Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-05-20 · Byla Nr. N-575-1046-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-05-20
Bylos Nr.
N-575-1046-11
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Antanas Ablingis (pirm.), Virgilijus Valančius, Ričardas Piličiauskas (pran.)
Kategorijos
  • 40.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N575-1046/2011
4-08-3-00623-2010-9
Procesinio sprendimo kategorija 40.1.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gegužės 20 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 15 d. nutarimo R. D. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n u s tatė:

I.

R. D. buvo kaltinama tuo, kad, būdama darbdavio atstovu darbuotojų atžvilgiu, 2009-10-13, 09.10 val. leido dirbti darbuotojoms V. K., A. L., G. G. UAB „Juliroma“, adr. (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, nepasirašius su darbuotojomis darbo sutarčių, neįteikus jų antrųjų egzempliorių, neišdavus asmens tapatybę patvirtinančių darbo pažymėjimų, t.y. administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ str. 1 d., padarymu.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2010 m. balandžio 15 d. nutarimu nutarė nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ str. 1 d., padarymu kaltinama R. D.. Teismas pažymėjo, kad leidžiamomis įrodinėjimo priemonėmis nebuvo nustatyti nurodyti nelegalaus darbo sudėties požymiai - dirbamas darbas (dėl kaltinimo V. K. nelegaliu darbu), darbdavio ir dirbančiojo santykiai, turintys darbo sutarties požymius - darbas dirbamas susitarus, asmuo dirba, paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai (dėl kaltinimo A. L., G. G. nelegaliu darbu).

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 15 d. nutarimą panaikinti, o bylą grąžinti teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantas nurodo, kad teismas netinkamai vertino įrodymus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konsta tuoja:

II.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punkte (2009 m. liepos 22 d. įstatymo Nr. XI-394 redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu) nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio Kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra vertinama, kad siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, be kita ko, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2358/2009).

Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010).

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus ir netinkamai aiškino teisės normas.

Liudytojas R. P. nurodė, kad jis matė dirbančias moteris 2009 m. spalio 13 d. UAB „Juliroma“ konditerijos ceche. Iš liudytojo parodymų aišku, kad moterys dirbo konkrečius darbus ir suvienytomis pastangomis siekė pagaminti produkciją - iškepti sausainius. Analogiškus parodymus davė ir liudytojai E. M., Š. T.. Taigi, byloje neabejotinai nustatyta, kad A. L., G. G. dirbo. Iš darbo pobūdžio, suvienytų veiksmų matyti, kad jos dirbo paklusdamos tam tikrai darbo tvarkai. Tai, kad jos galėjo pradėti dirbti kepykloje be darbdavio žinios ir suvienytais veiksmais gaminti rinkos dalyviui rinkai skirtą produkciją – versija visiškai neįtikinanti.

Akivaizdu, kad UAB „Juliroma“ atsakingas asmuo netinkamai vykdė savo pareigas, nepakankamai kontroliavo darbo santykius, ir nepadarė to, ką privalėjo padaryti – užtikrinti, kad įmonės naudai dirbantis darbuotojas pradėtų dirbti tik sudaręs rašytinę darbo sutartį. Byloje nelegalaus darbo požymiai įrodyti, o teismo išvados, kad nėra pažeidimo sudėties, klaidingos.

Pirmosios instancijos teismo nutarimas yra nepagrįstas, teismas nukrypo nuo teisminės praktikos šios kategorijos administracinių teisės pažeidimų bylose, todėl apeliacinis skundas tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinį skundą patenkinti.

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 15 d. nutarimą panaikinti, o bylą grąžinti teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRičardas PiličiauskasVirgilijus Valančius