- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-12-16
- Bylos Nr.
- eI3-12818-362/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01246-2024-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arvydas Martinavičius, Žanas Kubeckas, Jarūnė Sedalienė
- Pareiškėjas
- T. M.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai
Įžanginė dalis
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žano Kubecko, Arvydo Martinavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jarūnės Sedalienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. M. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėjas T. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos tarnybinio tyrimo komisijos 2024 m. birželio 14 d. sprendimą Nr. TS-12 ir įpareigoti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos tarnybinio tyrimo komisiją T. M. prašymą nustatyti sveikatos sutrikimo priežastinį ryšį su tarnybinių pareigų vykdymu išnagrinėti iš naujo.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2022 m. lapkričio 24 d., vykdydamas Lietuvos kariuomenės pėstininkų brigados „Geležinis vilkas“ Didžiosios kunigaikštienės Birutės Ulonų bataliono (toliau – Batalionas) vado 2022 m. lapkričio 21 d. patvirtintame tvarkaraštyje Nr. 5KRP-47, pavestą tarnybinę užduotį „Administracinis laikas, ginkluotės, ekipuotės ir technikos tvarkymas, trūkumų šalinimas“, Technikos parko teritorijoje atliko M113 šarvuočių užpylimą kuru bei vyko apžiūrėti plovyklos būklę po šarvuočių plovimo. Vykdydamas minėtą tarnybinę užduotį, t. y. eidamas iš plovyklos, paslydo ir pajautė itin aštrų skausmą kairėje kojoje. Po to buvo palydėtas į Bataliono medicinos punktą, jam buvo suteikta pirminė pagalba, vyko į VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninę, kur buvo atlikta Achilo sausgyslės rekonstrukcijos operacija ir paskirtas tolimesnis gydymas. VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninėje nustatyta pagrindinė diagnozė (duomenys neskelbtini) sužalojimas. Stacionarizuotas ligoninėje buvo nuo 2022-11-24 iki 2022-11-28, vėliau buvo išleistas gydytis ambulatoriškai. Numatytas tausojantis ambulatorinis rėžimas. Viso imobilizacijos trukmė 9 sav. – perrišimai kasdien, siūlus šalinti 14-ą pooperacinę parą (išduotas N/p EG5453132 dėl traumos darbe nuo 2022-11-24 iki 2022-12-05 d., viso 12 d.). Toliau buvo gydomas ambulatoriškai. Dėl tarnybinių pareigų vykdymo metu patirtos traumos, laikinajame nedarbingume buvo nuo 2022 m. lapkričio 24 d. iki 2023 m. gegužės 9 d., o dėl tarnybos metu patirtos traumos 2023 m. spalio 26 d. buvo atleistas nuo fizinio normatyvų laikymo iki 2024 m. sausio 30 d. Nurodo, kad dėl tarnybinių funkcijų vykdymo metu patirtų sveikatos sužalojimų ilgam laikui buvo sutrikdyta jo kasdieninė veikla, laikinai prarastas nedarbingumas, vėliau apribota galimybė pilnai vykdyti tarnybines funkcijas, kadangi po patirtos traumos liko liekamieji reiškiniai. Liekamųjų reiškinių buvimą patvirtina 2024 m. vasario 22 d. Lietuvos kariuomenės karinės medicinos ekspertinės komisijos centrinės pakomisės ekspertinio nutarimo pažyma Nr. 451, kurioje nustatyta, jog pareiškėjo sveikatos sutrikdymas, patirtas vykdant tarnybines funkcijas, priskiriamas prie apysunkių ir liko liekamieji reiškiniai.
Komisija ginčijamame Sprendime nurodo, jog nustatinėdama priežastinį ryšį tarp kario sveikatos sutrikimų ir jo tarnybinių pareigų vykdymo, Komisija turi nustatyti dvi esmines aplinkybes – ar nelaimingas atsitikimas, dėl kurio karys patyrė sveikatos sutrikimus, įvyko kariui vykdant tarnybines pareigas ir/ar vykdomos pareigos buvo kario sveikatos sutrikimo priežastimi. Pati Komisija pažymi, kad priežastinis ryšys suprantamas kaip kelių reiškinių/veiksnių tarpusavio priklausomybė, kai vienas reiškinys yra pagrindas atsirasti kitam (pasekmė). Priežastinio ryšio su tarnybos pareigų vykdymu buvimas konstatuojamas tik nustačius, kad karys sveikatos sutrikimą patyrė dėl kario vykdomos privalomos veiklos (vykdant tarnybines funkcijas, užduotis ir pan., numatytus kario pareiginiuose nuostatuose arba vadų (viršininkų) privalomus nurodymus. Šiuo atveju Komisija klaidingai vertino priežastinį ryšį tarp patirto sveikatos sutrikimo ir tarnybos pareigų vykdymo. Komisija vien tik formaliai nurodo, jog „kaip matyti iš tyrimo metu gautos informacijos (Nelaimingo atsitikimo darbe aktas, Birutės ulonų bataliono raštas), pareiškėjas įvykio metu (kuomet buvo patirta trauma) jokių tarnybinių užduočių nevykdė.“
Komisija nurodo, jog priimdama Sprendimą rėmėsi 2024 m. gegužės 14 d. raštu IS-240 „Dėl informacijos apie vyr. eil. T. M. traumą pateikimo“. Pareiškėjas nurodo, kad su šiuo raštu jis nėra supažindintas, todėl objektyviai negali pasisakyti dėl šio dokumento motyvų ir turinio. Pažymėjo, kad Bataliono nelaimingo atsitikimo darbe akte yra aiškiai nurodyta, jog jo trauma yra patirta, kuomet pareiškėjas vykdė savo vado (viršininko) privalomą nurodymą pagal Bataliono vado 2022 m. lapkričio 21 d. patvirtintą Sunkiosios ginkluotės kuopos I/II minosvaidžių būrų pratybų tvarkaraštį Nr. 5KRP-47. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, jog būtent vykdydamas jam teiktą privalomą nurodymą / tarnybines pareigas, jis patyrė traumą, kurios metu buvo sutrikdyta jo sveikata ir liko liekamieji reiškiniai. Be kita ko, Nelaimingo atsitikimo darbe komisija padarė išvadą, jog įvykis pripažįstamas susijęs su tarnyba. Komisija nenurodo, jog vertindama pareiškėjo prašymą būtų rėmusis jo, kartu su prašymu pateiktais įrodymais.
Teigia, kad 2022 m. lapkričio 24 d. jis atlikdamas tarnybines pareigas, vykdė privalomą vado nurodymą, ko pasėkoje vykdydamas minėtą Tvarkaraštyje įtvirtintą užduotį, patyrė sveikatos sutrikdymą. Akivaizdu, jog jei nebūtų paskirta minėta užduotis ir jis jos nebūtų vykdęs, ši trauma nebūtų įvykusi ir jam nebūtų sutrikdyta sveikata. Šiuo atveju tarnybinių funkcijų vykdymas yra vienintelė ir neginčijama jo patirto sveikatos sutrikdymo atsiradimo priežastis. Komisijos Sprendimas susideda iš dviejų lapų, iš kurių tik dvejuose sakiniuose formaliai nurodyta, jog priežastinis ryšys yra nenustatytas. Nustatinėjant priežastinį ryšį tarp sveikatos sutrikdymo ir tarnybinių pareigų vykdymo situacija negali būti vertinama vien tik formaliai, kadangi formalus ir paviršutiniškas aplinkybių tyrimas grubiai pažeidžia pareiškėjo žmogaus teises.
Atkreipė dėmesį, jog tai, kad jo sveikatos sutrikimas yra akivaizdžiai susijęs su tarnybinių pareigų vykdymu, patvirtina: Sunkiosios ginkluotės kuopos I/II minosvaidžių būrių pratybų tvarkaraštis; Bataliono Sunkiosios ginkluotės kuopos kuopininko laikinai vykdančio kuopos vado funkcijas vrš. V. Š. 2022-11-25 tarnybinis pranešimas; vyr. ltn. L. M. 2022-12-02 tarnybinis pranešimas; 2022-12-28 Bataliono Įvykių tarnyboje, dėl kurių buvo pakenkta vyr. eil. T. M. sveikatai, tyrimo išvada. Šie įrodymai Komisijos nebuvo ištirti ir vertinti.
