- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-12-14
- Bylos Nr.
- 2A-533-278/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualdas Januška (pirm.), Ramunė Čeknienė, Birutė Valiulienė (pran.)
- Atsakovas
- N. P.
- Ieškovas
- L. P.
- Trečiasis asmuo
- Utenos rajono savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos tarnybai
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-533-278/2007
75.4.3; 121.15; 121.18;
2007 m. gruodžio 14 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Romualdo Januškos,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės N. P. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo L. P. ieškinį atsakovei N. P., trečiajam asmeniui Utenos rajono savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos tarnybai dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, pripažinimo nesant tėvu, neturtinės žalos atlyginimo ir atsakovės N. P. priešieškinį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
patikslintu ieškiniu L. P. nurodė, kad 2000 06 17 šalys sudarė santuoką, kurioje 2000 10 18 gimė dukra R. P. Nurodė, kad atsakovė yra kalta dėl santuokos iširimo, nes ji buvo neištikima, o nagrinėjant bylą išaiškėjo, jog jis nėra ir santuokoje gimusios dukters tėvas. Nurodė, kad dėl netinkamo atsakovės elgesio, namuose pastoviai tvyrojo nuolatinė įtampa, jų požiūriai į gyvenimą ir tikslai skyrėsi, neliko pasitikėjimo vienas kitu. Teigė, kad dėl atsakovės neištikimybės patyrė moralinį ir psichologinį stresą, 6 metus rūpinosi vaiku, kuris nebuvo jo, o atsakovė šį faktą nuslėpė ir priešieškiniu prašė priteisti išlaikymą vaikui. Prašė teismą nutraukti santuoką dėl atsakovės kaltės, atsakovei paliekant ikisantuokinę pavardę, pripažinti, kad jis nėra R. P. tėvas bei priteisti iš atsakovės 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir bylinėjimosi išlaidas (2 t., b. l. 99-100).
A. N. P. patikslintu priešieškiniu nurodė, kad ieškovas ir artimieji žinojo, jog laukiamas vaikas nėra L. P. biologinis vaikas. Nurodė, jog dėl santuokos iširimo kaltas yra ieškovas, kuris ją nuo santuokos sudarymo pradžios žemino, buvo jai neištikimas, naudojo fizinį smurtą. Nurodė, kad nuo 2004 m. pradžios buvo kalbama apie skyrybas, ji siūlė nutraukti santuoką abiejų šalių susitarimu, nes kartu negyveno. Teigia, kad ieškovas nesirūpino šeima, nepagarbiai elgėsi su ja, naudojo smurtą. Prašė teismą nutraukti santuoką dėl ieškovo L. P. kaltės, jai palikti ikisantuokinę pavardę, priteisti bylinėjimosi išlaidas, o reikalavimo dėl 10 975Lt kompensacijos priteisimo už ieškovo parduotą bendrosios jungtinės nuosavybės teise parduotą turtą bylos nagrinėjimo metu atsisakė (1 t. b. l. 133-134, 2 t. b. l. 109-110,170).
Žemesnės instancijos teismas
Utenos rajono apylinkės teismas 2007 m. spalio 12 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį atmetė ir šalių santuoką nutraukė dėl atsakovės N. P. kaltės, atsakovei paliekant pavardę (duomenys neskelbtini), pripažino, kad ieškovas nėra R. P., gim. 2000 10 18 tėvas, priteisė ieškovo naudai 5000Lt neturtinei žalai atlyginti, o kitoje dalyje ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, jog atsakovė, nenutraukusi santuokos, buvo neištikima ieškovui, nuslėpė faktą, kad jis nėra dukters tėvas ir darė išvadą, kad N. P. parodė nepagarbą ieškovui, tuo iš esmės pažeidė jai po santuokos sudarymo tekusią pareigą gerbti kitą sutuoktinį. Teismas nustatė, kad atsakovei iš esmės pažeidus savo, kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3.27 str., bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas bei nurodė, kad ieškovo kaltės dėl santuokos iširimo atsakovė neįrodė. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų L. P. patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, gilią emocinę depresiją.