- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-06-06
- Bylos Nr.
- 2-582-715/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-01031-2012-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Silva Plungienė
- Ieškovas
- K. D.
- Atsakovas
- V. B.
- Trečiasis asmuo
- Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui
- Advokatai
- Gintaras Gricius
- Kategorijos
- 77.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Lilijai Drizgienei, dalyvaujant ieškovei K. D., jos atstovui advokatui Gintarui Griciui, atsakovui V. B., išvadą duodančios institucijos Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Vladui Narmontui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. D. ieškinį atsakovui V. B., trečiajam asmeniui Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė kreipėsi į teismą ieškiniu atsakovui V. B., dėl nepilnamečio vaiko N. B., gim. 2011-06-10, gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatyto. Ieškinyje nurodė, jog 2013 m. sausio 14 d. civilinėje byloje pagal ieškovės ieškinį, dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui N. B. priteisimo, su atsakovu V. B. sudarė taikos sutartį dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui, tačiau taikos sutartimi nebuvo išspręstas vaiko gyvenamosios vietos klausimas bei bendravimo tvarka su nepilnamečiu vaiku. Nurodė, jog sūnus nuo pat gimimo gyvena kartu su ja, todėl prašė nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ja, taip pat nustatyti atsakovo, nepilnamečio vaiko tėvo V. B. bendravimo tvarką su N. B. – kol N. B. sukaks penkeri metai, V. B. su nepilnamečiu sūnumi matytis vieną kartą per mėnesį tėvo gyvenamojoje vietoje, motinai pristatant vaiką sutartu laiku ir tą pačią dieną sūnų pasiimant.
Atsiliepimas
Atsakovas V. B. atsiliepime nurodė, jog neprieštarauja, jog nepilnamečio N. B. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su jo motina K. D., tačiau prieštaravo dėl reikalaujamos bendravimo tvarkos su nepilnamečiu nustatymo. Atsakovas nurodė, jog su nepilnamečiu sūnumi nori bendrauti dažniau, pagal jo darbo grafiką, esant laisvoms dienoms – paimant vaiką 10 valandą ryto iš jo gyvenamosios vietos iki kitos dienos 19 valandos pristatant vaiką į jo gyvenamąją vietą; atostogų metu paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos nurodytą savaitės dieną 7 dienoms ir bendrauti su vaiku savo nuožiūra pasirinktoje vietoje, apie pasirinktą vietą nepranešus motinai, o po to vaiką pristatant į jo gyvenamąją vietą.
Teismo posėdyje ieškovė palaikė savo reikalavimus dėl nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo su ja. Sumažino ieškinio reikalavimus dėl atsakovo bendravimo tvarkos su nepilnamečiu sūnumi nustatymo. Ieškovė sutiko leisti atsakovui pasiimti vaiką kas antrą savaitgalį iš jos gyvenamosios vietos, baigiantis savaitgaliui ji pati pasiimtų sūnų iš atsakovo. Teigė, jog sūnui tuoj sukaks dveji metai, planuoja leisti vaiką į vaikų
Šalies argumentai
Ieškovės atstovas advokatas Gintaras Gricius palaikė ieškovės reikalavimus, teigė jog dėl gyvenamosios vietos tarp šalių ginčo nėra. Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo teigė, jog ieškovė sušvelnino savo ieškinio reikalavimus, kad nebūtų pažeisti nepilnamečio sūnaus interesai. Ieškovės atstovas prašė nustatyti atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką – atsakovas bendraus su sūnumi kas antrą savaitgalį, pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos penktadienį iki 18 valandos, o sekmadienį mama pasiims vaiką iš tėvo gyvenamosios vietos. Nurodė, jog esant tokiam vaiko amžiui, tokia bendra tvarka būtų protinga ir atitiktų vaiko interesus. Taip pat prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro žyminis mokestis ir ieškovės išlaidos už procesinių dokumentų parengimą bei atstovavimą teisme.
Atsiliepimas
Atsakovas V. B. teismo posėdyje teigė, jog sutinka, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Prieštaravo dėl prašomos bendravimo tvarkos nustatymo. Atsakovas prašė nustatyti bendravimo tvarką su sūnumi, kad galėtų pasiimti sūnų kiekvieną savaitgalį iš ieškovės, po savaitgalio ieškovė pati pasiimtų vaiką iš jo gyvenamosios vietos. Atsakovas nurodė, jog nesutinka mokėti ieškovės išlaidų dėl atstovavimo.
Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas pateikė išvadą, jog tiek pas ieškovę K. D. tiek pas atsakovą V. B. yra geros gyvenimo sąlygos nepilnamečiam vaikui, kadangi tarp šalių nėra ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su jo motina. Teigė, jog atsakovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka netikslinga, nes jei vaikas lankys darželį, mama neturėtų nei vieno savaitgalio bendrauti su vaiku.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas pilnai.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2011 m. birželio 10 d. ieškovei K. D. ir atsakovui V. B. gimė sūnus N. B.. 2013 m. vasario 4 d. nutartimi buvo patvirtinta K. D. ir V. B. taikos sutartis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui N. B. skyrimo. Kadangi ginčo tarp šalių dėl nepilnamečio vaiko N. B. gyvenamosios vietos nustatymo su motina K. D. nėra, teismas tenkina ieškovės prašymą dėl sūnaus N. B. gyvenamosios vietos nustatymo su motina, nes tai geriausiai atitinka tiek vaiko, tiek motinos interesus. Vaikas nuo pat gimimo gyvena su motina, ji juo rūpinasi, išlaiko, užtikrina vaikui tinkamas, vaiko interesus atitinkančias gyvenimo ir auklėjimo sąlygas.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta valstybės konstitucinė pareigą saugoti ir globoti vaikystę, sprendžiant ginčus dėl vaikų, būtina užtikrinti vaikų, kaip ypatingos visuomenės grupės, teises ir interesus. Vaiko interesų ir gerovės prioritetas visose visuomenės ir valstybės gyvenimo srityse įtvirtintas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje. Konvencijos 27 straipsnyje pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi. Už šių teisių įgyvendinimą visų pirma yra atsakingi tėvai, tačiau valstybė, atsižvelgdama į nacionalines sąlygas ir savo galimybes, taip pat turi užtikrinti visas sąlygas vaikui gyventi ir augti sveikam. Teismas imdamasis priemonių, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai, vadovaujasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 str. 1 d.), teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str. 4 d.).
Kilęs tėvų ginčas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo sprendžiamas vadovaujantis vaiko interesais ir atsižvelgiant į jo norą. Vaiko interesus pirmiausiai nulemia teigiamas vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, vystymasis, atsižvelgiant į jo dvasinius, psichologinius, kultūrinius, moralinius, turtinius ir kitokius poreikius.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 3.170 straipsnis numato, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant; vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena; tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant; kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. LR CK 3.175 straipsnio 2 dalis nurodo, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.
Tarp šalių yra kilęs ginčas dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad mažametis N. B. gyvena saugioje ir darnioje aplinkoje, juo pastoviai rūpinasi mama, mažametį planuojama leisti lankyti vaikų darželį. Išklausius teismo posėdžio metu ieškovės, jos atstovo, atsakovo ir išvadą teikiančios institucijos atstovo pasisakymus dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi N. B. bendravimo tvarkos nustatymo bei siekiant apsaugoti vaiko interesus, taip pat suteikiant kitam iš tėvų, su kuriuo vaikas kartu negyvena, įstatymo numatytą galimybę matytis su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime, teismas sprendžia, kad geriausiai vaiko ir jo tėvų interesus atitiks atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi N. B. tvarka – tėvas, V. B., bendrauja su sūnumi kas antrą savaitgalį, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią penktadienį 18 valandą ir grąžina vaiką motinai, K. D., sekmadienį, kuri pasiima vaiką iš tėvo gyvenamosios vietos 18 valandą.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (LR CPK 93 str. 1 d.). Priimant ieškinį teismas tenkino ieškovės prašymą ir atidėjo žyminio mokesčio mokėjimą iki galutinio sprendimo priėmimo. Ieškinį patenkinus visiškai iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis valstybei už neturtinio pobūdžio ieškovės reikalavimus – 286 Lt. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (LR CPK 98 str. 1 d.). Ieškovės atstovas pateikė teismui prašymą bei jį pagrindžiančius dokumentus dėl ieškovės atstovavimo išlaidų, todėl iš atsakovo taip pat priteistinos ieškovės turėtos išlaidos advokato pagalbai, kurios sudaro 1000 Lt.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 259, 260, 269, 270, 282, 392, straipsniais,
nusprendė:
Ieškinį patenkinti visiškai.
Nustatyti, nepilnamečio N. B., gim. 2011-06-10, a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su jo motina K. D., a.k. (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.
Nustatyti, nepilnamečio N. B., gim. 2011-06-10, a.k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su tėvu V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) tvarką: tėvas, V. B., bendrauja su sūnumi kas antrą savaitgalį, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią penktadienį 18 valandą ir grąžina vaiką motinai, K. D., sekmadienį, kuri pasiima vaiką iš tėvo gyvenamosios vietos 18 valandą.
Priteisti iš atsakovo V. B. valstybei: 286,00 Lt (du šimtus aštuoniasdešimt šešis litus 00 ct) žyminio mokesčio; mokamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis.
Priteisti iš atsakovo V. B. ieškovei K. D. 1000,00 Lt (vieną tūkstantį litų) bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Mažeikių rajono apylinkės teismą.