Atsakovė Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija atsiliepime į skundą nurodė, kad su juo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad pareiškėjas kreipėsi į Krašto apsaugos ministerijos Tarnybinio tyrimo komisiją (toliau – Komisija), prašydamas nustatyti sveikatos sutrikimo (patirtos traumos) priežastinį ryšį su tarnybinių pareigų vykdymu. Pareiškėjas Komisijai nurodė, kad 2022 m. lapkričio 24 d. vykdydamas tarnybinę užduotį, t. y. eidamas iš plovyklos, paslydo ir pajautė skausmą kairėje kojoje. Komisija 2024 m. birželio 14 d. priėmė sprendimą Nr. TS-12 (toliau – Komisijos sprendimas/Skundžiamas sprendimas), kuriuo nusprendė pripažinti kaip nesusijusį su tarnybinių pareigų vykdymu pareiškėjo prašyme nurodytą sveikatos sutrikimą, susijusį su kojos trauma.
Pagal Komisijos veiklą reglamentuojančius teisės aktus, sveikatos sutrikimo priežastinio ryšio su tarnybos pareigų vykdymu buvimas konstatuojamas tik nustačius, kad karys sveikatos sutrikimą patyrė dėl vykdomų tarnybos pareigų, numatytų kario pareiginiuose nuostatuose ar vadų įsakymuose, t. y. nustačius, kad traumos priežastimi buvo būtent kario vykdomos privalomos funkcijos (privalomi veiksmai) arba su tarnybos sąlygomis susiję veiksniai (pvz. kario aptarnaujamos įrangos poveikis, ekstremalios ar pan. darbo sąlygos, trečiųjų asmenų veiksmai ar pan.), o ne kiti, su vykdomomis funkcijomis nesusiję veiksniai (pvz. paprastas vaikščiojimas funkcijų atlikimo vietoje bei su tuo susiję neatsargūs veiksmai ar pan.).
Šioje byloje nėra ginčo dėl Komisijos nustatytų faktinių aplinkybių arba padarytų išvadų, jog pareiškėjas sveikatos sutrikimą patyrė tarnybos (nustatyto dienos tarnybos laiko) metu įvykus nelaimingam atsitikimui. Taigi ginčas vyksta dėl Komisijos padarytos išvados, jog Pareiškėjo patirtas sveikatos sutrikimas nebuvo nulemtas jo vykdomų tarnybos pareigų (vykdomų tarnybos užduočių: pvz. užpilant automobilį kuru, remontuojant, keičiant ratus, plaunat arba atliekant kitus privalomus transporto priemonės eksploatavimo veiksmus), t. y. galima būtų teigti, kad ginčas iš esmės vyksta dėl kario tarnybos pareigų/funkcijų reikšmės bei esmės supratimo ir skirtingo vertinimo.
Pareiškėjas nelaimingo atsitikimo metu ėjo Birutės ulonų bataliono Sunkiosios ginkluotės kuopos II Minosvaidžių būrio Valdymo grupės šarvuočio vairuotojo pareigas ir vykdė užduotis pagal Birutės ulonų bataliono vado 2022 m. lapkričio 21 d. patvirtintą Sunkiosios ginkluotės kuopos I/1I minosvaidžių būrių pratybų tvarkaraštį Nr. 5KRP-47 (užduoties pavadinimas „Administracinis laikas, ginkluotės, ekipuotės ir technikos tvarkymas, trūkumų šalinimas), o traumą patyrė eidamas tarnybos teritorijoje. Siekiant nustatyti kokia konkreti užduotis (pavedimas) buvo/galėjo būti pareiškėjo nelaimingo atsitikimo priežastimi Komisija kreipėsi į pareiškėjo tarnybos vietą su prašymu pateikti atitinkamą informaciją. Birutės ulonų batalionas, kuriame pareiškėjas tarnavo, Komisijai nurodė, kad pareiškėjas 2022 m. lapkričio 24 d. traumos tarnyboje metu tiesioginių tarnybinių užduočių nevykdė. Taip pat nurodė, kad pareiškėjas jau eidamas iš plovyklos paslydo ir pajautė aštrų skausmą kairėje kojoje. Pareiškėjas įvykio metu (kuomet buvo patirta trauma) jokių tarnybinių užduočių neturėjo ir nevykdė (svarbu tai, kad šią aplinkybę pažymėjo pati kario vadovybė). Be to, kaip matyti iš pareiškėjo tarnybos vietoje surašyto Nelaimingo atsitikimo darbe akto, nelaimingas atsitikimas, kuris ir buvo pareiškėjo sveikatos sutrikimo priežastimi, buvo nulemtas ne tarnybos pareigų atlikimo, bet aplinkybių (žmogaus griuvimas dėl slidumo, kurios savo esme nėra susijusios su kario tarnybos pareigų vykdymu). Taigi, šiuo atveju aptariamas sveikatos sutrikimas yra priskiriamas prie nelaimingų atsitikimų tarnyboje, tačiau nelaikytinas susijusiu su tarnybinių pareigų vykdymu.
