimi yra pardavęs, todėl šiuo metu jokio turto ir pajamų, išskyrus gaunamą neteko darbingumo pensiją, atsakovas neturi.

3. Pirmosios instancijos teismo nustatytas 1000 Lt žyminis mokestis yra per didelė, prieštaraujanti teisingumo bei protingumo principams finansinė našta apeliacinį skundą teikiančiam atsakovui.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra ta, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Tačiau ši teisė negali būti aiškinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 straipsnis).

Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 4 dalimi, už apeliacinius skundus mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį. Turtiniuose ginčuose už apeliacinius skundus mokamas žyminis mokestis, skaičiuojamas nuo ginčijamos sumos pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies punkte numatytas taisykles. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad apeliantas ginčija teismo sprendimo dalį, kuria buvo priteista solidariai iš atsakovų ieškovo naudai 300 000 Lt suma. Vadovaudamasis aukščiau minėtomis CPK normomis pirmosios instancijos teismas teisingai paskaičiavo, kad apeliacinis skundas turi būti apmokėtas 7 000 Lt dydžio žyminiu mokesčiu.

Nustatydamas žyminio mokesčio sumokėjimą, įstatymų leidėjas, siekdamas, kad teisė į teisminę gynybą būtų prieinama visiems asmenims neatsižvelgiant į jų turtinę padėtį ar teisinių santykių subjektų specifiką, taip pat numatė atvejus, kai asmenys, besikreipiantys į teismą, yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 3 dalimi, asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Šia nuostata siekiama užtikrinti, kad asmuo turėtų realią galimybę kreiptis į teismą tais atvejais, kuomet dėl sunkios turtinės padėties kreipimosi į teismą dieną jis neturi galimybės sumokėti įstatymo reikalaujamo žyminio mokesčio. Kiekvienu konkrečiu atveju, nagrinėdamas pareiškėjo prašymo atleisti iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo argumentus bei pateiktus įrodymus, teismas, įvertinęs įrodymų visumą (prašančiojo asmens pateiktus duomenis apie nuosavybės teise valdomą turtą, gaunamas pajamas ir pan., bei kitas bylos aplinkybes, atspindinčias asmens turtinę padėtį) sprendžia, ar pareiškėjas gali sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį, o jei negali sumokėti viso žyminio mokesčio, tai nuo kokios šio mokesčio dalies asmuo gali būti atleistas. Įstatymas nenurodo, nuo kokios žyminio mokesčio dalies teismas gali atleisti asmenį, tačiau žyminis mokestis turėtų būti mažintinas tiek, kad neribotų, bet suteiktų asmeniui galimybę kreiptis į teismą ir ginti savo interesus, tačiau kartu žyminis mokestis turi būti toks, kad saugotų kitą proceso šalį nuo galimo piktnaudžiavimo teisėmis.

Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio klausimą, tinkamai įvertino apelianto pateiktus duomenis, nurodytas aplinkybes ir gaunamas pajamas, bei atleido nuo didelės mokėtino žyminio mokesčio dalies, t.y. apeliantas vietoj 7 000 Lt žyminio mokesčio buvo įpareigotas sumokėti 1000 Lt žyminio mokesčio. Taigi, atleisti apeliantą nuo likusios žyminio mokesčio dalies ar numatyti dar mažesnę mokėtino žyminio mokesčio sumą pagrindo nėra, priešingu atveju būtų paneigti tikslai, kurių siekia įstatymų leidėjas, numatydamas pareigą sumokėti žyminį mokestį. Pažymėtina, kad apeliantas gali kreiptis į pirmosios instancijos teismą ir prašyti iš areštuotų piniginių lėšų leisti sumokėti 857 Lt žyminį mokestį.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi įpareigodamas apeliantą papildomai sumokėti už apeliacinį skundą 857 Lt žyminio mokesčio, nepažeidė civilinio proceso normų ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą ir nustatyti apeliantui V. F. terminą iki 2013 m. kovo 21 d. sumokėti pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytą žyminio mokesčio dalį.

TeisėjaDanutė Milašienė