- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-09
- Bylos Nr.
- 2A-1319-431/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-00763-2011-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jūratė Varanauskaitė, Antanas Rudzinskas, Laima Gerasičkinienė
- Atsakovas
- V.P.
- Ieškovas
- UAB „Amidona“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Antano Rudzinsko, Jūratės Varanauskaitės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V.P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. birželio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Amidona“ ieškinį atsakovui V.P. dėl įpareigojimo atlyginti žalą, trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, E.S.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas ieškiniu prašė teismo priteisti ieškovui iš atsakovo 7350 Lt išmoką, padarytai žalai atlyginti, 350 Lt patirtiems nuostoliams atlyginti, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas. ieškovas nurodė, kad 2010-08-23 apie 1:30 val. atsakovas kelyje Vilnius-Prienai-Marijampolė ties posūkiu į (duomenys neskelbtini) miestelį, vairuodamas ieškovui priklausantį automobilį VW Multivan, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus greičio bei neatsižvelgė į meteorologines oro sąlygas, nuvažiavo nuo kelio ir apgadino vairuojamą automobilį. Savo veika atsakovas pažeidė Kelių eismo taisyklių 133 p. reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d. 2010-09-08 Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato pareigūnas atsakovui surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, o 2010-12-10 Trakų rajono apylinkės teismo nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-1326-231/2010 atsakovas buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d., ir nubaustas 100 Lt bauda. Įvykio metu buvo ženkliai apgadintas ieškovui priklausantis automobilis VW Multivan, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio atstatymas pagal turto vertintojus ekonomiškai netikslingas. Tai patvirtina transporto priemonės vertinimo ataskaita Nr. 10-412-26. Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas bei LR susisiekimo ir finansų ministro 2000-04-17 ir 2000-04-14 įsakymas Nr. 101 nustato, kad padarytos žalos dydį dėl apgadinto turto nustato vertintojai, turintys atitinkamus kvalifikacinius pažymėjimus. UAB „Marleksa“ vertintojas M.K. apskaičiavo, kad ekonominiu požiūriu ieškovo automobilio atstatymas iki buvusios prieš apgadinimą techninės būklės ir eksploatacinių savybių yra netikslingas: jo atstatymo kaštai su PVM yra 22200 Lt, rinkos vertė su PVM prieš apgadinimą 2010-08-23 – 10401 Lt, o po apgadinimo 2010-08-23 – 3051 Lt. Todėl ieškovas patyrė 7350 Lt žalą. Taip pat ieškovas nurodo patyręs 350 Lt turto vertinimo išlaidų, kurios pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 str. 4 d. 2 p. priskirtinos prie protingų išlaidų, susijusių su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas nusprendė ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Amidona“ ieškinį dėl įpareigojimo atlyginti žalą, pareikštą atsakovui V.P., tenkinti. Priteisti iš atsakovo V.P. ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Amidona“ naudai 7700 Lt patirtai žalai atlyginti. Priteisti iš atsakovo V.P. ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Amidona“ naudai 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 7700 sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. 2011-02-07, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Priteisti iš atsakovo V.P. ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Amidona“ naudai 1521 Lt patirtų bylinėjimosi išlaidų. Priteisti valstybės naudai iš atsakovo V.P. 22,18 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad E.S. faktiškai perduodant automobilį VW Multivan, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), naktį iš 2010-08-22 į 2010-08-23 laikinai naudotis atsakovui, trečiojo asmens E.S. ir UAB „Amidona“ nesaistė jokie sutartiniai santykiai dėl šio automobilio naudojimo (panaudos, kt.). Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad tretysis asmuo E.S. su ieškovu yra susijęs tik tiek, kad jo tėvas A.S. yra ieškovo UAB „Amidona“, kuriam priklauso ginčo automobilis VW Multivan, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), direktorius ir vienas iš akcininkų. Jis UAB „Amidona“ nedirba, neturi įgaliojimų veikti ieškovo vardu (CK 2.132 str. 2 d., CPK 178 str.). Įvertinus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių nuostatas (16 p.), konstatuotina ir tai, kad jeigu atsakovas nežinojo, kieno automobilį jis vairuoja, žinoti tai jis ne tik turėjo, bet ir galėjo, nes automobilio VW Multivan, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), dokumentai jam perduoti buvo. CK 6.629 str. 1 d. numato, kad panaudos (neatlyginio naudojimosi daiktu) sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) kitai šaliai (panaudos gavėjui) perduoda nesunaudojamą daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės. CK 6.636 str. įtvirtina, kad panaudos gavėjas privalo išlaikyti ir saugoti jam pagal sutartį perduotą daiktą, taip pat daryti turto einamąjį ir kapitalinį remontą bei apmokėti visas daikto išlaikymo išlaidas, jeigu sutartis nenumato ko kita. Iš byloje surinktų įrodymų – ieškovo, atsakovo trečiojo asmens paaiškinimų, liudytojo E.Ž. parodymų, byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovui grįžtant į sodybą automobiliu VW Multivan, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), jis jo nesuvaldė, dėl ko automobilis nuslydo nuo kelio, apvirto ir buvo sugadintas. Nurodytos nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas V.P. neįvykdė sutartinių pareigų išlaikyti ir saugoti jam pagal sutartį perduotą automobilį VW Multivan, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir grąžinti jį panaudos davėjui tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas, todėl pagal CK 6.256 str. 2 d. jis privalo atlyginti kitai sutarties šaliai jos patirtus nuostolius. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad už lengvojo automobilio VW Multivan, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertinimą ieškovas sumokėjo UAB „Marleksa“ 350 Lt, o po 2010-08-23 įvykio automobilio VW Multivan, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atstatymas iki buvusios prieš apgadinimą techninės būklės bei eksploatacinių savybių ekonomiškai netikslingas. Įvertinęs šias aplinkybes konstatavo, kad ieškovas pagrįstai reikalauja atsakovą atlyginti jam automobilio VW Multivan, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), netekimą, kas sudaro 7350 Lt (10401 Lt - 3051 Lt) (CK 6.249 str. 1 d.), ir 350 Lt išlaidų, susijusių su žalos įvertinimu (CK 6.249 str. 4 d. 2 p.), iš viso 7700 Lt.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į juos argumentai
Atsakovas V.P. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
Apeliacinį skundą grindė motyvais, kad pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovui daugiau, negu jis ieškiniu prašė, nenurodė, kokie duomenys pagrindžia žalos dydį, nepagrįstai vadovavosi realios situacijos neatitinkančia UAB „Marleksa“ transporto priemonės vertinimo ataskaita. Apeliantas vykdė trečiojo asmens, kuriam ir buvo įsitikinęs šis automobilis priklausė, nurodymą paimti automobilį VW Multivan, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei išvežioti nurodytus asmenis, todėl atlyginti žalą pareiga tenka solidariai atsakovui ir trečiajam asmeniui, kadangi trečiasis asmuo neteisėtai jo nurodymų įvykdymui perdavė automobilį atsakovui, nors tokios teisės neturėjo. Jei nebūtų buvę trečiojo asmens neteisėtų veiksmų, ieškovas nebūtų patyręs žalos, nes atsakovas jos nebūtų padaręs.
Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde bei atsiliepimuose į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 str.).
Apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas 2011-06-27 sprendimu priteisė iš atsakovo 7 700 Lt, kai tuo tarpu ieškovas ieškinį reiškė dėl 7 350 Lt, atmestinas kaip nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas teisėtai vadovavosi CK 6.249 str. 4 d. 2 p., nustatančia, kad be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu. Ieškovas ieškiniu prašė priteisti turto - automobilio VW Multivan, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), netekimą ir išlaidas, susijusias su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu. Šią žalą ieškovas grindė rašytiniais įrodymais – UAB „Marleksa“ atlikta kelių transporto priemonės vertinimo ataskaita Nr. 10-412-26 (b.l. 14-35) ir PVM sąskaita-faktūra MAR Nr. 12616 bei kasos pajamų orderiu MAR Nr. 3151 (b.l. 5,6). Iš šių rašytinių įrodymų pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad už lengvojo automobilio VW Multivan, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertinimą ieškovas sumokėjo UAB „Marleksa“ 350 Lt, kuriuos priteisė ieškovui iš atsakovo, neišeidamas už ieškinio ribų.
Apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas byloje nenustatė faktinio realaus žalos dydžio, o rėmėsi išimtinai UAB „Marleksa“ kelių transporto priemonių vertinimo ataskaita, kurioje remiantis teorine prielaida apskaičiuota formali, galimai tikėtina abstrakčios transporto priemonės vertė, jai padaryta žala, atmestinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas. Civilinės bylos nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, kai kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 str.). Ieškovas savo reikalavimui pagrįsti pateikė UAB „Marleksa“ atliktą kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitą Nr. 10-412-26, kuri, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, atlikta pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą. Atsakovas nustatyta tvarka šios ataskaitos neginčijo, atitinkamai kitų įrodymų, kurie paneigtų UAB „Marleksa“ atliktos kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitos išvadas ir pagrįstų jo nurodomas aplinkybes, kuriomis atsakovas remiasi ir apeliaciniame skunde, nepateikė. Todėl pirmosios instancijos teismas vertino tuos įrodymus, kurie buvo byloje pateikti, bei pagrįstai nustatė, kad automobilio VW Multivan, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), likutinė vertė, nustatyta pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, po 2010-08-23 įvykio lygi 3051 Lt, kai prieš įvykį buvo lygi 10401 Lt, kad automobilio atstatymas iki buvusios prieš apgadinimą techninės būklės bei eksploatacinių savybių ekonomiškai netikslingas, todėl pagrįstai priteisė ieškovui iš atsakovo automobilio likutinės vertės skirtumą tarp buvusios likutinės vertės prieš apgadinimą ir po apgadinimo 2010-08-23, t.y. 7050 Lt (10401 Lt – 3051 Lt).
Apelianto argumentas, kad atsakovas turi atsakyti pagal ieškinį solidariai su trečiuoju asmeniu, kuris perdavė atsakovui automobilį ir davė nurodymus kur ir kokiu tikslu nuvažiuoti, atmestinas kaip neteisėtas. CK 6.265 straipsnio nuostata, kad asmuo, kuris nėra darbuotojas, vykdydamas kito asmens, kuris nėra jo darbdavys, duotą nurodymą, padaro žalos, tai šie asmenys atsako solidariai, netaikytinas nagrinėjamoje byloje susiklosčiusiam teisiniam santykiui. Trečiasis asmuo nagrinėjamoje byloje davė leidimą atsakovui naudotis transporto priemone, tačiau šie veiksmai tiesioginiame priežastiniame ryšyje nepadarė žalos, nes nebuvo reikalavimo atsakyti už žalą, kuri būtų kilusi dėl automobilio perdavimo atsakovui. Tuo tarpu atsakovas, vairuodamas automobilį, privalėjo naudoti transporto priemonę taip, kad nebūtų pažeisti Kelių eismo taisyklių reikalavimai, t.y. žala atsirado dėl atsakovo veiksmų, pastarajam nepasirinkus saugaus greičio bei neatsižvelgus į meteorologines oro sąlygas, nuvažiavus nuo kelio, tuo pažeidžiant Kelių eismo taisyklių 133 punkto reikalavimus, ko pasekoje buvo apgadintas vairuojamas automobilis. Trečiasis asmuo nedavė nurodymo pažeisti Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir atitinkamai apgadinti automobilį, tuo tarpu CK 6.265 straipsnio 1 dalies nuostata yra taikoma tokiems santykiams, kai žalą tiesioginiame priežastiniame ryšyje sukelia tie veiksmai, kuriems atlikti duotas nurodymas.
Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių nepripažintini pagrįstais apeliacinio skundo argumentai, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,
Rezoliucinė dalis
n u t aria:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. birželio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.