Mano, kad pareiškėjas neįsigilino į tarnybos vietoje veikiančios Nelaimingo atsitikimo tyrimo komisijos kompetenciją bei jos pateiktą išvadą, nepagrįstai sutapatindamas jos veiklą su Krašto apsaugos ministerijos Tarnybinio tyrimo komisijos veikla. Svarbu pažymėti, kad pareiškėjo tarnybos vietoje veikianti Nelaimingo atsitikimo tyrimo komisija bendra tvarka atliko nelaimingo atsitikimo darbe (tarnyboje) tyrimą, įvertindama pačio įvykio (nelaimingo atsitikimo) aplinkybes bei faktą, nustatydama ar pats įvykis įvyko tarnybos metu. Pažymėjo ir tai, kad ši Komisija pagal jai suteiktą kompetenciją apskritai neatlieka priežastinio ryšio tarp sveikatos sutrikimo ir kario pareigų vykdymo nustatymo, todėl nepagrįsti pareiškėjo argumentai, susiję su tuo, kad jo tarnybos vietoje jau buvo surašytas Nelaimingo atsitikimo darbe aktas, kuriame nurodyta, kad aptariama pareiškėjo trauma patirta tarnybos metu. Pareiškėjo su skundu pridedami medicininiai dokumentai (išrašai) taip pat savaime nepagrindžia priežastinio ryšio tarp aptariamo sveikatos sutrikimo ir pareigų vykdymo buvimo, o tik patvirtina sveikatos sutrikimo pobūdį bei faktą (dėl ko ginčo tarp šalių nėra), nes, kaip buvo minėta, šias aplinkybes įgaliota nustatyti tik Komisija, atlikdama tyrimą. Pažymėjo, kad aptariamosios situacijos kontekste šios (t. y. sveikatos sutrikimo atsiradimo) aplinkybės vertintinos kaip tarnyboje įvykęs nelaimingas atsitikimas, kurio priežastimi buvo ne su tarnybos pareigų vykdymu ar tarnybiniu būtinumu susiję veiksniai (su tarnybos funkcijomis susijusiu privalomų veiksmu vykdymo ar kitu asmenų veiksmu pasekmė).
Pažymėjo, kad pagal savo esmę ir įstatyminį karių tarnybos reglamentavimą, samprata „tarnybinės funkcijos, užduotys“, kuri suprantama kaip kario būtina ar privaloma veikla, vykdoma dėl kario statuso (atitinkamos kario profesijos paskirties) ir pasižymi specifiniais šios profesijos (tarnybos rūšies) bruožais (požymiais), skiriasi nuo sampratos „tarnybos metu arba susijusi su tarnyba“, kuri suprantama plačiau, t. y. kaip tarnybos metu kario vykdoma veikla, kuri neturi savyje tarnybos užduočių (tarnybinių funkcijų) atlikimo elementų (pvz. vaikščiojimas dalinio teritorijoje nuo vieno pastato prie kito, ėjimas į valgyklą, judėjimas ar lipimas laiptais administraciniame pastate kasdieninės veiklos metu, įprastinis vairuotojo įlipimas į transporto priemonę ar išlipimas iš jos, ar pan.), atitinkamai įvykiai įvykę tokios veiklos metu (patirti sveikatos sutrikimai), laikytini įprastais nelaimingais atsitikimais tarnyboje, už kuriuos kariams gali būti kompensuojama nustatyta tarka. Pagal Komisijos Nuostatų 36 punktą, sprendimą, kad kario sveikatos sutrikimas yra susijęs su tarnybinių pareigų vykdymu, Komisija priima, kai nustatomas priežastinis ryšys tarp kario vykdytų pareigų, numatytų pareiginiuose nuostatuose ir kituose teisės aktuose, vykdymo ir patirto sveikatos sutrikimo t. y. kai nustatoma, kad kario sveikatos sutrikimo priežastimi buvo kario vykdomos pareigos ar su kario tarnyba susiję veiksniai, o ne apskritai veikla, kuri galima kariui tarnaujant (pvz. vaikščiojimas dalinio teritorijoje, vykimas iš namų į tarnybos vietą, lipimas laiptais ir pan.). Atitinkamai Nuostatų 39.10 p. numatyta, kad sprendimą, jog kario sveikatos sutrikimas nesusijęs su tarnybinių pareigų vykdymu Komisija priima, kai kario sveikatos sutrikimas nebuvo vykdomų tarnybinių pareigų, numatytų pareiginiuose nuostatuose, kituose teisės aktuose ar vadų (viršininkų) įsakymuose, ar netinkamų tarnybos sąlygų pasekmė, kaip ir buvo šiuo atveju ir tai pagrindžia visa Komisijos surinkta ir išanalizuota medžiaga.