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė N. P. prašo iš dalies pakeisti Utenos rajono apylinkės teismo 2007 10 12 sprendimo dalį dėl santuokos nutraukimo ir neturtinės žalos atlyginimo ir santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, sprendimo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo panaikinti. Nurodo, kad tuo metu kai ji pradėjo susitikinėti su draugu, su ieškovu kartu negyveno ir santuoka buvo faktiškai iširusi. Teigia, kad dar iki faktinio šeimos iširimo šalys blogai sutarė, tarp jų buvo nuolatiniai konfliktai, ieškovas jos atžvilgiu elgėsi netinkamai, ką patvirtina baudžiamoje byloje surinkti įrodymai. Nurodo, kad ieškovas po faktinio šeimos iširimo neslėpė nuolat turėtus intymius santykius su kitomis moterimis, o šiuo metu jam yra gimusi dukra. Teigia, kad sudarant santuoką ieškovas žinojo, kad laukiamas kūdikis nėra ir negali būti biologinis jo vaikas, todėl jo reikalavimas priteisti neturtinę žalą yra akivaizdus noras pasipelnyti. Be to, visą bylos nagrinėjimo laikotarpį atsakovas elgėsi kerštaudamas ir neidamas į jokius kompromisus, tai rodo ir jo charakterį, kuris negalėjo būti kitoks gyvenant santuokoje. Nurodo, kad priteisdamas neturtinę žalą, teismas turėjo atsižvelgti į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Teigia, kad ji jokio nekilnojamojo ar kilnojamojo turto neturi, atsisakė priešieškinio reikalavimų dėl žalos atlyginimo sutuoktiniui savo nuožiūra realizavus bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusias transporto priemones, šiuo metu nedirba, augina diabetu sergančią dukrą, todėl šios aplinkybės nulemia būtinybę atsižvelgti į šalių turtinę padėtį ir faktines bylos aplinkybes.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą L. P. prašo atmesti apeliacinį skundą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir ištyrė visas bylos aplinkybes ir pagrįstai konstatavo, kad N. P. kaltė pasireiškė tuo, jog atsakovė, dar gyvendama santuokoje, buvo užtikta su kitu vyriškiu, santuokos sudarymo ir gyvenimo santuokoje metu nepranešė apie tai, kad ieškovas nėra dukters tėvas, nors santuokos sudarymą su atsakove pagreitino jos nėštumas. Atsakovė nepateikė pirmosios instancijos teismui jokių pagrįstų įrodymų, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, o šiuos teiginius įrodinėjo tik savo paaiškinimais. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, priteisdamas neturtinę žalą, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotos teismų praktikos, vadovavosi byloje surinktais įrodymais, o šių įrodymų atsakovė nepaneigė. Be to, apeliantė nenurodė nei vieno pagrindo bei teismo argumento, dėl ko pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, todėl dėl neapskųstos sprendimo dalies kolegija nepasisako (CPK 329 str., 2 t., b. l. 187-189).
Byloje neginčijamai nustatyta, jog šalių santuoka iširusi ir atkurti ją nei vienas iš sutuoktinių nenori. Tai matyti iš atsakovės apeliaciniame skunde bei ieškovo atsiliepime į šį skundą motyvų, kas leidžia daryti išvadą, jog šalys gyvena atskirai, kiekvienas iš jų atskirai rūpinasi savimi bei savo poreikiais. Išnagrinėjęs bylą, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad šalių sudaryta santuoka yra iširusi dėl atsakovės kaltės, nes ji nebuvo ištikima ir lojali sutuoktiniui. Apeliaciniu skundu atsakovė neigia, jog šeima iširo dėl jos kaltės ir nurodo, kad dėl santuokos iširimo yra kalti abu sutuoktiniai. CK 3.60 str. 2 d. numatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos nutraukimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3 knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas, o šio straipsnio 3 dalis numato, jog preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra neištikimas ar žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu, šeimos nariais. Sutuoktiniai turi lygias teises ir vienodą atsakomybę vienas kitam, privalo būti vienas kitam lojalūs, vienas kitą gerbti, pagal galimybes remti moraliai ir materialiai, prisidėti prie šeimos ir kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, išlaikyti, dorai auklėti, lavinti savo vaikus, užtikrinti jiems turtines socialines teises ir t. t. (CK 3.26 – 3.30 str., 3.35 – 3.36 str., 3.85 str., 3.109 str.). Ieškovas teismui nurodė, jog atsakovė jam buvo neištikima, todėl dėl jos kaltės iširo santuoka, o priešieškiniu atsakovė N. P. nurodė, jog ieškovas jos negerbė, žemino, vartojo prieš ją psichinį ir fizinį smurtą, buvo neištikimas ir dėl vyro kaltės ji 2004 m. norėjo nutraukti santuoką. Viena iš šalių, pareiškusi, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, privalo įrodyti kito sutuoktinio kaltę dėl šeimos iširimo (CK 3.60 str. 1 d., CPK 178 str.). Iš byloje esančių duomenų matyti, jog tarp šalių 2002 m. įvyko inicidentas, kurio metu N. P. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau kitų neginčijamų įrodymų, kad L. P. ir po šio įvykio 2002 m. netinkamai elgėsi šeimoje ir atsakovės atžvilgiu, buvo neištikimas, teismui nepateikta. Šių atsakovės teiginių nepatvirtino ir apklausti liudytojai K. M., B. S. (2 t. b. l. 153-155). Tuo tarpu ieškovo L. P. teiginius, kad atsakovė jam buvo neištikima, vyrui išvykus į užsienį viena lankydavosi klubuose, o 2004 m. pavasarį namuose buvo rasta su draugu, kuris, kaip vėliau paaiškėjo yra jos 2000 10 18 gimusios dukters tėvas, patvirtino liudytojai V. K., D. F. ir kt., šiuos faktus iš dalies pripažino ir pati atsakovė (2 t. b. l. 138-152). Minėtu metu šalių santuoka nebuvo nutraukta, įrodymų, kad L. P. iki 2004 m. gegužės mėn. gyveno atskirai, šeima faktiškai buvo iširusi, atsakovė N. P. teismui nepateikė, todėl esant paminėtoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą padaryti išvadą, kad santuoka iširo dėl atsakovės kaltės (CK 3.60 str. 3 d., CPK 178 str.). Nors pirmosios instancijos teisme atsakovė nurodė, kad pas ją draugas lankydavosi šalims jau gyvenant atskirai, tačiau iš byloje esančių liudytojų parodymų matyti, kad L. P. atskirai apsigyveno tik po to, kai įsitikino žmonos neištikimybe 2004 m. pavasarį (liudyt. D. F. parodymai). Išvadą, kad atsakovė N. P. nebuvo lojali sutuoktiniui, negerbė jo, leidžia daryti ir ta aplinkybė, jog ji nuslėpė nuo sutuoktinio L. P. faktą, kad santuokoje gimusi duktė nėra jo biologinis vaikas. Apeliantės tvirtinimas, jog šį faktą sutuoktinis turėjo žinoti ir šią aplinkybę žinojo kiti artimieji, jokiais įrodymais nepagrįstas. Be to, aplinkybės, kad ieškovas nėra R. P. tėvas, atsakovė nenurodė ir priešieškinyje, prašydama priteisti iš ieškovo išlaikymą dukrai, kas rodo, jog N. P. nebuvo sąžininga (1 t. b. l. 46-48). Nesant duomenų, jog ieškovui buvo žinoma, kad R. P. nėra jo duktė ir šiai aplinkybei paaiškėjus po 6 metų nuo santuokos sudarymo, bylos nagrinėjimo metu, kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad L. P., sužinojęs, jog nėra R. P. tėvas, patyrė dvasinius išgyvenimus, emocinį sukrėtimą ir pažeminimą. Tai patvirtino ir byloje apklausti liudytojai J. J., J. P., V. K. ir kt.. Apeliantės teiginiai, jog ieškovui be pagrindo priteista neturtinė žala, atmestini, nes teismas, iš dalies tenkindamas ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, atsižvelgė į atsakovės netinkamą elgesį santuokos metu, jos kaltę, padarytos žalos pobūdį, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus ir pagrįstai ieškinį šioje dalyje ženkliai sumažino. N. P. teiginiai, jog ji neturi jokio turto, šiuo metu nedirba, augina diabetu sergančią dukrą, jokiais įrodymais nepagrįsti (CPK 178 str.). Ta aplinkybė, jog ieškovė atsisakė reikalavimo dėl kompensacijos už ieškovo parduotą turtą priteisimo, taip pat nesudaro pagrindo mažinti priteistos neturtinės žalos dydį.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nutraukti šalių santuoką dėl atsakovės kaltės yra priimtas ištyrus teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai įvertinus byloje esančius įrodymus, tinkamai išaiškinus ir pritaikius materialinės ir procesinės teisės normas bei motyvuojant sprendime padarytas išvadas. Dėl paminėto, teismo sprendimas skundžiamojoje dalyje yra teisėtas, pagrįstas ir jį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteistinos iš apeliantės (CPK 88 str.1 d.3 p., 2 t., b. l. 195).
Rezoliucinė dalis
NUTARĖ:
Utenos rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės N. P. į valstybės pajamas 27 Lt (dvidešimt septynis Lt) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.