Pareiškėjo T. M. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos tarnybinio tyrimo komisijos 2024 m. birželio 14 d. sprendimo Nr. TS-12 pagrįstumo ir teisėtumo.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas T. M. 2022 m. lapkričio 24 d. pagal Birutės ulonų bataliono vado 2022 m. lapkričio 21 d. patvirtintą Sunkiosios ginkluotės kuopos l/II minosvaidžių būrių pratybų tvarkaraštį Nr. 5KRP-47 (užduoties pavadinimas „Administracinis laikas, ginkluotės, ekipuotės ir technikos tvarkymas, trūkumų šalinimas) parko teritorijoje vykdė M113 šarvuočių užpylimą kuru bei buvo nuvykęs apžiūrėti plovyklos būklės po šarvuočių plovimo. Pareiškėjas eidamas iš plovyklos paslydo ir pajautė aštrų skausmą kairėje kojoje. VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninėje pareiškėjui buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini) sužalojimas (pagal TLK-10-AM: (duomenys neskelbtini). Birutės ulonų bataliono 2022 m. gruodžio 28 d. Įvykių tarnyboje, dėl kurių buvo pakenkta vyr. eil. T. M. sveikatai, tyrimo išvadoje Nr. 2NAT-52 konstatuota, kad pareiškėjas traumą patyrė tarnybos metu ir įvykis, dėl kurio buvo pakenkta kario sveikatai, susijęs su tarnyba. Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. NA-52 įrašyta komisijos išvada, kad „įvykis pripažįstamas susijęs su tarnyba“. Lietuvos kariuomenės dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnyba 2023 m. gegužės 24 d. rašte Nr. MS-715 nurodė, kad pareiškėjui nustatytas sveikatos sutrikdymas (S86.0) priskiriamas prie apysunkių, rekomenduojama karį dėl liekamųjų reiškinių po patirto sveikatos sutrikdymo nustatymo siųsti į Karinę medicinos ekspertizės komisiją. Lietuvos kariuomenės Karinės medicinos ekspertizės komisijos Centrinės pakomisės 2024 m. vasario 22 d. Ekspertinio nutarimo pažymoje Nr. 451 nurodyta, kad pareiškėjo sveikatos sutrikdymo laipsnis priskiriamas prie apysunkių, liko liekamieji reiškiniai. Pareiškėjas 2024 m. balandžio 25 d. kreipėsi į Krašto apsaugos ministerijos Tarnybinio tyrimo komisiją, prašydamas nustatyti sveikatos sutrikimo (patirtos traumos) priežastinį ryšį su tarnybinių pareigų vykdymu. Komisija 2024 m. birželio 14 d. priėmė sprendimą Nr. TS-12, kuriuo nusprendė pripažinti kaip nesusijusį su tarnybinių pareigų vykdymu pareiškėjo prašyme nurodytą sveikatos sutrikimą, susijusį su kojos trauma.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas (toliau – ir KASOKTĮ) (redakcija, galiojusi nuo 2022-11-22 iki 2023-01-01) bei Tarnybinio tyrimo komisijos veiklos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministro 2005 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. V-379 „Dėl tarnybinio tyrimo komisijos sudėties ir nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Nuostatai).
KASOKTĮ 67 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kario sveikatos sutrikimo sunkumo laipsnį nustato Lietuvos kariuomenės Karinės medicinos ekspertizės komisija, sudaroma ir veikianti Vyriausybės nustatyta tvarka. Kario žūties (mirties) ar sveikatos sutrikimo priežastinį ryšį su tarnybinių pareigų vykdymu ar kario statusu nustato krašto apsaugos ministro sudaryta tarnybinio tyrimo komisija, išskyrus šio straipsnio 13 dalyje nustatytus atvejus. Tarnybinio tyrimo komisijos darbo tvarką ir kario žūties (mirties) ar sveikatos sutrikimo priežastinio ryšio su tarnybinių pareigų vykdymu ar kario statusu nustatymo kriterijus nustato krašto apsaugos ministras. Nuostatų 6 punkte nustatyta, kad Komisijos uždavinys – ištirti ir nustatyti kario mirties ar sveikatos sutrikimo priežastinį ryšį su tarnybinių pareigų vykdymu ar kario statusu. Nuostatų 36 punkte nurodyta, kad sprendimą, kad kario mirtis ar sveikatos sutrikimas yra susijęs su tarnybinių pareigų vykdymu, Komisija priima, kai nustatomas priežastinis ryšys tarp kario vykdytų pareigų, numatytų pareiginiuose nuostatuose ir kituose karių tarnybą reglamentuojančiuose teisės aktuose, vykdymo ir įvykusios mirties ar patirto sveikatos sutrikimo. 39 punkte išvardinti atvejai, kada Komisija priima sprendimą, kad kario mirtis ar sveikatos sutrikimas nesusijęs su tarnybinių pareigų vykdymu.
Taigi, Komisija turi įvertinti, ar kario sveikatos sutrikimas yra priežastiniu ryšiu susijęs su tarnybinių pareigų vykdymu. Vien fakto, jog sveikatos sutrikimas įvyko (buvo diagnozuotas) kario tarnybos laikotarpiu ar net ir jam einant tarnybos pareigas, nepakanka tam, kad konstatuoti priežastinį ryšį tarp sveikatos sutrikimo ir kario tarnybos pareigų vykdymo. Komisija turi atlikti išsamų vertinimą dėl nelaimingo atsitikimo priežastinio ryšio su kario tarnybos funkcijų atlikimu, nustatyti, ar įvykio metu kariui nebuvo paskirtos kokios nors tarnybinės užduotys ir vadovaudamasi teisės aktais, galiojusiais kario mirties ar sveikatos sutrikdymo nustatymo metu, priimti teisėtą ir objektyvų sprendimą. Komisija, spręsdama jai pavestą uždavinį, visų pirma turi nustatyti, ar karys, kuris patyrė sveikatos sutrikdymą, vykdė pareigas, apibrėžtas pareiginiuose nuostatuose ir kituose teisės aktuose, ir tik tada spręsti dėl priežastinio ryšio, susijusio su atitinkama teisiškai reikšminga faktine aplinkybe (mirtis, sveikatos problemos).
Priežastinis ryšys suprantamas kaip kelių reiškinių/veiksnių tarpusavio priklausomybė, kai vienas reiškinys yra pagrindas atsirasti kitam (pasekmė), todėl Komisija turi įvertinti ar tam tikri su tarnybinių pareigų vykdymu ar tarnyba susiję veiksniai (pvz. netinkamos tarnybos sąlygos) egzistavo ir ar šie veiksniai galėjo sukelti sveikatos sutrikimą. Be to, priežastinis ryšys su tarnybinių pareigų vykdymu ar kario tarnyba gali būti nustatomas, kai karys patyrė sveikatos sutrikimą dėl pareiginiuose nuostatuose numatytų pareigų ar vadų nurodymų vykdymo.
Komisija Sprendime nurodė, kad įvertinus Nelaimingo atsitikimo darbe aktą, Birutės ulonų bataliono raštą, nustatyta, kad pareiškėjas įvykio metu (kuomet buvo patirta trauma) jokių tarnybinių užduočių nevykdė. Komisijos vertinimu, nelaimingas atsitikimas, kuris ir buvo pareiškėjo sveikatos sutrikimo priežastimi, buvo nulemtas (sąlygotas) ne jo vykdomų tarnybos pareigų (vykdomų tarnybinių funkcijų ar užduočių), bet aplinkybių (paslydimas grįžtant iš autotransporto plovyklos), kurios savo esme nėra susijusios su kario tarnybos pareigų vykdymu. Taigi, šiuo atveju pareiškėjo patirtas sveikatos sutrikimas, įvykęs kario tarnybos vietoje (tarnybos metu), pagal savo esmę priskiriamas prie nelaimingų atsitikimų tarnyboje, tačiau nelaikytinas susijusiu su tarnybinių pareigų vykdymu.
Kaip matyti iš Komisijos Sprendimo, buvo nustatyta, kad pareiškėjui sveikatos sutrikimas (kojos trauma) nustatytas tuo metu, kai pareiškėjas ėjo savo tiesiogines pareigas profesinėje karo tarnyboje. Nustačius, jog pareiškėjui sveikatos sutrikdymas nustatytas tuo metu, kai jis ėjo savo tiesiogines pareigas profesinėje karo tarnyboje, nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti šio pareiškėjo sveikatos sutrikdymo priežastinį ryšį su tarnybinių pareigų vykdymu ar tarnyba.
Siekiant nustatyti kokia konkreti užduotis (pavedimas) buvo/galėjo būti pareiškėjo nelaimingo atsitikimo priežastimi, Komisija kreipėsi į pareiškėjo tarnybos vietą su prašymu pateikti atitinkamą informaciją. Birutės ulonų batalionas, kuriame pareiškėjas tarnavo, Komisijai nurodė, kad pareiškėjas 2022 m. lapkričio 24 d. traumos tarnyboje metu tiesioginių tarnybinių užduočių nevykdė, nurodė, kad pareiškėjas jau eidamas iš plovyklos paslydo. Nelaimingo atsitikimo darbe akte nurodyta, kad nelaimingas atsitikimas įvyko dėl paslydimo – žmogaus kritimo, saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimų nenustatyta.
Nuostatų 39.10 punkte nustatyta, kad Komisija priima sprendimą, kad kario mirtis ar sveikatos sutrikimas nesusijęs su tarnybinių pareigų vykdymu, kai kario mirtis ar sveikatos sutrikimas nebuvo vykdomų tarnybinių pareigų, numatytų pareiginiuose nuostatuose, kituose teisės aktuose ar vadų (viršininkų) įsakymuose, ar netinkamų tarnybos sąlygų pasekmė.
Teismas, įvertinęs byloje surinktą medžiagą, sprendžia, kad atsakovas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo sveikatos sutrikdymas (paslydimas darbo vietoje) negali būti vertinamas kaip įvykęs vykdant tiesiogines tarnybines užduotis, t. y. atliekant konkrečias jam, kaip kariui, priskirtas funkcijas. Paslydimas tiesiog einant darbo vietoje negali būti prilyginamas nelaimingam atsitikimui, įvykusiam atliekant tiesiogines pareiginiuose nuostatuose ar vado įsakyme nustatytas pareigas, todėl šiuo atveju Komisija pagrįstai, nenustačiusi tiesioginio priežastinio ryšio tarp patirtos traumos ir tarnybinių užduočių vykdymu, nusprendė pripažinti kaip nesusijusį su tarnybinių pareigų vykdymu pareiškėjo prašyme nurodytą sveikatos sutrikimą, susijusį su kojos trauma.
Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 10 straipsnyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka.
Įvertinęs teisinių aplinkybių ir bylos įrodymų visumą, teismas konstatuoja, jog Komisija, priimdama Sprendimą, atliko išsamų, objektyvų ir nešališką tyrimą, o šio tyrimo rezultatai buvo motyvuotai, aiškiai išdėstyti Sprendime.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos tarnybinio tyrimo komisijos 2024 m. birželio 14 d. sprendimas Nr. TS-12 yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti pareiškėjo skunde nurodomais ar kitais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas). Pripažinus Sprendimą teisėtu, nėra pagrindo įpareigoti atsakovą nagrinėti pareiškėjo prašymą iš naujo.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškėjo T. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmus.